Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1459-805/2010 pagal pareiškėjos A. P. prašymą dėl leidimo antstoliui sudaryti turto apyrašą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2010-09-13 Prienų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas leisti antstoliui sudaryti likusio turto apyrašą, siekiant užtikrinti, kad turtas nebūtų išparduotas, o skirtingai paskirstytas teisėtiems paveldėtojams, nes po pareiškėjos sutuoktinio A. P. mirties (2010-06-13) sūnūs T. ir D. P. pradėjo pardavinėti jos ir sutuoktinio santuokoje įsigytą turtą (gyvulius, žemės ūkio techniką ir kt.) be pareiškėjos sutikimo (b. l. 1).

2010-09-24 nutartimi teismas pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos prašymo trūkumams pašalinti (b. l. 2-3). Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nurodytus faktus, t. y. jos su sutuoktiniu santuokos liudijimo, sutuoktinio mirties liudijimo, šeimos sudėties pažymos, sūnų gimimo liudijimų, palikimo atsiradimo vietos, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, įrodymų, patvirtinančių santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, duomenų apie palikimo buvimo vietą, dėl ko nėra aiškus teismingumo klausimas.

2010-10-18 nutartimi teismas pareiškėjos prašymą dėl leidimo teismo antstoliui sudaryti turto apyrašą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai (b. l. 14-15). Teismas nurodė, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą pašalino ne visus nutartyje nurodytus trūkumus. Pareiškėja pateikė santuokos liudijimą (b. l. 7), sutuoktinio mirties liudijimą (b. l. 10), sūnų gimimo liudijimus (b. l. 8,9), šeimos sudėties pažymą (b. l. 13), tačiau įrodymų, patvirtinančių santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, duomenų apie palikimo atsiradimo vietą (paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą) nepateikė. Nustatant prašymo dėl palikimo apyrašo sudarymo teismingumą yra svarbi palikimo atsiradimo vieta, nes palikimo priėmimo klausimai neabejotinai turi būti sprendžiami vienoje vietoje – palikimo atsiradimo vietoje (CK 5.53 str. 2 d., CPK 580 str. 2 d.). Be to, iš pateikto teismui liudijimo akivaizdu, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties vienu iš būdų, t. y. padavusi notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (b. l. 11), todėl teismo pavedimas antstoliui sudaryti turto apyrašą, teismo nuomone, nesukels teisinių pasekmių (CK 5.50 str., 5.52 str.).

Pirma, CK nėra įvardinti konkretūs dokumentai ar duomenys, kurie turi būti pateikiami norint, kad būtų sudarytas palikėjo turto apyrašas. CK 5.53 str. 4 d. yra numatyta, kad įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Teismo nurodymas pateikti pareiškėjai įrodymus, patvirtinančius santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Jau teismui pateiktame pirminiame prašymo variante pareiškėja paaiškino, kad nagrinėtinu atveju sudaryti palikėjo turto apyrašą yra būtina tam, kad būtu užtikrintas teisingas jo turto padalijimas tarp teisėtų paveldėtojų. Ši aplinkybė buvo grindžiama ir tuo, jog mirus pareiškėjos sutuoktiniui, jų vaikai ėmė pardavinėti santuokoje įgytą turtą (gyvulius, žemės ūkio padargus ir pan.). Būtinybė nagrinėtinu atveju sudaryti turto apyrašą ir atsirado būtent todėl, kad palikėjo vaikai, nekonkretizavus palikėjo turto, ėmė nekontroliuojamai be pareiškėjos žinios išpardavinėti tokį kilnojamojo pobūdžio palikėjo ir pareiškėjos santuokoje įgytą turtą, pavyzdžiui, namų apyvokos daiktus, kurie buvo įgyti nesudarant rašytinių sutarčių, nes privalomas tokių sutarčių sudarymas nebuvo numatytas teisės aktuose. Be to, dalis daiktų buvo įgyta tiesiog turguje ar parduotuvėse ir nebuvo registruoti jų savininkų vardu, nes teisės aktai nenumatė jų privalomos registracijos. Kadangi nagrinėtinu atveju buvo prašoma leisti sudaryti apyrašą daiktų, kurie buvo kilnojamieji ir buvo įgyti nesudarant jokių sutarčių ir nebuvo registruoti, teismas, reikalaudamas pateikti įrodymus, patvirtinančius santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, reikalavo to, kas neįmanoma, ir tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjai prašyti išduoti leidimą sudaryti palikėjo turto apyrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose taip pat nėra numatyta, kad, siekiant sudaryti palikėjo daiktų apyrašą, teismui turi būti pateikti duomenys ar dokumentai, patvirtinantys minėto turtą priklausymą palikėjui, tuo labiau, kai minėti daiktai yra kilnojamieji, kas dar kartą patvirtina, jog teismo reikalavimas pateikti minėtus duomenis ar dokumentus, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, yra neteisėtas.

