Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-64/2007 m.

Teisėja Eleonora Matulaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.1.

2007 m. lapkričio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. vasario 3 d. iki 2005 m. vasario 18 d. (16 dienų).

Vadovaujantis LR BK 75 str.1 d., 2 d. 4 p., 7 p., V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nukentėjusiosios S. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir S. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio Estijoje, (duomenys neskelbtini) priteista 5485, 15 Lt (penki tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki Lt 15 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 78273,60 Lt (septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys Lt 60 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dalyje dėl 71291,75 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 220000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestas, kaip nepagrįstas.

Mažamečių nukentėjusiųjų atstovo S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio Estijoje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems:

G. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 100000 Lt (vienas šimtas tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo, išieškotas lėšas pervedant į jos sąskaitą kredito įstaigoje;

G. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 100000 Lt (vienas šimtas tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo;

K. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 100000 Lt (vienas šimtas tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo, paskiriant G. ir K. M. išieškotų lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis jų tėvą S. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.

S. M. ieškinys dalyje dėl 450000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestas, kaip nepagrįstas.

Nukentėjusiajam S. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio Estijoje, (duomenys neskelbtini), priteista 2000 Lt (du tūkstančiai Lt) atstovavimo išlaidų.

Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Almos Mikalauskienės civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios S. Š. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. K. tenkintas pilnai ir iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio Estijoje, (duomenys neskelbtini), priteista 5914,20 Lt (penki tūkstančiai devyni šimtai keturiolika Lt 20 ct) Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, buveinė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini), AB banke ”Hansabankas”, b/k (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė, užstatas V. K. panaikintinas, užstato pinigai 7000 Lt, įnešti Pakruojo rajono apylinkės prokuratūrai pagal 2005-02-18 kvitą, Nr. (duomenys neskelbtini), panaudotini nukentėjusiųjų civilinių ieškinių patenkinimui, išmokant:

nukentėjusiosios S. Š. neturtinei žalai atlyginti - 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt);

nukentėjusios G. G. neturtinei žalai atlyginti - 2000 Lt (du tūkstančius Lt);

nukentėjusiosios G. M. ir nukentėjusiojo K. M. neturtinei žalai atlyginti po 2000 Lt (du tūkstančius Lt) kiekvienam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2005 m. vasario 3 d. 15:15 val. V. K. Pakruojo rajone, kelyje “Šiauliai-Pasvalys”, vairuodamas automobilį ”Scania R113MA”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ”Schwarzmullernorfrig”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Estijos firmai “ (duomenys neskelbtini)”, važiuodamas 80 km/h greičiu, t.y. didesniu nei leistinu 70 km/h maksimaliu ne gyvenvietėse greičiu, artėdamas prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, nesustojo prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą, kaip to reikalavo kelio ženklas Nr. 204 ”važiuoti nesustojus draudžiama”, ir, išvažiuodamas iš šalutinio kelio Šiauliai-Pasvalys į pagrindinį kelią Pakruojis-Smilgiai, nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiam automobiliui ”FORD Courier”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam S. M., vairuojamam J. G., sudarydamas kliūtį jo eismui ir sukeldamas grėsmę eismo saugumui, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, žuvo automobilio ”Ford Courier” vairuotoja J. G., o šio automobilio keleivei S. Š. dėl galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002 12 11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais 2004 09 20 Nr. 1195, 2004 10 20 Nr. 1307, 2004 12 24 Nr. 1669) 52 (Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), 53 (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo…), 175.4 (Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti krovininiais automobiliais, kurių leidžiama maksimali masė didesnė kaip 3,5 tonos…automagistralėmis ne didesniu kaip 90 km/h, keliuose su skiriamąja juosta ne didesniu kaip 80 km/h, kituose keliuose ne didesniu kaip 70 km/h greičiu), 196 (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punktuose nurodytus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras ir nuteistojo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme, patraukiant civiliniais atsakovais Estijos Respublikos draudimo kompaniją ir Estijos firmos “ (duomenys neskelbtini)” atstovus, nukentėjusioji prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.) dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismo šališkumo, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, priimti teisingą sprendimą ir šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Iš nukentėjusiosios apeliacinio skundo matyti, kad nukentėjusioji prašo civiliniais atsakovais pripažinti taip pat ir nuteistojo darbdavį bei Estijos draudimo kompaniją, kuri buvo apdraudusi nuteistojo vairuojamą automobilį, kas matyti ir iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. Š. pateikto civilinio ieškinio ir jo patikslinimo.

