Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jos atstovui advokatui A. B., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013-11-21, apie 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini) vairuodama V. D. priklausantį automobilį Volvo „V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, eismo įvykio dalyviams nesutarus dėl įvykio aplinkybių apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. paaiškinime nurodė, kad aikštelėje apsisukinėdama nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, buvo prastos oro sąlygos (b.l. 10). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pridūrė, kad su kaltinimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesutinka. Apie eismo įvykį sužinojo tik nuvykusi į policiją, kuomet policijos pareigūnas pasakė, kad ji aikštelėje nubrozdino kitą automobilį. Kartu apžiūrėjus automobilį, ji nieko nepastebėjo, automobilis po įvykio remontuotas nebuvo. Nusiplovus automobilį, vos pasimatė įbrėžimai, ant automobilio buvo tik dešinio buferio nubrėžimas. Ta aikštelė buvo labai duobėta. Buvo apie 22 val., prasidėjo šlapdriba, kiemas buvo neapšviestas. Tikslo pasišalinti neturėjo, kadangi automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas. Pripažįsta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir prašo paskirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, tačiau nesutinka, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia, t.y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Liudytoja K. L. patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad -2013-11-21, apie 22.00 val., buvo balkone, silpnai lijo, kuomet pastebėjo, kad įsijungė jos automobilio „Audi A4“ signalizacija. Kitas automobilis išvažinėjo iš kiemo, todėl ji suprato, kad tas automobilis kliudė jos automobilį. Kieme stovėjo mergina, K. L. jai suriko, kad ji sustabdytų tą automobilį. Ta mergina mojavo rankomis, kad tas vairuotojas sustotų, bet tas vairuotojas į tai nekreipė dėmesio ir nuvažiavo. Minėta mergina tik įsidėmėjo automobilio numerius. Jos automobilis buvo apgadintas – išdužo žibintas, nubrozdinimai, draudimas žalą įvertino virš 800 Lt. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nejausti tokio smūgio, nes atsitrenkė į kitą automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. B. nurodė, kad jo atstovaujamoji sutinka su pažeidimu numatytu ATPK 127 str. 2 d., prašo taikyti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, tačiau nesutinka, kad V. D. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nors V. D. išvažiavo iš eismo įvykio vietos formaliai pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus t.y. neužpildė eismo įvykio deklaracijos ar nepranešė policijai, tačiau aukštesnių teismų praktikoje nurodyta, kad būtina nustatyti pažeidėjo tyčią. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, kad V. D. vairavo automobilį „Volvo“, kuris buvo techniškai tvarkingas, buvo galiojantis draudimo polisas. Ji neturėjo tikslo pasislėpti ar bėgti iš įvykio vietos. Tuo metu lijo, buvo tamsus paros metas, kiemas duobėtas, o ji atbuline eiga apsisukinėdama tikrai nejuto jokio susidūrimo su kita transporto priemone. Taip pat nėra jokių duomenų, kad ji buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjusi transporto priemones. Mano, kad V. D. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nes ji neturėjo tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo pripažino, pažeidimo faktas taip pat patvirtintas byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio schema (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-4), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 5), tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), paaiškinimais (b.l. 7, 8), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 11-12), kita bylos medžiaga. Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad V. D. 2013-11-21, apie 22.00 val., prie (duomenys neskelbtini) vairuodama V. D. priklausantį automobilį Volvo „V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. V. D. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d, numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklėse numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra nežymūs, ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio akivaizdžių žymių nesimato, tik nuplovus automobilį, pasimatė nubrozdinimai, iš liudytojos K. L. paaiškinimo matyti, kad apie susidūrimą ji suprato tik iš įsijungusios automobilio signalizacijos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo po įvykio iš automobilio neišlipo, eismo įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, tamsus paros metas, aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo duobėta ir neapšviesta, todėl teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad ji galėjo nepajausti automobilių kontakto ir pasišalinti iš weismo įvykio nesuprasdama, kad įvyko eismo įvykis, todėl tyčios šiuo atveju nebuvo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog V. D. veiksmuose tyčios pasišalinant iš įvykio vietos nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl jai skirtina bauda Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 B, Kaunas, 315 kab.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. V. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.