Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-08-16 · Civilinė byla Nr. e2-15032-861/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-16
Bylos Nr.
e2-15032-861/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09400-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
UAB „Irlida“
Atsakovas
Hatcon
Advokatai
Arūnas Juodis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15032-861/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09400-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.11.1.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2018 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,vertėjaujant J. P. – Kariniauskienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Irlida“ atstovui L. S.,ieškovo UAB „Irlida“ atstovui advokatui A. G.,

atsakovo Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi, Lietuvoje veikiančio per Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi Lietuvos filialą, atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,

liudytojui A. K.,liudytojui L. K.,liudytojui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Irlida“ ieškinį atsakovui Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi, Lietuvoje veikiančiam per Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 3 767,80 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2017-04-12 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IRL07-541, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas tinkamai už jas atsiskaityti. Ieškovas atsakovui pardavė siurblį ir 2017-08-30 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 3 630 Eur sumai. Atsakovas už siurblį tinkamai atsiskaitė. 2017-10-12 atsakovas grąžino siurblį ieškovui kaip nenaudotą, todėl ieškovas grąžino jo kainą atsakovui. Ieškovas siurblį norėjo grąžinti partneriui Italijoje, tačiau gavo Italijos partnerio atsisakymą jį priimti, nes siurblys buvo naudotas, ardytas ir nebetinkamai naudoti. Žalos dydį sudaro siurblio kainos (3 630 Eur) ir siurblio pardavimo juodojo metalo laužui kainos (8,89 Eur) skirtumas (3 621,11 Eur) bei siurblio trasportavimo išlaidos – 146,69 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad prieš perkant siurblį buvo susitarta, kad jei pabandžius sumontuoti siurblį į traktorių jis netiks, atsakovas galės jį grąžinti. Atsakovo darbuotojui pamačius, kad netinka siublio kryptis, atsakovo darbuotojas kreipėsi į ieškovo darbuotoją, klausdamas, ar galima pakeisti siurblio kryptį. Ieškovo atstovas nurodė, kad nežino, ar tai galima pagal instrukciją, tačiau esant tokiai galimybei, ją keisti leido. Todėl atsakovo atstovas atsuko kelis varžtus ir, pamatęs, kad siurblio krypries keisti negalima, daugiau nieko neardė. Grąžinimo metu siurblys buvo apžiūrėtas ir ieškovas jokių pretenzijų nepareiškė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad dirba atsakovo mechaniku. Nupirkus ir įmontavus siurblį, liudytojas pastebėjo, kad jis neveikia, nes neapkeistos dešinė ir kairė siurblio pusės. Paskambinus ieškovo darbuotojui ir jam sutikus, atsuko 4 siurblio varžtus ir pamatė, kad siurblio veikimo krypties negali pakeisti, todėl daugiau nieko nedarė. Elektrinės siurblio dalies nelietė. Varžtus atsuko todėl, kad paprastai galima apkeisti siurblio veikimo kryptis, tačiau šiuo atveju to padaryti nebuvo galima, todėl jie daugiau nieko nebedarė. Siurblys neveikė ir nebuvo naudojamas, tačiau jo neįmontavus, neįmanoma patikrinti, ar jis tinkamai veikia.

Liudytojas L. K. yra atsakovo vadybininkas. Nurodė, jog ieškovo darbuotojas R. M. leido pabandyti pakeisti siurblio veikimo kryptį. Tačiau šiuo atveju to padaryti nebuvo įmanoma, todėl grąžino siurblį daugiau jo neardę. Grąžinimo metu matėsi, kad siurblys buvo įmontuotas į traktorių – bėgo tepalas. Iš nuotraukų byloje negalėjo pasakyti, ar nuotraukose pavaizduotas būtent ginčo siurblys.

Liudytojas R. M. yra ieškovo darbuotojas. Siurblys grąžintas išardytas. Liudytojas jį apžiūrėjo, tačiau negali pasakyti, ar matė siurblio pažeidimus. Nors matėsi bėgantis tepalas ir pabraižymai, tačiau jie nėra svarbūs. Gamintojas atsisakė priimti siurblį, nes jis sukosi į priešingą pusę nei turėjo. Nurodė, kad pirkėjams leidžia išbandyti prekes, kad patikrintų, ar jos veikia. Byloje pateiktose nuotraukose pavaizduotas būtent ginčo siurblys. Nukirpto siurblio laido nematė. Priimant siurblį žinojo, kad jis buvo įmontuotas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas nurodė, kad buvo pažeistos siurblio plombos, dėl kol gamintojas atsisakė jį priimti. Ieškovas niekada neleido ardyti siurblio. Atsakovas nuslėpė, kad ardė siurblį, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius.

Ieškovo vadovas teigė, kad galbūt R. M. netinkamai apžiūrėjo siurblį ir nepamatė pažeisto laido. Kur yra plombos nežino, bet pasitiki gamintojų paaiškinimais ir nuotraukomis. Neatmeta galimybės, kad plomba galėjo būti pažeista siurblį išbandant, bet tai nebuvo vienintelis trūkumas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teigia, kad pats ieškovas nežino, kur yra pažeista plomba. Be to, varžtų apibraižymai yra gerai matomi, juos matė ir ieškovo darbuotojas, kuris priėmė grąžinamą siurblį, todėl, jei tų varžtų nebuvo galima atsukti, atsakovas negalėjo nuslėpti siurblio atidarymo fakto. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Žalos dydis taip pat nepagrįstas, nepagrįstai prašoma priteisti PVM mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2017-04-12 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IRL07-541, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas tinkamai už jas atsiskaityti. Ieškovas atsakovui pardavė siurblį ir 2017-08-30 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 3 630 Eur sumai. Atsakovas už siurblį tinkamai atsiskaitė. 2017-10-12 atsakovas grąžino siurblį ieškovui, todėl ieškovas grąžino jo kainą atsakovui. Ieškovas siurblį norėjo grąžinti partneriui Italijoje, tačiau gavo Italijos partnerio atsisakymą jį priimti, nes siurblys buvo naudotas, ardytas ir nebetinkamai naudoti. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas sugadino siurblį ir ar turi atlyginti dėl to kilusią žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė siurblio išardymu ir naudojimu – gražinant siurblį atsakovas nurodė, kad jis nebuvo naudotas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad siurblys buvo įmontuotas į traktorių norint jį išbandyti, taip pat, kad atsakovo darbuotojas buvo atsukęs keturis siurblio varžtus, tačiau atsakovas teigė nenaudojęs ir neardęs siurblio, tik jį išbandęs. Ieškovas sutiko, kad atsakovui buvo leista išbandyti siurblį, tačiau pažymėjo, kad siurblio ardyti nebuvo galima.

Ieškovas teigia, kad iš siurblio bėgo tepalas, matėsi nubraižyti varžtai, buvo pažeista siurblio plomba bei laidas, dėl ko ieškovo tiekėjas atsisakė priimti grąžinamą siurblį. Teismo posėdžio metu liudytojai ir šalių atstovai paaiškino, kad išbandant siurblį į jį patenka tepalo, dėl to ieškovas tepalo bėgimo nelaikė esminiu daikto trūkumu, nors jis matėsi grąžinant siurblį.

Kaip nurodė atsakovas ir paliudijo atsakovo darbuotojas A. K., buvo atsukti keturi siurblio varžtai, nes buvo norima pakeisti siurblio veikimo kryptį, tačiau pamačius, kad to padaryti neįmanoma, daugiau niekas nebuvo ardyta. Ieškovas pripažino, kad varžtų subraižymas taip pat nėra daikto sugadinimas, nors tai taip pat pastebėjo daikto priėmimo metu.

Ieškovo tiekėjas Italijoje nurodė, kad yra pažeista siurblio plomba, tačiau ieškovas negalėjo parodyti, kur konkrečiai yra pažeista plomba, teigė, kad tiki tiekėjo paaiškinimu. Ieškovo vadovas paaiškino, kad ieškovo darbuotojas šio trūkumo ir pažeisto laido nepastebėjo galimai dėl neatidumo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo nurodyti siurblio trūkumai, pažeidimai siurblio grąžinimo metu turėjo būti aiškiai matomi. Ieškovas sutiko, kad grąžinimo metu ieškovo darbuotojas apžiūrėjo siurblį. Teigė, kad galbūt darbuotojas nepakankamai atidžiai viską patikrino. Vis dėlto, ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas, priimdamas siurblį turėjo jį visapusiškai patikrinti ir apžiūrėti. To nepadarius, ieškovas prisiėmė dėl to kylančią riziką, nes priimdamas grąžinamą daiktą ir grąžindamas pinigus ieškovas patvirtino, kad jam tinka grąžinamo daikto būklė. Kaip ir minėta, ieškovo nurodomi daikto trūkumai (bėgantis tepalas, apibraižyti varžtai, pažeistas laidas ir plomba) yra aiškiai matomi, nėra užslėpti, todėl ieškovas turėjo juos matyti siurblio grąžinimo metu. Ieškovas siurblį priėmė, grąžino atsakovui pinigus, kas parodo, kad jam tiko siurblio būklė, jis nenustatė siurblio trūkumų, dėl kurių negalėtų priimti siurblio.

Taip pat kyla klausimas dėl to, ar ieškovo pateiktose nuotraukose pavaizduotas siurblys yra būtent ginčo siurblys. Siurblys neturi jokio identifikacinio numerio, taip pat nėra vienetinis, nors ir yra panašus ar tokios pat rūšies kaip ir ginčo siurblys.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Ieškovas negalėjo nurodyti, kur yra pažeista siurblio plomba, taip pat nepaneigė tikimybės, kad sugadinimai galėjo atsirasti po siurblio grąžinimo, neįrodė, kad nuotraukose yra būtent ginčo siurblys. Nors atsakovas pripažino, kad iš siurblio bėgo tepalas ir buvo subraižyti varžtai, tačiau pats ieškovas nurodė, kad tai yra nežymūs daikto trūkumai, kurie nelemia daikto sugadinimo. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat negalima kaltė bei priežastinis ryšys. Kadangi ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi, Lietuvoje veikiantis per Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi Lietuvos filialą, pateikė įrodymus, jog patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi, į. k. 371870, Lietuvoje veikiančiam per Hatcon insaat taahhut ithalat ihracat limited sirketi Lietuvos filialą, į. k. 304251227, iš ieškovo UAB „Irlida“, į. k. 301542359, 1 512,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvylikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė