- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-225-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. O. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties, kuria atmestas A. O. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Audriaus Leonavičiaus 2012-01-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-01-12 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas A. O. K. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Audriaus Leonavičiaus 2012-01-02 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi pareiškėjos A. O. K. skundas netenkintas. Teismas nutartyje konstatavo, kad prokuroro nutarimas, kuriuo jis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos A. O. K. vardu surašytą ir A. K. pasirašytą skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos, kurios yra susijusios su pareiškėjos skunduose išdėstytomis aplinkybėmis, o galutinis procesinis sprendimas jose nėra dar priimtas, todėl šiuo momentu iš pareiškėjos skundo bei gautos medžiagos nėra pagrindo manyti, kad buvo padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja A. O. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartimi nesutinka, nes ji priimta neatsižvelgiant į imperatyvias įstatymų normas, grubiai pažeidžia LR Konstitucijoje įtvirtintas jos teises. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad jai priklausęs sodas dabar jau valdomas P. J.. Panevėžio miesto apylinkės teismas neįsigilino į tai, kad atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog 2009-09-22 dovanojimo sutartimi nepažeistos jos teisės ir nėra nusikalstamos veikos požymių dėl sukčiavimo vien dėl to, kad sutartyje padaryta notaro pastaba, jog dovanojamame sklype yra pastatai, nuosavybės teise priklausantys jai. Teismas tiesiog neįsigilino į faktines aplinkybes, kad P. J. nuosavybėn perėjo neinventorizuoti pastatų pamatai, kurie pagal pirminius dokumentus priklauso jai. Nurodo, kad teismas visai netyrė parašų klastojimo fakto. Mano, jog visai nesvarbu, kad Panevėžio apygardos prokuratūrai buvo pateiktos šių dokumentų kopijos. Minėtų dokumentų originalai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyriuje. Tiek Panevėžio apygardos prokuratūrai, tiek ir teismui pateikė įrodančius dokumentus apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau jos teisių niekas negynė. Nesutinka su teismo argumentais, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kai ji nurodė klastotus dokumentus, jų atsiradimo aplinkybes, o tai, jos nuomone, jau yra baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nesupranta, kaip netyrus dokumentų galima konstatuoti, jog jie yra neklastoti. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad baudžiamosios atsakomybės klausimą bus galima svarstyti tik Utenos rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje, kur sprendžiami jos namų valdos sklypų klausimai. Mano, kad tam, jog būtų nustatyti tokie pažeidimų faktai reikia tas aplinkybes ištirti pradedant ikiteisminį tyrimą. Nesutinka su teismo išvada, kad advokatas P. J. turi atsakyti pagal LR advokatūros įstatymo 52 str. 1 d., o ne pagal BK 228 str. 2 d. Juk teisės normos taikomos ne advokatams, o šias nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Nurodo, kad teismas, netyręs dokumentų klastojimo fakto, neskyręs jų ekspertizės, iš anksto nusprendė, kad dokumentai nėra klastoti, siekdamas, kad nutarčiai įsiteisėjus, jie taptų prejudiciniais faktais, nors LR Konstitucijos 109 str. nustato, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs pareiškėjos A. O. K. skundo argumentus, pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro nutarimą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-27 nutartimi pagrįstai netenkino A. O. K. skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Audriaus Leonavičiaus 2012-01-02 nutarimo, kuriuo jis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2011 m. gruodžio 26 d. A. O. K. vardu surašytą ir A. K. pasirašytą skundą, nenustačius P. J. ir J. K. veiksmuose jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinimo.
Pažymėtina, kad, pagal BPK 168 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kai nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad tiek prokuroro 2012-01-02 nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo 2012-01-27 nutartyje įvertintos visos pareiškėjos patikslintame pareiškime ir prašyme nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam pareiškėjos nurodytų faktų dėl P. J. ir J. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų vertinimo, išsamiai atsakyta į pagrindinius pareiškėjos patikslintame pareiškime ir prašyme nurodytus argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamų veikų požymių ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvimą paremtos surinkta medžiaga.
Iš skundo matyti, kad pareiškėjos netenkina kitos šalies priimtas sprendimas, konkrečiai - notarine tvarka tarp J. K. ir P. J. patvirtinta dovanojimo sutartis, pagal kurią, pareiškėjos nuomone, P. J. nuosavybėn neteisėtai perėjo dovanojamame sklype esantys pastatai, nuosavybės teise priklausantys jai. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos duomenys rodo, kad 2009-09-22 dovanojimo sutartimi J. K. padovanojo savo broliui P. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 8.4389 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. sav., kurį jis buvo įgijęs pagal nuosavybės dokumentus: Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2009-09-17 išduotą pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 44-2691596; Valstybės įmonės Registrų centro 2009-09-15 išduotą Nekilnojamojo turto registro išrašą – pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 831153; 1996-04-24 apskrities valdytojo sprendimą Nr. 40-4935; 2009-08-26 apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-1728. Minėtoje sutartyje yra padaryta notaro pastaba, kad dovanojamame žemės sklype yra pastatai, nuosavybės teise priklausantys A. O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Taip pat pažymėta, kad apdovanotojam yra žinoma, kad dovanojamame žemės sklype yra A. O. K. priklausantys pastatai, ir jis įsipareigoja, A. O. K. pareikalavus, užtikrinant pastatų tinkamą naudojimą, per protingą terminą sudaryti servituto nustatymo sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kurių vienoje ieškovė yra pareiškėja A. O. K., atsakovai – J. K., P. J. ir Utenos viršininko administracijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyrius, dėl teisės į dalį namų valdos žemės sklypo pripažinimo, namų valdos žemės sklypo ribų nustatymo, Utenos apskrities viršininko 1996-04-24 sprendimo Nr. 40-4935 dalies panaikinimo, bei civilinė byla, kurioje ieškovai yra A. K. ir P. K., atsakovai – J. K. ir P. J., dėl teisės į žemę pripažinimo ir žemės sklypo priteisimo. Taigi, kaip matyti, Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su pareiškėjos patikslintame pareiškime, prašyme bei skunde apygardos teismui išdėstytomis aplinkybėmis, galutinis sprendimas jose dar nėra priimtas, todėl šiuo metu nesant teismo sprendimo minėtose civilinėse bylose, nėra pagrindo teigti, jog žemės dovanojimo sutartis tarp J. K. ir P. J. buvo sudaryta siekiant tyčia, neteisėtais būdais užvaldyti pareiškėjos ar kitų asmenų turtą. Skundžiamame prokuroro nutarime, vadovaujantis surinkta medžiaga, pagrįstai ir pakankamai išsamiai pasisakyta ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. ir BK 229 str., požymių nebuvimo P. J. veiksmuose, skundą nagrinėjantis teismas su prokuroro nutarime išdėstytais motyvais visiškai sutinka, todėl jie iš naujo nekartojami. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ultima ratio principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymima skundžiamose sprendimuose, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas, todėl baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma. Taip pat reikia pažymėti, kad jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, jau pats įstatymas įpareigoja teismą apie tai pranešti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 str. 1 d).
Pareiškėja nepateikė apygardos teismui jokių naujų faktinių aplinkybių dėl P. J. ar kokio nors kito asmens galimai padarytų nusikalstamų veikų, o, kaip jau minėta, dėl visų pareiškėjos skundo argumentų išsamiai pasisakyta tiek prokuroro 2012-01-02 nutarime, tiek skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartyje. Taigi įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos vardu surašytą ir A. K. pasirašytą patikslintą pareiškimą dėl P. J. ir J. K. galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 182 str., bei atitinkamai P. J. galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 228 str. ir 229 str., padarymo šiuo metu nebuvo jokio procesinio pagrindo, nes sprendžiant iš tiriant patikslintą pareiškimą nustatytų aplinkybių, nebuvo padarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, kas ir buvo pagrįstai konstatuota skundžiamuose procesiniuose dokumentuose. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais prokuroro 2012-01-02 nutarimą bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti A. O. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-27 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.