- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- I1-1659-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01325-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovams Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. NB-83 (toliau – ir LAVL Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 2S-1212 (toliau – ir Departamento Sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL ir Departamento, po 350 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1).
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad LAVL Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda, o Departamento Sprendimu netinkamai išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl LAVL Nutarimo. Nurodo, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. buvo paskirtas į 12 korpuso 204 palatą, kurioje buvo laikomas kitas asmuo, su kuriuo pareiškėjas konfliktuoja. Pabrėžia, kad šias aplinkybes nurodė LAVL administracijai, tačiau nebuvo priimtas sprendimas pareiškėją perkelti į kitą palatą. Nurodė, kad pareiškėjas išėjo pasivaikščioti į lauką ir grįžęs vėl reikalavo jį perkelti į kitą palatą. Paaiškino, kad pareiškėjas savo valia išėjo iš palatos, tačiau jam buvo uždėti antrankiai, pareiškėją sumušė LAVL pareigūnai. Pareiškėjas teigia, kad jis negalėjo būti laikomas vienoje kameroje su nurodytu asmeniu, todėl LAVL pažeidė jo teises.
2021 m. vasario 8 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad žvalgybos pareigūnas su juo susitikęs LAVL nebuvo (1 t., b. l. 173).
Šalies argumentai
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė LAVL su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 26–29).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. 12 korpuso antrame aukšte grįžęs po pasivaikščiojimo atsisakė eiti į paskirtą palatą. Paaiškino, kad, pareigūnui nurodžius vykdyti teisėtus reikalavimus, pareiškėjas tai daryti atsisakė. Pareiškėjui pakartotinai buvo nurodyta vykdyti teisėtus reikalavimus, jis buvo įspėtas, jog bus panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės (antrankiai). Nurodė, kad tai išgirdęs, pareiškėjas bandė priešintis, todėl buvo iškviestas pastiprinimas, nuteistasis paguldytas ant žemės bei uždėti antrankiai iki nusiraminimo. Nurodė, kad antrankiai buvo nuimti nuvedus pareiškėją į palatą.
LAVL atsiliepime teigia, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, įpareigojančias nuteistuosius laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Mano, kad LAVL Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
2021 m. sausio 21 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. LAVL Priimamojo skyriaus gydytojo pareiškėjas buvo nukreiptas į LAVL Konsultacijų ir diagnostikos skyrių (12 korpusą) ir paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 204 pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto nurodymą. Ta patvirtina pareiškėjo LAVL asmens kortelė (1 t., b. l. 153).
2021 m. vasario 11 d. LAVL pateikė paaiškinimus, kad LAVL nuteistieji skirstomi ir laikomi laikantis BVK nuostatų (BVK 70 straipsnio 5 dalis). Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012), kuri nurodo, kad nuteistieji skirstomi ir laikomi atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę (V-VI skyrius). Paaiškina, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas nurodymą priėmė atsižvelgdamas į LAVL Priimamojo skyriaus gydytojo nukreipimą bei BVK nuostatas. Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas skirdamas į kamerų tipo patalpą suimtąjį / nuteistąjį su kiekvienu asmeniškai nebendrauja, nes to teisės aktai nereikalauja (1 t., b. l. 11).
2021 m. vasario 23 d. (gavimo teisme diena) LAVL pateikė paaiškinimus, kad pareiškėjas raštu ginčo metu nesikreipė į administraciją ir nėra duomenų, kad žodiniai prašymai neįvykdyti (2 t., b. l. 1).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 41–45).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip LAVL. Papildomai paaiškino, kad Departamentas nenustatė, jog skiriant nuobaudą pareigūnai būtų viršiję įgaliojimus ar netinkamai įvertinę pažeidimo padarymo aplinkybes. Pažymėjo, kad tik pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, nesant įrodymų, kad LAVL pareigūnai naudojo fizinį smurtą, nepatvirtina darbuotojų neteisėtų veiksmų. Mano, kad šiuo atveju nenustatyta, kad Departamento administracija nevykdė ar netinkamai vykdė konkrečių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Atitinkamai neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.
2021 m. sausio 25 d. rašte Departamentas nurodo, kad pritaria LAVL pateiktai informacijai (1 t., b. l. 154).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl LAVL Nutarimo ir Departamento sprendimo, kuriais pareiškėjui paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl žalos, kuri kildinama iš galimai neteisėtų LAVL ir Departamento veiksmų, skiriant pareiškėjui nuobaudą.
Byloje nustatyta, kad LAVL Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai 2019 m. vasario 12 d. surašė Tarnybinius pranešimus „Dėl nurodymų nevykdymo“ Nr. 49-99(1) ir Nr. 49-99(2), kuriuose nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. pareiškėjas buvo palydėtas iš pasivaikščiojimo kiemelio prie palatos Nr. 204. Nurodžius pareiškėjui eiti į paskirtą palatą, jis atsisakė vykdyti nurodymus teigdamas, kad neis į paskirtą palatą. Pareiškėjui dar kartą buvo nurodyta vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus ir jis buvo įspėtas, jog priešingu atveju bus panaudota fizinė prievarta ir specialiosios priemonės. Pareiškėjas nepakluso ir bandė priešintis, todėl buvo iškviestas kitas pareigūnas, kuriam atbėgus pareiškėjas buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai ir nuteistasis grąžintas į palatą Nr. 204. Palatoje antrankiai buvo nuimti (1 t., b. l. 49, 50).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. pateikė pasiaiškinimą Nr. 72(5-6)-191, kuriame nurodė, kad į paskirtą palatą nėjo, siekdamas išvengti konflikto (1 t., b. l. 51).
LAVL Drausmės komisija, išnagrinėjusi Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės pateiktą dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, 2019 m. vasario 21 d. teikimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 8 mėnesiams (1 t., b. l. 48).
LAVL direktoriaus Nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 8 mėnesiams dėl to, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas (1 t., b. l. 47).
Pareiškėjas, nesutikdamas su LAVL Nutarimu, pateikė Departamentui skundą dėl LAVL Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo (1 t., b. l. 46).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, Sprendimu konstatavo, kad LAVL administracijos veiksmai buvo teisėti (1 t., b. l. 54–55).
Pareiškėjas, nesutikdamas su LAVL Nutarimu ir Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino (1 t., b. l. 93–96).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (1 t., b. l. 103), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (1 t., b. l. 142–146). LVAT nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar pareiškėjo patalpinimas į patalpą jam atvykus buvo derinamas su LAVL KŽS pareigūnais, kaip tai imperatyviai numatė Vidaus tvarkos taisyklių 21 punktas (LVAT nutarties 31 punktas).
BVK (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.
BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
BVK 142 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. To paties kodekso ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Pagal minėto kodekso ir straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime.
BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Reikalavimai paklusti laisvės atėmimo įstaigoje nustatytai vidaus tvarkai ir vykdyti jos administracijos reikalavimus LVAT praktikoje aiškinami vienareikšmiškai – šios normos laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra imperatyvios. LVAT yra konstatavęs, jog BVK normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad, pagal minėtą BVK reglamentavimą, nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-273/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė pažeidimo, todėl nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad LAVL saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2019 m. vasario 12 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 49-99(2), kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. pareiškėjui buvo nurodyta eiti į paskirtą palatą Nr. 204, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti į paskirtą palatą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas buvo nuvestas į palatą Nr. 204 panaudojus specialias priemones (1 t., b. l. 50). Byloje pateiktas LAVL saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 49-99(1), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. apie 15 val. 10 min. pareiškėjas priešinosi vedamas į palatą Nr. 204 (1 t., b. l. 49). Iš byloje pateiktų tarnybinių pranešimų ir Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda matyti, kad pareiškėjas atsisakė eiti ir būti jam skirtoje palatoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas pareiškėjo 2019 m. vasario 18 d. pasiaiškinimas Nr. 72(5-6)-191 bei skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas neneigia, jog atsisakė vykdyti pareigūno nurodymus ir nesutiko eiti į jam paskirtą patalpą. Kaip jau minėta, jog skiriant nuobaudas turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo nutarimo ir Sprendimo matyti, jog skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą ir padarytą pažeidimą.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 14 punktą pacientai, pristatyti į LAVL planine tvarka, priimami esant paciento asmens bylai, gydytojo siuntimui, asmens sveikatos istorijai, individualaus darbo su nuteistuoju knygelei, individualaus socialinės reabilitacijos planui, paciento pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelei, telefoninių pokalbių apskaitos kortelei, suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelei.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 21.1 punktą LAVL administracijos darbo valandomis gydomuosiuose skyriuose pacientus į konkrečias gyvenamąsias patalpas skirsto gydomųjų skyrių vedėjai (gydytojai), suderinę su KŽS pareigūnais (nesant jų – su Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnais). Vidaus tvarkos taisyklių 22 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į bausmių vykdymą ir suėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pacientų perkėlimas iš to pačio gydomojo skyriaus vienos gyvenamosios patalpos į kitą, taip pat iš vieno gydomojo skyriaus gyvenamosios patalpos į kito gydomojo skyriaus gyvenamąją patalpą, turi būti suderintas su KŽS pareigūnais. Pažymėtina ir tai, jog pagal Vidaus tvarkos taisyklių 23 punktą nusikalimų ar kitų teisės pažeidimų prevencijos tikslais, o taip pat siekiant stabilizuoti ai gerinti įstaigos kriminogeninę būklę, KŽS pareigūnai, turėdami faktinių duomenų ir iš anksto suderinę su gydančiu gydytoju bei LAVL vadovybe, turi teisę perkelti pacientą iš gydomojo skyriaus vienos gyvenamosios patalpos į kitą.
Žemesnės instancijos teismas
LAVL 2021 m. sausio 22 d. rašte Nr. S-280 ir pareiškėjo LAVL laikomo asmens kameros kortelėje (1 t., b. l. 153) nurodyta, kad aukščiau paminėtų Vidaus tvarkos taisyklių buvo laikomasi, t. y. pareiškėjui atvykus į LAVL, pareiškėjas Priimamojo skyriaus gydytojo buvo nukreiptas į LAVL Konsultacijų ir diagnostikos skyrių (12 korpusą) ir paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 204 pagal Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto nurodymą (1 t., b. l. 152, 153).
Pažymėtina, kad, vadovaujantis BVK 110 straipsniu ir LVAT praktika, vertinant ginčo situaciją nėra reikšmingos priežastys, dėl kurių pareiškėjas atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, kadangi pareiškėjas pareigūnų reikalavimus turėjo vykdyti pagal galiojantį BVK reglamentavimą. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas LAVL administracijai teikė rašytinį ar žodinį prašymą jį perkelti į kitą palatą, o LAVL būtų atsisakiusi išnagrinėti ar neišnagrinėjo tokio pareiškėjo prašymo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad LAVL administracijos veiksmai šiuo atveju atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde teismui nenurodė aplinkybių dėl paskirtos nuobaudos dydžio, pareiškėjas iš esmės nesutinka su aplinkybe, jog jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, sprendžia, kad minėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda paskirta LAVL direktoriaus nutarimu, t. y. įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai, skiriant nuobaudą tinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
Atsižvelgiant į nustatytas ir iš esmės neginčijamas faktines bylos aplinkybes, ginčijami administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti, neprieštaraujantys galiojančių teisės aktų nuostatoms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo juos naikinti, todėl skundas dėl LAVL direktoriaus 2019 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. NB-83 panaikinimo ir Departamento 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2S-1212 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL ir Departamento, po 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš neva neteisėtai paskirtos nuobaudos, kuri sukėlė dvasinius išgyvenimus ir depresiją.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų (LAVL ir Departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas šioje byloje nenustatė Lietuvos valstybės atstovų LAVL ir Departamento neteisėtų veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą ir patvirtino paskirtos nuobaudos teisėtumą bei pagrįstumą. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad LAVL ir Departamentas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, nėra ir jų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.