Antra, kita priežastis, dėl ko teismas atsisakė priimti prašymą, kad pareiškėja tariamai laiku nepašalino vieno iš teismo nustatyto prašymo trūkumo - nepateikė duomenų apie palikimo atsiradimo vietą (paskutinę palikėjo gyvenamąją) vietą, dėl ko nėra aiškus šio prašymo teismingumo klausimas. Teismui buvo pateiktas palikėjo mirties liudijimas, iš kurio yra labai aiškiai matyti palikėjo registracijos vieta, tad papildomai teikti dokumentus, įrodančius palikėjo gyvenamąją vietą, kuri pagal CK 5.4 str. 1 d. tuo pačiu yra ir palikimo atsiradimo vieta, nebuvo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

2010-10-18 skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog pareiškėja per teismo nustatytą terminą pašalino ne visus 2010-09-24 nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, nes nepateikė įrodymų, patvirtinančių santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bei duomenų apie palikimo atsiradimo vietą (paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą), todėl pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prašymo trūkumus ir ar pagrįstai nutarė, jog tie trūkumai nebuvo ištaisyti.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, viena iš priežasčių, dėl ko teismas prašymą laikė nepaduotu, buvo ta, kad pareiškėja, teismo nuomone, laiku nepašalino vieno iš teismo nustatyto prašymo trūkumo, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

CPK 579 str. numatyta, jog CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kiti klausimai, kurie pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarkos. CPK 581 str. numatyta, jog be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą, nagrinėjamą XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CK 5.53 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimą pagal apyrašą, 2 dalyje numatyta, jog dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas apyrašą sudaryti paveda teismo antstoliui. Vadovaujantis CK 5.53 str. 3 dalimi, teismas nustato turto apyrašo sudarymo terminą, kuris negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo, tačiau tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, apyrašo sudarymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. CK 5.53 str. 4 dalyje numatyta, kad įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.

Visų pirma kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismine tvarka gali būti sprendžiamas klausimas ne dėl leidimo išdavimo teismo antstoliui sudaryti turto apyrašą, bet paveldėjimo procedūrų taikymo klausimas, pareiškėjai prašant teismo pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti palikėjo turto apyrašą.

Pažymėtina, jog CPK 581 str., kurį teismas šiuo atveju privalėjo taikyti spręsdamas klausimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, kalbama tik apie įrodymus, reikšmingus sprendžiant klausimą, nagrinėjamą XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, bet ne apie visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti, kuriuos, kolegijos nuomone, įpėdinis privalo pateikti betarpiškai antstoliui, kuriam teismas paveda sudaryti apyrašą (CK 5.53 str. 2 ir 4 d.). CK 5.53 str. 5 d. numatyta, jog apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Vadovaujantis CK 5.53 straipsnio sisteminiu aiškinimu, spręstina, jog teismui būtina pateikti duomenis apie visus mirusiojo įpėdinius (įrodant jų ryšį su mirusiuoju), apie palikimo atsiradimo vietą, būtiną teismingumo klausimui teisingai išspręsti, apie paveldimą turtą ir apie jo buvimo vietas bei apie palikėjo skolines teises ir pareigas bei apie palikėjo kreditorius, nes šie duomenys būtini teismui nustatant apyrašo sudarymo terminą.

Nors teismas 2010-09-24 nutartyje, kuria buvo konstatuoti prašymo trūkumai, ir nurodė, kad prie prašymo nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, tačiau kokią įtaką šie įrodymai gali turėti teismui sprendžiant klausimą dėl pavedimo antstoliui sudaryti turto apyrašą, teismas nenurodė nei 2010-09-24 nutartyje, nei skundžiamoje nutartyje, kuria prašymas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų. Kadangi turto apyrašą sudarinėja ne pats teismas (bet antstolis teismo pavedimu), o teismas tik paveda antstoliui jį sudaryti (CK 5.53 str. 2 d.), pagal įstatymo reikalavimus privalantis nustatyti tik apyrašo sudarymo terminą (CK 5.53 str. 3 d.), bet neprivalantis teismo nutartyje nurodyti antstoliui tai, kokių konkrečių palikėjai priklausiusių daiktų ir jo skolų apyrašą jis turi sudaryti, kolegijos nuomone, teismo įpareigojimas pareiškėjai pateikti įrodymus, patvirtinančius santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, buvo nepagrįstas įstatymo nuostatomis ir dėl to neteisėtas.

Kita priežastis, dėl ko teismas atsisakė priimti prašymą, buvo ta, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie palikimo atsiradimo vietą (paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą (CK 5.4 str. 1 d.), dėl ko teismui nebuvo aiškus procesinio dokumento teismingumo klausimas, tačiau, kolegijos nuomone, šio įrodymo nepateikimą teismas vertino itin formaliai. Pareiškėja, šalindama prašymo trūkumus, kartu su kitais įrodymais pateikė palikėjo mirties liudijimą (b. l. 10), iš kurio yra matyti palikėjo registracijos vieta Prienų r., Staklišių sen.. Be to, iš pareiškėjos pateikto liudijimo (b. l. 11) taip pat matyti palikėjo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta Prienų r., Pieštuvėnų k.. Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog papildomai teikti dokumentus, įrodančius palikėjo gyvenamąją vietą, kuri tuo pačiu yra ir palikimo atsiradimo vieta (CK 5.4 str. 1 d), nebuvo jokio pagrindo.

Kita vertus, kolegija taip pat pažymi, jog, vadovaujantis CPK 582 str. 3 dalimi, teismas jau nagrinėdamas bylą (t. y. jau po pareiškimo priėmimo) gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų, o taip pat teismas turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva.

Atsižvelgdama į tai, jog teismo įpareigojimas pareiškėjai pateikti įrodymus, patvirtinančius santuokoje įgyto turto priklausomybę pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, buvo nepagrįstas įstatymo nuostatomis ir dėl to neteisėtas, taip pat į tai, jog pareiškėja, šalindama prašymo trūkumus, pateikė teismui duomenis apie palikimo atsiradimo vietą (paskutinę palikėjo gyvenamąją vietą), kolegija konstatuoja, jog nebuvo pagrindo pareiškėjos prašymo laikyti nepaduotu dėl 2010-09-24 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalinimo, dėl ko skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl skundžiamoje 2010-10-18 nutartyje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjai jau esant padavus notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (b. l. 11), teismo pavedimas antstoliui sudaryti turto apyrašą nesukels jai teisinių pasekmių, šioje nutartyje kolegija nepasisako, atsižvelgdama į tai, jog ši aplinkybė nebuvo pagrindu priimti skundžiamai nutarčiai, kuria pareiškėjos prašymas laikytas nepaduotu dėl 2010-09-24 nutartyje nurodytų trūkumų nepašalinimo. Atsižvelgdama į tai, jog procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai, o tuo atveju, jeigu būtų pagrindas teismui, vadovaujantis palikimo priėmimą reglamentuojančių CK nuostatų analize bei suformuota teismų praktika, konstatuoti teisinių pasekmių pareiškėjai nesukėlimą, pareiškėjos prašymas turėtų būti atsisakomas priimti (o ne laikomas nepaduotu), kolegija panaikina ginčijamą nutartį ir perduoda pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo dėl leidimo teismo antstoliui sudaryti turto apyrašą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.