Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė) ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. R. 2018 m. spalio 3 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį bauda 60 MGL (2259,60 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. R. sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 15.50 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 15.20 val. - viena diena, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. R. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 25 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, mušdamas – smogdamas ranka į ausį – sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skunžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta bausmė yra teisinga ir nepergriežta.

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo M. R. parodymus, policijos pareigūnų S. J., F. K. parodymus, liudytojų R. V., I. Č., D. R. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs jų visetą, nustatė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. R. ranka sudavė mažamečiui M. R. į dešinę ausį, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl pripažino V. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė pagrįstą bei teisingą išvadą dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. R. savo kaltės dėl jam pareikšo kaltinimo nepripažino, nurodydamas, kad tyčia ranka M. R. į ausį jis nesudavė, o M. R. užsigavo ausį jiems žaidžiant (2 t., b. l. 44). Apeliaciniame skunde V. R. taip pat nurodo, kad M. R. galėjo nesuprasti, kad jie žaidė. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais V. R. parodymais, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

9. Nukentėjusysis mažametis M. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, papasakojo, kad tėvas (V. R.) namuose gėrė degtinę, prašė perjunginėti muziką, buvo piktas, ranka trenkė jam į dešinę ausį, jam skaudėjo. M. R. aiškiai nurodė, kad tėvas į ausį jam sudavė tyčia, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, taigi priešingai V. R. tvirtinimui, jog jis sūnui į ausį galėjo suduoti netyčia žaidžiant (1 t., b. l. 38-39; mažamečio apklausos ikiteisminio tyrimo metu video medžiaga). Apie tai, kad tėvas jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą M. R. kitą dieną (2017 m. gruodžio 26 d.) papasakojo policijos pareigūnams S. J., F. K., taip pat socialinei darbuotojai R. V., iš kurių parodymų matyti, kad įvykio aplinkybes šiems asmenims M. R. papasakojo vienodai, visiems nurodė, kad dieną prieš (2017 m. gruodžio 25 d.) V. R. jam sudavė į dešinę ausį sukeldamas skausmą (2 t., b. l. 35, 36, 37). Minėtus M. R. parodymus iš dalies pagrindžia ir kiti bylos įrodymai: iš 2018 m. birželio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad M. R. gydymo stacionare ligos istorijoje pažymėta, kad jam buvo atliktas abiejų ausų chirurginis gydymas – ausų plastika; 2017 m. gruodžio 20 d. M. R. buvo išrašytas geros būklės, pooperacinės žaizdos buvo ramios, infekavimo požymių nebuvo; atliekant perrišimus M. R. skausmu nesiskundė (1 t., b. l. 123); tuo tarpu liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. (po įvykio praėjus dviem dienoms) nuėmusi nuo M. R. ausų tvarsčius matė, kad kairės ausies tvarstis buvo švarus, o dešinės - šiek tiek kruvinas, tvarstis buvo prisigėręs sudžiuvusio kraujo (2 t., b. l. 45).

10. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo abejoti nuoseklių nukentėjusiojo M. R. parodymų patikimumu, kurie kartu su liudytojų S. J., F. K., R. V., I. Č. parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog V. R. tyčia ranka sudavė mažamečiui M. R. į dešinę ausį sukeldamas jam fizinį skausmą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai.

11. Apeliantas skunde nesutinka su jam paskirta bausme nurodydamas, kad jis niekur nedirba, gyvena tik iš pašalpos, todėl paskirtos baudos sumokėti negali.

12. Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas V. R. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė baudą 60 MGL dydžio (2259,60 Eur), bei, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitė V. R. sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 15.50 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 15.20 val. - vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

14. Skirdamas bausmę V. R., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, įvertino jo asmenybę – veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, t. y. būdamas recidyvistu; ankstesniu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už dviejų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą - fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam nukentėjusiajam savo sūnui M. R., sumokėjo už šiuos nusikaltimus paskirtą baudą. Teismas pagrįstai nenustatė V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei teisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas švelniausią sankcijoje numatytą bausmę - baudą ir jos dydį nustatydamas tik nežymiai didesnį už minimalų, nustatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (gali būti skiriama nuo 50 iki 2000 MGL), baudžiamiojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Kolegijos įsitikinimu, paskirtoji bausmė – 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) bauda savo rūšimi bei dydžiu, atsižvelgus tiek į veikos pavojingumą, tiek į V. R. charakterizuojančius duomenis (jis jau antrą kartą teisiamas už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą - fizinio skausmo sukėlimą savo mažamečiui sūnui M. R., be to savo veiksmų nevertina kritiškai ir kaltę neigia) tikrai nėra per griežta. Tokios išvados nekeičia ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis niekur nedirba, gyvena iš pašalpos, kartu pažymint, kad V. R. yra darbingo amžiaus, o duomenų, kad jis negalėtų dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių, byloje nėra, be to, pirmosios instancijos teismas baudą nustatė sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, V. R. paskirta bausmė nekeistina.

15. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. R. apeliacinį skundą atmesti.