Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-242-853/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
1-242-853/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45006-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-242-853/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45006-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės E. R. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastolininko pareigose, baustas administracine tvarka, teistas 2016-04-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val., per mėnesį visuomenės labui. Bausmę atlikęs, 2016-09-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių APT Probacijos skyriaus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2017-09-01 apie 22.05 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, sugriebė rankomis sugyventinei J. B. už dešinės rankos ir ją suspaudė, po ko griebdamas iš rankų telefoną nubrozdino J. B. ranką ir nulaužė vieną dešinės rankos didžiojo piršto pridėtinį nagą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią V. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. J. 2017-09-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-09-01 apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje kartu su podukra G. B., gim., (duomenys neskelbtini), žaidė. Po kažkurio laiko ketino eiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, apie tai informavo sugyventinę J. B.. Sugyventinė pasakė, kad jam išėjus užrakins buto duris iš vidaus ir neįleis jo į vidų. Matydamas, kad sugyventinė rankos delne sugniaužusi laiko buto durų raktus, jis juos jėga ištraukė. Tikslo smurtauti prieš sugyventinę neturėjo. Kai atėmė buto raktus, sugyventinė ant jo supyko, pasiėmusi mobilaus ryšio telefoną ėmė skambinti į policiją, nurodydama, kad jam bus blogai. Nenorėdamas, kad sugyventinė skambintų į policiją, jis mėgino su ja kalbėtis, tačiau ji su juo nebendravo. Tada jis ranka suėmė sugyventinei už dešinės rankos, norėdamas, kad sugyventinė neskambintų į policiją. Ji savo ranką patraukė link pilvo srities laikydama telefoną, taip nurodydama, kad jam telefono neduos. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu ant sugyventinės rankos pastebėjo įbrėžimą. Negali nurodyti, kuriuo metu galėjo sugyventinei nubrozdinti ranką, mano, kad tai galėjo nutikti, kai jis iš sugyventinės pasiėmė buto raktus ar tuo metu, kada buvo suėmęs už rankos, kai ji skambino į policiją. Įvykio metu namuose buvo mažamečiai vaikai, t. y. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ar jos matė konfliktą tarp jo ir sugyventinės negali nurodyti, nes vaikai žaidė, lakstė po butą. Jis su sugyventine kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 9 m. Kartu su ja turi bendrą dukrą D. J.. Paskutiniu metu tarp jo ir sugyventinės yra pašliję santykiai, tarp jų kyla tarpusavio nesutarimai, kurie pasireiškia žodine išraiška (50-51 b. l.). 2017-09-05 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei J. B.. Jis norėdamas atimti iš jos telefoną sugriebė jai už rankos ir suspaudė, kad ji neskambintų policijai. Galėjo jai sukelti fizinį skausmą ir nuplėšdamas jai nagą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašė savo sugyventinės. Supažindintas dėl baudžiamojo įsakymo taikymo, sutinka atlikti viešuosius darbus (54 b. l.).

Kaltinamojo V. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

2017-09-01 informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0117000489031, kuriame užfiksuota, kad pranešėja J. B. pranešė, kad sugyventinis blaivus mušasi rankomis, namuose yra 2 vaikai, GMP atsisakė, vyras namuose (9-12 b. l.);2017-09-01 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja J. B. parodė, jog 2017-09-01 bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugyventinis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė už dešinės rankos ir ją nubrozdino, kai norėjo paskambinti pagalbos, o jis tada norėjo atimti telefoną. Jai nubrozdino ranką, ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą (13-21 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-04 duotais nukentėjusiosios J. B. parodymais, kur ji parodė, kad 2017-09-01 vakare namuose, gal apie 22 val., susibarė su sugyventiniu V. J.. Jie kartu su sugyventiniu gyvena 9 metai, turi bendrą vaiką - dukrą D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jie buvo liepos mėn. sutarę, kad skiriasi. Tą vakarą, kai jiedu konfliktavo, pasakė, kad ramintųsi, kitu atveju kvies policiją. Sugyventinis norėjo važiuoti su jos vyresne dukra G. B. į parduotuvę, kadangi buvo vakaras, ji neleido niekur vežtis vaiko. Liepė dukrai nusirengti ir eiti į savo kambarį. Jiedu tada apsižodžiavo, ji nuėjo į kambarį ir pradėjo rašyti žinutę telefonu. Jis tuo metu atėjo ir bandė iš jos atimti telefoną, kad su niekuo nebendrautų, nerašytų. Jis jai plėšė tą telefoną iš jos rankų, taip plėšdamas telefoną iš rankų, jis nubrėžė ranką, jai tuo metu skaudėjo, nulaužė dar tuo metu nagą. Jis atėmė telefoną, ji pasivijo jį prie tualeto ir atėmė telefoną. Kai tik jam pasakė, kad kvies policiją, jis kaip tik tuo metu ir puolė ant jos, kad nepaskambintų. Ji suspėjo paspausti 112. Nelabai atsimena, kad kvietė policiją, tik paskambino. Jai netrukus perskambino iš bendrojo pagalbos centro ir pasitikslino adresą. Ji tuo metu šaukė, todėl galėjo girdėti jos šaukimą. Kai tik atvyko policija, sugyventinis suprato, ką padaręs. Ji patvirtino, kad jai sukeltas fizinis skausmas, ją nufotografavo pareigūnai. Tuo metu dar bandė sugyventinis atsiprašinėti jos. Kai buvo paleistas iš areštinės, jis bandė su ja susisiekti mobilaus ryšio telefonu. Jam pasakė, kad policijoje sakys viską, kaip buvo ir nemeluos nieko. Nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus. Anksčiau yra buvę smurto atvejų, yra skambinusi policijai. Nenori su juo gyventi, nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus, kad prie jos nesiartintų. Nenori, kad vaikai matytų tokį elgesį, kad jie girdėtų konfliktus (27-28 b. l.). 2017-09-05 papildomos apklausos metu duotais nukentėjusiosios J. B. parodymais, kur ji parodė, kad jos dukros D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kai jie su sugyventiniu konfliktavo buvo namuose ir žaidė, jos laisvai bėgiojo iš vieno kambario į kitą. Jos ir anksčiau yra girdėjusios, kaip jie su sugyventiniu V. J. barasi, todėl neturėjo labai išsigąsti. Jos pribėgo prie jos tik tada, kai ji pradėjo pati šaukti, kai sugyventinis norėdamas iš jos atimti telefoną suspaudė jos ranką ir ją nubrėžė. Kai ją buvo sugriebęs už rankos, jis jai nuplėšė vieną pridėtinį nagą, kuris buvo priklijuotas ir kai jį nuplėšė, skaudėjo. Ji juto skausmą, kai sugyventinis jai suspaudė už rankos ir griebdamas telefoną nubrėžė jai ranką. Tuo pačiu metu ir nagas buvo nuplėštas, jai labai skaudėjo. Ji savo dukras vėliau nuramino, joms paaiškino, kad taip jie pykosi su sugyventiniu. Prieš dukras nebuvo naudotas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, jos. Nori pradėti gyventi savo gyvenimą be sugyventinio V. J. (29-31 b. l.);2017-09-05 foto lentele prie J. B. papildomos apklausos protokolo, kurioje užfiksuota, kad ant dešinės rankos didžiojo piršto nėra priklijuoto dirbtinio nago, kiti pirštų nagai nulakuoti (31 b. l.);2017-09-01 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 8153, iš kurio matyti, kad V. J. 22.29 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (22 b. l.);2017-09-01 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 8152, iš kurio matyti, kad J. B. 22.18 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (22 b. l.).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. J. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi V. J. smurtavo, t. y. sugriebė rankomis sugyventinei už dešinės rankos ir ją suspaudė, po ko griebdamas iš rankų telefoną nubrozdino nukentėjusiajai ranką ir nulaužė vieną dešinės rankos didžiojo piršto pridėtinį nagą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei J. B..

Bylos aplinkybės yra aiškios, V. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – nes jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios J. B. parodymais, foto lentelėmis, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2017 m. rugsėjo 5 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. J. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko (61 b. l.).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam V. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas (39-41 b. l.), bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (37-38 b. l.), administracine tvarka baustas (42-43 b. l.), dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (44 b. l.), nevedęs, tačiau turintis mažametį vaiką (35 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (46 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei 50 metrų atstumu (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 72¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. J. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas su-laikymas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. 22.23 val. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. 11.40 val. (55, 56 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad jis yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. J. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-02 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam V. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad V. J. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, 3 dalį, ir 72¹ straipsniu, V. J. paskirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens, J. B., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 50 metrų atstumu.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. J. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam V. J., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam V. J., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti V. J..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė