- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- T-XX-68-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Algis Norkūnas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Atsakovas
- Kauno
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo apskaičiuoti buto kainą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją apskaičiuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kainą remiantis 2010 metų buto rinkos verte ir įforminti ją įkainojimo aktu.
Pareiškėja nurodė, kad ji nuo 1999 metų nuomojasi iš Kauno miesto savivaldybės dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-299 šis butas buvo pripažintas fiziškai nusidėvėjusiu ir ekonomiškai netikslingu remontuoti (įregistruotas fizinio nusidėvėjimo procentas - 70). Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pareiškėja, kaip buto nuomininkė, turi teisę minėtą butą privatizuoti už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pareiškėja nurodė, kad ji 2008 metais buvo pateikusi savivaldybei prašymą dėl buto privatizavimo. 2008 m. lapkričio 4 d. nustatyta buto rinkos vertė buvo 86000 Lt. Tuo metu už nurodytą kainą pareiškėja neturėjo finansinių galimybių išsipirkti butą, todėl pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Iš dalies pasikeitus pareiškėjos turtinei padėčiai, pareiškėja, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos tendencijas dėl pardavimo kainų mažėjimo, kreipėsi į atsakovą, kad būtų perskaičiuota minėto buto kaina. Tačiau atsakovas 2010 m. rugpjūčio 13 d. raštu buto kainą atsisakė perskaičiuoti, nurodydamas, kad tam nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodė, kad ji su atsakovo atsisakymu perskaičiuoti buto kainą nesutinka. Ginčo butas pagal 2008 m. lapkričio 4 d. nustatytą jo rinkos vertę ir apskaičiuotą kainą nebuvo parduotas. Praėjus beveik dvejiems metams nuo turto rinkos vertės nustatymo ir pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos sąlygoms, yra pagrindas parduodamo turto vertės ir kainos perskaičiavimui. Ta kaina, kuri buvo apskaičiuota prieš dvejus metus, neatitinka šiandieninės turto rinkos vertės, todėl šiuo atveju viena iš sandorio šalių (Kauno miesto savivaldybė), atsisakydama perskaičiuoti parduodamo turto rinkos vertę ir naujai nustatyti turto kainą, siekia nepagrįstai praturtėti.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja siekia privatizuoti iš savivaldybės nuomojamą butą. Santykiams, kurie yra susiklostę tarp pareiškėjos ir atsakovo, nėra būdingas pavaldumas. Atsakovas šiuose santykiuose veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Tai sudaro pagrindą teigti, jog šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris. Sudarydama privatizavimo sandorį, savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo - pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartis, priimta byloje S. D. v. Klaipėdos miesto savivaldybes administracija; 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta byloje Handelshuset Sverige - Litauen AB v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba).
Nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą sieja nuomos teisiniai santykiai. Pareiškėja, kaip buto nuomininkė, teisės aktų, numatančių nuomojamų butų privatizavimą, pagrindu siekia privatizuoti jos nuomojamą butą. Ginčas tarp šalių yra kilęs ne iš administracinių, bet iš civilinių savivaldybės turto privatizavimo teisinių santykių, kuriuose savivaldybė įgyvendina savo, kaip turto savininkės, teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo apskaičiuoti buto kainą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys