Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, teistas (t. 2, b.l. 4-23):

1. 2010-12-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d.- 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

2. 2015-11-12 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str., vadovaujantis BK 63 str. I d, 2d., 5 d. I p.- 1 metai 6 mėn. vadovaujantis 64 (1) str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2016-05-13 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmė vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. 2017-06-02 paleistas iš Alytaus PN.

3. 2019-03-27 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas laisvės apribojimu vieniems metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Pritaikius BK 64 str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

4. 2023-05-15 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, pagal LR BK 284 str. 1 d., dviejų metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis LB BK 64-1 str. 1 d., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

5. 2025-09-25 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2025-06-12 apie 15:46 val. (duomenys neskelbtini) , sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia O. O. su ranka sudavė du kartus į veido sritį, taip padarydamas nubrozdinimą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, E. T. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2025-06-14, apie 11:18 val., (duomenys neskelbtini)eidamas pro J. O. jai grasino sakydamas aš tave "paštyrinsiu", gabaliukais supjaustysiu, savo sūnų gabaliukais susirinksi", dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai J. O. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Perskaičius kaltinamąjį aktą E. T. paaiškino, kad kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo prisipažįsta, neprisipažįsta kaltu dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį parodė, kad nukentėjusiam buvo sakęs, kad nesivedžiotų draugų narkomanų į kiemą, nes bijo jo vaikai. Nukentėjęs „šoko į akis“, pavadino „ožiu“, „gaidžiu“, jį išprovokavo, todėl nukentėjusiam trenkė. Delnu sudavė į kairį ir į dešinį žandą. O. O. pasakė, kad jam blogai baigsis, tai pagalvojo, kad pasikvies draugus, nuėjo namo, bet už kokių 5 minučių atvyko policija. Gerai žinoma, kad nukentėję dirba Kazlų Rūdos policijai, tyrėjui, nes ir pačių giminė kažkada dirbo policijoje. Visą informaciją, kas vyksta jų „barakuose“ sūnus perteikia motinai, o ji bėga į policiją ir skundžia visą jo šeimą, kad yra nepageidaujamas asmuo. Kaltinime teisingai nurodyta, kad įvykis buvo birželio 12 dieną 15 val. 46 min., (duomenys neskelbtini). Anksčiau su nukentėjusiu buvo draugai, vartodavo narkotines medžiagas pas jį namuose, kol šio nepagavo vagiant narkotinių medžiagų iš jų, viskas buvo gerai. Konfliktinė situacija tęsiasi ilgai. Gailisi, kad pasikarščiavo, nesusilaikė, kai jie išvadino visokiais žodžiais, psichinė sveikata nelabai kokia, lankosi pas psichiatrą, geria vaistus, diagnozuotas hepatitas, tai veikia psichiką.

A- 112; B- Labą dieną, norėčiau policiją į (duomenys neskelbtini); A- Kokiame mieste? B- (duomenys neskelbtini); A- Kas nutiko? B- Kaimynas užkabinėja, visokia vadina, priešais šoka baisu neina praeiti; A- Pavardė jūsų? B- J. O.; A- Laukit viso gero. Trukmė 29 sek.. Perklausant antrą garso įrašą, fiksuojama jog jis padarytas 2025/06-14 11:30:41, girdimas BPC darbuotojos ir pranešėjos pokalbis, kuriame pranešėja sako: kvietėme policiją į (duomenys neskelbtini) gatvę. BPC darbuotoja sako: Skambinote prieš dešimt minučių, (duomenys neskelbtini) , laukite. Tuo pokalbis baigiasi, trunka 19 sek. (1 t., b.l. 163-165).

2025-07-04 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato tyrėjo S. A. tarnybiniame pranešime nurodytos reikšmingos aplinkybės charakterizuojančios E. T.. Fiksuojama, kad 2025-07-04 apie 09.00 val. Kazlų Rūdos PK bendrauta su E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo iškviestas apklausai administracinio nusižengimo medžiagoje, įvykio ROIK: 0125000337474 dėl galimai kaimynų chuliganiško elgesio pagal B. T. pareiškimą. Apklausos metu bendraujant su E. T., pastarasis nurodė, kad kaimynystėje gyvenanti J. O. su savo sūnumi O. O. patys provokuoja konfliktus ir prie jo nuolat kabinėjasi žodžiais. E. T. pasakė tokius žodžius "jie manęs nežino, kai man truks kantrybė, tikrai pakasiu po velėna, kai sėsiu, tai žinosiu už ką sėsiu". Minėtas asmuo žodžiu buvo sudrausmintas dėl tokių išsakytų savo žodžių, ko pasėkoje buvo pravestas profilaktinis pokalbis ir išaiškinta atsakomybė pagal LR BK. E. T. yra ne kartą teistas, taip pat baustas administracine tvarka už įvairius teisės nusižengimus. Šiuo metu Kazlų Rūdos PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas E. T. atžvilgiu, kadangi 2025-06-12 konflikto metu minėtas asmuo sužalojo pareiškėjos J. O. sūnų O. O. (1 t., b.l. 150).

2025-07-29 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistės L. A. išvada Nr. 93TPK-1045/2025, nustatyta, kad E. T. medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įtariamajam E. T., gim. (duomenys neskelbtini), netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b.l. 156).

Kaltinamasis E. T. pripažinęs buvusią konfliktinę situaciją su nukentėjusia, tai, kad išsakė įžeidžiančius necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, savo kaltę neigė aiškindamas, jog grasinimų naudoti smurtą ar nužudyti, nukentėjusiai neišsakė. Kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie yra paneigti nukentėjusios bei liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, jog jo ir byloje apklaustų liudytojų santykiai iki įvykio nebuvo konfliktiški, nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad liudytojai aplinkybes išgalvoja, nori nepagrįstai apkaltinti E. T.. Liudytojos R. V., D. V., K. D. patvirtino, kad girdėjo E. T. išsakytus grasinimus nukentėjusiai. Patvirtino, kad pagal turinį tai buvo grasinimai atimti gyvybę, jų parodymai atitinka įvykio eigą ir nukentėjusios parodymus, todėl teismas nustatydamas faktines aplinkybes ir kaltę vadovaujasi minėtų liudytojų ir nukentėjusios parodymais.

Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad tarp nukentėjusios ir kaltinamojo iki įvykio buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl kaltinamojo anksčiau naudoto smurto jos sūnaus atžvilgiu (2015-11-12 nuosprendis), bei kitų asmeninio pobūdžio aplinkybių. Kaltinamasis buvo ir yra priešiškai nusiteikęs J. O. atžvilgiu. Pažymėtina, kad kaltinamasis teistas dėl smurtinio pobūdžio veikos jos sūnaus atžvilgiu, jo vartotų išsireiškimų pobūdis, aplinkinių asmenų reakcijos, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiai buvo pagrindas vertinti, kad kaltinamojo veiksmai nėra tik vienkartinis emocijų pasireiškimas. Kaip matyti iš nukentėjusios ir liudytojų parodymų, E. T. būdamas agresyviai nusiteikęs ir šalia nukentėjusios, išsakė jai frazes nurodomas kaltinime. Neabejotina, kad jo išsakytų frazių turinys, tai kokiu būdu ir aplinkybėmis jos buvo pasakytos, taip pat ir naudojant necenzūrinius žodžius, yra neadekvatus asmens elgesys, todėl sudaro realų įspūdį, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tuo labiau, kad nukentėjusios artimasis yra patyręs kaltinamojo smurtą. Išsakyti konkretūs teiginiai, tokie kaip „paštyrinsiu“, gabaliukais supjaustysiu, neabejotinai yra bauginančio pobūdžio, tiesioginis grasinimas nužudyti. Teismas neabejoja teisingumu nukentėjusios parodymų, kad po kaltinamojo veiksmų jautė didelę baimę, tai yra grasinimus suprato kaip realius.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Vertinant, kad nukentėjusiai grasinta pagal pobūdį būtent akcentuojant pavojingų gyvybei veiksmų naudojimą, neabejotinai sudaryta bauginanti situacija ir realus įspūdis nukentėjusiai, kad ji gali būti nužudyta arba jai sutrikdyta sveikata. Kaip matyti iš nukentėjusios parodymų ji išsigando, pergyveno dėl savo saugumo, bijojo išeiti iš gyvenamų patalpų, vertinant nukentėjusio ir kaltinamojo konfliktinius santykius, bei E. T. asmenybę, teismas neabejoja, kad kaltinamasis grasindamas suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo, kad nukentėjusi taip pasijaustų. Įvertinus įrodymų visumą ir išdėstytas aplinkybes dėl grasinimų realumo, E. T. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo iš esmės pripažino savo kaltę, faktinius veiksmus, tačiau nukentėjusiųjų neatsiprašė, reiškė nepasitenkinimą dėl šių pilietiško ir principingo elgesio, todėl nenustatytas nuoširdus gailestis dėl savo poelgio, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. T. padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir dėl smurtinio pobūdžio veikų, po šių nusikalstamų veikų padarymo, esant paskirtai kardomajai priemonei padarė dar vieną nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, baustas administracine tvarka, šios aplinkybės charakterizuoja E. T. kaip linkusį nusikalsti, pažeidinėti įstatymus. Teismas atsižvelgia į E. T. asmenybę, veikų pobūdį ir pavojingumą, tai, kad švelnios bausmės savo tikslų nepasiekė ir E. T. vėl nusikalto, vertinant reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad E. T. turi būti paskirtos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės artimos vidurkiui. Švelnesnės bausmės skyrimas prieštarautu teisingumo principui, neatitiktų kaltinamojo asmenybės ir veikų.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant laisvės atėmimo bausmę bei vertinant galimybę pasiekti jos tikslus, teismas turi įvertinti galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas (BK 75 straipsnio 8 dalis). BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamasis ir yra teistas, tačiau veikos nustatytos paskutiniais nuosprendžiais nesunkios. Sunkių nusikaltimų kategorijai priskirta veika padaryta E. T. esant artimo nepilnametystei amžiaus. Po šių veikų padarymo asmens atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl nesunkaus nusikaltimo ir šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu vykdoma laisvės apribojimo bausmė taikoma priežiūra ir įpareigojimai. Vertintina, kad dėl nusikaltimų žalos nėra. E. T. vedęs, augina mažamečius vaikus. Duomenų, kad pažeidinėtų bausmės sąlygas nėra. Atsižvelgiant į nurodytą yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamąjį probuojant, bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant pareigas kurios padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, paveiktų E. T., kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vertinant asmenybę, veikos pobūdį, nustatytinas bausmės vykdymo atidėjimo terminas didesnis už vidurkį.

Kadangi veikos padarytos iki ankstesnio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Laivės apribojimo bausmė keistina į laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus asmenybę, veikų pobūdį ir pavojingumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį, teismas bendrindamas bausmes parenka dalinio bausmių sudėjimo būdą, pridedant bausmės dalis didesnes už paskirtų vidurkį.

Kardomoji priemonė naikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9(devyniems) mėnesiams, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridėti švelnesnes paskirtas šiuo nuosprendžiu ir 2025-09-25 teismo baudžiamuoju įsakymu ir subendrintą bausmę E. T. paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti atliktą laisvės apribojimo bausmę vykdant 2025-09-25 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, nuo 2025-10-21 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktais, atidėti bausmės vykdymą 2(dvejiems) metams, skirti viso bausmės vykdymo atidėjimo metu pareigas: dirbti, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, nebendrauti su nukentėjusiais O. O. ir J. O., 7(septynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.