- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- A2.11.-7793-358/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03812-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Z., institucijos Kauno apskrities VPK atstovui V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. 2012 m. gegužės 17 d., apie 07.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, stovėjo prie namo susikibęs rankomis su G. L. ir kitais piliečiais. Policijos pareigūnams pareikalavus atsitraukti, šio teisėto reikalavimo nevykdė, stovėjo grupėje su kitais asmenimis, stumdėsi, dėl to policijos pareigūnas G. B. jį pristatė konvojaus grupės pareigūnams. Šiais savo veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublika administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. Z. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad tikrai buvo nurodytu laiku nurodytoje vietoje. Stovėjo prie namo laiptų apie 20-25 metrai nuo įėjimo į namą. Jis stovėjo ir stebėjo kas vyksta aplinkui, niekam netrukdė. Aplinka buvo triukšminga, nė iš vieno policijos pareigūno neišgirdo reikalavimo pasitraukti. Policijos automobilis stovėjo toliau ir per garsiakalbį buvo raginama nepažeidinėti viešosios tvarkos, laikytis įstatymų ir kt., tačiau reikalavimo pasitraukti nuo namo nebuvo. Šiuo metu jis dirba Viešojo saugumo tarnyboje ir žino, ką reiškia nevykdyti policijos reikalavimų. Policijos pareigūno M. K. surašytas tarnybinis pranešimas prieštarauja teisės pažeidimo protokolui. Pamatė, kaip policijos pareigūnai pradeda iš minios išvedinėti žmones. Jis buvo išplėštas iš žmonių eilės ir išvestas. Išvedamas nesipriešino, tik paprašė elgtis atsargiau dėl sužalotos rankos. Nežino dėl ko buvo susirinkę žmonės, tačiau jam, kaip būsimam policijos pareigūnui, buvo smalsu pasižiūrėti kaip vyksta tam tikri dalykai. Pilietinę poziciją aktyviai reiškia ir kitose akcijose, tačiau nesiruošė padėti nei vienai, nei kitai pusei.
Institucijos atstovas paaiškino, kad administracinėje byloje pateikta pakankamai įrodymų, įrodančių A. Z. kaltę pagal ATPK 187 str. 2 d. Liudytojas G. B. parodė, kad A. Z. jam buvo perduotas kaip asmuo, kuris nevykdė teisėtų policijos reikalavimų. Liudytojas nurodė, kad atsakingi policijos pareigūnai vykdė dialogą su susirinkusiais žmonėmis bei aiškiai išreiškė reikalavimą pasišalinti. Liudytojai M. K. ir R. O. parodė, kad jie patys ne vieną kartą išreiškė reikalavimą pasišalinti iš teritorijos. Perspėjo asmenis, kad, nevykdant teisėtų policijos reikalavimų, prieš juos gali būti panaudota fizinė jėga. Pagal prokuroro pateiktas fotonuotraukas, buvo nustatytas pareigūnas, kuris su kitais asmenimis rankomis susikibusį A. Z. ištraukė iš minios. Pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės neprieštarauja kitų pareigūnų liudijimams, todėl laikytini teisingais. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2013-11-18 nutarimu kitą asmenį G. L. pripažino kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. Minėtoje byloje buvo įrodinėjamos tapačios faktinės aplinkybės. Prašo A. Z. pripažinti kaltu ir skirti nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Norint pripažinti asmenį nevykdžius teisėto policijos pareigūno nurodymo, turi būti konstatuotas policijos pareigūno reikalavimo teisėtumas ir asmens kėsinimasis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. Z. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nekyla ginčas, kad A. Z., vykdant visuotinai žinomą teismo sprendimą, 2012 m. gegužės 17 d., apie 07.00 val. su kitais piliečiais stovėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tokiu būdu išreikšdamas savo pilietinę poziciją.
Liudytojas R. O. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininku. 2012-05-17 dalyvavo policijos priemonėje dėl vaiko perdavimo motinai. Buvo vienas iš grupės vadovų. Jo grupės tikslas buvo užtikrinti antstolės ir kitų asmenų palydėjimą, patekimą į patalpas ir jų saugumą. Atvykus į (duomenys neskelbtini), užėjo į kiemą, ten buvo susirinkusi minia žmonių. Prie namo buvo iki 100 žmonių. Antstolė garsiai visiems pranešė ko atvyko, kad bus vykdomas teismo sprendimas. Tą patį pakartojo ir jis. Piliečiai buvo įspėti, kad netrukdytų vykdyti teismo sprendimo, kad pasitrauktų nuo namo. Dalis asmenų pasitraukė iš karto, kiti reikalavimų nevykdė. Antstolė pareikalavo, kad būtų pašalinti kaip kliūtis. Įstatymas numato policijos pareigūnams tokią prievolę, todėl asmenys, kurie nevykdė reikalavimo, buvo pradėti šalinti. Dalis asmenų patys pasitraukė matydami, kad kitaip nebus, o kurie reikalavimų nevykdė buvo pašalinti jėga. Žmonių grupė, kurioje buvo ir A. Z., galėjo girdėti jų reikalavimus. Be to, buvo priimtas sprendimas transliuoti garso įrašą iš automobilio.
Liudytojas G. B. parodė, kad prieš 1,6 metų A. Z. buvo sulaikytas, nes trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą. Šį asmenį sulaikė kieme. Žmonės, kurie stovėjo prie namo, galėjo suprasti policijos reikalavimą pasitraukti nuo namo, per garsiakalbį buvo kartojama netrukdyti antstolei. Antstolės ir policijos vadovo R. O. kreipimasis į žmones buvo aiškus ir suprantamas, triukšmas prasidėjo, kai buvo šalinamos kliūtys. Jis, kaip policijos pareigūnas, vykdė nurodymą pašalinti kliūtį. A. Z. nuvedė į konvojaus automobilį. Gali būti, kad asmenį perėmė iš kito policijos pareigūno.
Liudytojas M. K. parodė, kad dirba patrulių rinktinėje vyr. specialistu. Jo funkcijos buvo padėti antstolei užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, t.y. pašalinti kliūtis, asmenis, kurie trukdo tai padaryti. Po instruktažo atvyko prie namo, ten buvo susirinkę asmenys, kurių galimai tikslas buvo neleisti, kad policijos pareigūnai antstolei padėtų įvykdytų teismo sprendimą. Antstolė kreipėsi į žmones, kad pasitrauktų, tačiau žmonės to nedarė. Tada antstolė kreipėsi į pareigūnus, kad padėtų įvykdyti teismo sprendimą. Pareigūnai irgi kreipėsi į žmones, kad jie pasitrauktų netrukdytų. To nebuvo padaryta, todėl pareigūnai buvo priversti panaudoti prievartą, kurie nepakluso teisėtiems reikalavimams arba priešinosi aktyviai, arba pasyviais veiksmais, tie žmonės buvo sulaikyti. Jis pats asmeniškai kreipėsi į susirinkusius ir išreiškė reikalavimą pasitraukti. Triukšmas prasidėjo tuomet, kai buvo pradėti aktyvūs policijos veiksmai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, iš kurių matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš dalį įtariamųjų duomenimis (b. l. 4-12), vyriausiojo patrulio G. B. tarnybinio pranešimo duomenimis bei pridėtomis fotonuotraukomis (b. l. 14-16); liudytojo R. O. apklausos protokolo duomenimis (b. l. 97-99); liudytojo M. K. apklausos duomenimis bei jo tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l.105-110); papildomai pateiktomis nuotraukomis (b. l. 137-140); vyresniojo patrulio M. K. 2013-11-09 tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 144); teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenimis).
Iš šių įrodymų visumos konstatuotina, kad A. Z. padarytas teisės pažeidimas visiškai įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų (pareigūnų) parodymais apie tai, kad apie vykdomą priemonę bei siekiamus tikslus, susirinkę asmenys, tame tarpe ir A. Z. buvo aiškiai, suprantamai, garsiai informuoti pasitraukti ir netrukdyti policijos pareigūnams ir antstolei vykdyti pareigų. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus, jo paties paaiškinimu šiuo metu pats dirbantis policijos pareigūnu, suvokė policijos pareigūnų veiksmų esmę, tačiau priešingos teisei veikos nenutraukė. Kaip matyti iš 2013-04-23 Kauno apygardos teismo nutarties, aukštesnysis teismas sutiko su ikiteisminiame tyrime Nr.01-2-00053-12 konstatuota aplinkybe, kad „pareigūnai kelis kartus aiškiai išdėstė reikalavimą vykdyti jų teisėtus nurodymus, įspėjo apie gresiančią atsakomybę už trukdymą antstolei vykdyti teismo sprendimą...“(b.l.102).
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Kartu teismas pažymi, kad tiesioginiai įrodymai nėra pranašesni už netiesioginius. Ne visada teisės pažeidimo aplinkybės ir jį padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Remiantis šiais teisiniais argumentais, teismas nedetalizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų dėl įvykių sekos sekundžių, tam tikrų atstumų tikslumu (argumentai dėl peržiūrėto vaizdo įrašo, liudytojų parodymų), per garsiakalbį skelbiamo teksto turinio ir kt.
Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, todėl jam skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. sankcijos ribose. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Kaip matyti iš pažymos apie administracines nuobaudas, A. Z. linkęs daryti teisės pažeidimus, tačiau pažeidimai yra daugiausia susiję su KET pažeidimais, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, teisės pažeidimo padarymą sąlygojo ne chuliganiškos ar savanaudiškos paskatos, o dėl tam tikrų visuotinai žinomų faktų suvokimo ir įvertinimo. Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina nuobauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubausti jį 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Garliavos policijos nuovadą (Liepų g. 15, Garliava, Kauno r.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.