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas susijęs su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl atkreiptinas dėmėsys į tai, kad nuteistajam V. K., kaip atsakingam už jo veiksmais padarytą žalą asmeniui, turėjo būti išaiškintos civilinio atsakovo teisės ir pareigos, numatytos ne tik LR BPK 111 str., bet ir LR BPK 110 str. 2 d.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistajam V. K. buvo išaiškintos teisės, numatytos tik LR BPK 22 str., tačiau nebuvo išaiškintos jau minėtos teisės ir pareigos, susijusios su pareikštu byloje civiliniu ieškiniu, taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios pateiktų iki įrodymų tyrimo pradžios kasos čekių prijungimo prie bylos medžiagos. Teismas nesiaiškino, kokius būtent reabilitaciniam gydymui reikalingus medikamentus pirko nukentėjusioji, o iš apylinkės teismui pateiktų kvitų (b.l. 79-81, t. 2), bei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nukentėjusiosios paaiškinimo matyti, kad nukentėjusioji prašė priteisti jai už vaikų, peršalimo lygų gydymui skirtus ir kt. preparatus (pvz. „Marsiečiai“, „Memortop“, „Harmony Line Cod Liver Baby“, „Brontex“ ir pan.), taip pat už kelis kartus pirktą preparatą „Yarina“. Akivaizdu, kad nenustačius, kurie nukentėjusiosios pirkti medikamentai buvo susiję su autoįvykio metu patirta trauma, negalima spręsti klausimo dėl papildomai patirtų išlaidų atlyginimo. Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis neišreiškė nuomonės dėl sutikimo atlyginti nukentėjusiosios S. Š. papildomai patirtų išlaidų ir teismas neišaiškino jam kaip civiliniam atsakovui teisių, todėl apeliacinės instancijos teismas šį baudžiamojo proceso pažeidimą pripažįsta esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (LR BPK 369 str. 3 d.), nes tuo buvo pažeistas rungimosi principas, pabrėžiantis vienodas proceso dalyvių, susijusių su skirtingomis proceso šalimis (kaltinimas ir gynyba), procesines galimybes dalyvauti rungimosi principu pagrįstame teismo procese. Pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas yra susijęs su kaltinamojo, kuriam atsirado pareiga atlyginti jo veiksmais padarytą žalą, teisėmis. Be to, ištyrus byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas, nesprendė klausimo dėl Estijos firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir draudimo kompanijos atstovų patraukimo civiliniais atsakovais, nors nukentėjusioji S. Š. šiuos atstovus, kaip materialiai atsakingus už nuteistąjį V. K., prašė pripažinti civiliniais atsakovais.

LR BPK 111 str. 1 d. nustatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Pagal LR BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, tačiau netaikomos Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo ar pripažinimo klausimo.

Iš Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-03-23 nutarimo matyti, jog „sutinkamai su LR CK 6.270 str. asmuo valdantis padidinto pavojaus šaltinį atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Tuo tarpu Estijos Respublikos Valstybinis prokuroras, atsakydamas į mūsų teisinės pagalbos prašymą, pranešė, kad Estijos teisėsauga nenumato atsakomybės už nuostolius, padarytus padidinto pavojaus šaltinio, todėl įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo V. K., negali būti civiliniu atsakovu (b.l. 255, t. 1)“ (b.l. 50, t. 2).

Vadovautis LR įstatymais: LR BK 4 str., LR BPK 5 str. dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė užsienio valstybės pilietis LR teritorijoje bei LR CK 1.44 str., kuris nustato, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Paminėtos Konvencijos 1 str. numatyta, jog ši Konvencija nustato teisę, taikytiną nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius, neatsižvelgiant į tai, kokia teisena siekiama patraukti atsakomybėn, o Konvencijos 3 str. nustato, jog taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Kadangi eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ir reikalavimams atlyginti žalą, kaip ir baudžiamajai atsakomybei, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

LR BPK 45 str. numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne įtariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas tą privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 str. 1 d., 111 str. 1 d.). Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas įgyja BPK numatytas teises ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo prokuroro nutarimo ar teismo nutarties pripažinti juos civiliniu atsakovu ir civiliniu ieškovu priėmimo. Minėtos BPK nuostatos įpareigoja prokurorą ir teismą būti aktyviais baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo civiliniu atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-12 nutartis b/b Nr. 2K-655/2006).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Teismų praktikoje transporto priemonė, kaip didesnio pavojaus šaltinis, yra eisme dalyvaujantis įtaisas, kurio naudojimas sukelia didesnį pavojų aplinkiniams ar jų turtui. Tai gali būti motorinė transporto priemonė, jos priekaba, traktorius, savaeigė mašina, motociklas, mopedas, arklių kinkinys ir kt. Žalingas pasekmes sukelia transporto priemonės judėjimo energija, kuri nevisiškai paklūsta žmogaus valiai. Be to, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlygina žalą tik tais atvejais, kai nukentėjusiojo veikla nesusijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (pvz., kai turtinė žala padaroma pėstiesiems, dviratininkams, kelių ir kelio statinių savininkams, stovinčių transporto priemonių valdytojams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimas „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu“ 1 p., 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. automobilį vairavo esančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje kelyje ir darbo metu, be to, įvykio metu dalyvavo du padidinto (didesnio) pavojaus šaltiniai: V. K. vairuojamas automobilis ir nukentėjusios J. G. vairuojamas automobilis, todėl pagal minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimo 4 p. darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą.

Todėl apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, apklausus proceso dalyvius, neišnaudotos visos galimybės, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, nepažeidžiant proceso dalyvių teisių, nepasisakant dėl kitų civiliniuose ieškiniuose atsakovais nurodytų įmonių, o apeliacinės instancijos teismo metu asmenį, įtraukus kaip civilinį atsakovą, jam tokios garantijos - pasinaudoti rungimosi principu - nebūtų suteiktos, ir asmens kaip civilinio atsakovo įtraukimas šioje proceso stadijoje yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-23 konsultacija dėl LR BPK 111 str., 112 str. taikymo), todėl teismas laiko, kad konkrečiu atveju turėtų būti taikytini teisingumo ir protingumo kriterijai ir turėtų būti siekiama protingos skirtingų interesų pusiausvyros, o apeliacinės instancijos teismo nustatyti pažeidimai teismui leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas ir išspręsdamas įrodymų tyrimo metu pareikštus civilinius ieškinius buvo šališkas, nes, priteisdamas pareikštus civilinius ieškinius vien tik iš nuteistojo, ne tik pasunkino nuteistojo, teisinę padėtį, bet pažeidė ir nukentėjusiųjų teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teisme ištaisius nustatytą pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, susijusį su pažeistomis teisėmis, būtų pabloginta tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiųjų teisinė padėtis dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Todėl, siekiant užtikrinti teisingumo, sąžiningumo, protingumo, rungimosi principų bei realų teismo proceso šalių teisių užtikrinimą ir įgyvendinimą, tikslinga skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų ir negali daryti jokių išvadų dėl apeliacinio skundo, nes vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teismui.