Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litimbera“ atstovams direktoriui R. P. ir advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litimbera“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010 ir kt.).

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, balkono remonto darbai gali būti priskirti prie ,,kitų statybos darbų” atlikimo ir todėl sutartis dėl šių darbų galėtų būti įvardijama kaip statybos rangos sutartis, juolab kad pagal šio straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai, rekonstrukcijai ar kitokiems darbams atlikti. Tačiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi įstatyme nustatyta išimtis, kada statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. CK 6.672 str. nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Akivaizdu, kad šiuo atveju užsakovas (atsakovas) su rangovu (ieškovu) sudarė sutartį dėl konkrečių statybos darbų - balkono su tvorele (lauko terasos) remonto darbus. Šalys – užsakovas yra fizinis asmuo, o rangovas – verslininkas, asmuo vykdantis profesinę veiklą. Atliktų darbų paskirtis – fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, t. y. šiuo atveju terasos, kurią naudoja atsakovė, atnaujinimo darbai, t. y. metalinių terasos dalių perdažymas bei pakeitimas. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sudaryti sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, taip pat kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Šioje byloje nustatyta (yra visi kvalifikuojantys požymiai), kad užsakovas (atsakovė R. M.) ir rangovas (ieškovė UAB „Litimbera“) žodžiu sudarė vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str.). Sudaryta žodine vartojimo rangos sutartimi atlikti balkono atnaujinimo darbus (duomenys neskelbtini)) atsakovei (užsakovei) R. M. apsiėmė ieškovė UAB „Litimbera“, užsiimanti konstrukcinės ir apdailinės medienos paruošimo, karkasinių – skydinių namų, stogų gamybos ir montavimo veikla. Ji pagrįstai vertinama kaip savo srities profesionalė, ir būtent tokį įspūdį padarė atsakovei. To neneigė ir pati ieškovė. Kaip teismo posėdžio metu teismui nurodė ieškovės atstovai, statybų paslaugos yra ieškovės verslas. Užsakovė turėjo pagrindo pasitikėti rangovu, kuris imasi veikti kaip specializuotų darbų atlikimo profesionalas. Taigi, šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo rangos sutarties sąlygas, todėl taikytinos ir CK 6.672 – 6.678 str. nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangos santykius. Be to, vartojimo rangos santykiams taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 str. 3 d.). Rangovas, sudaręs vartojimo rangos sutartį, atlikdamas užsakovo (vartotojo) užsakytą darbą privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų vartotojo interesus. Įstatymų normos, susijusios su vartotojo teisėmis ir pareigomis, nustato vartotojo interesų prioritetą, nes turi būti veikiama vartotojo naudai. Prievolėms, atsirandančioms iš vartojimo sutarčių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo pateikti užsakovui visą informaciją apie siūlomus ir atliekamus darbus, kad vartotojas sudarytų sutartį dėl darbo, kuris pagal savo savybes atitiktų tai, ką vartotojas turėjo omenyje (CK 6.674 str.).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 644 str. 1 d.). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl, priešingai, nei teigia atsakovės atstovas, šalys sutartį gali sudaryti bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

Šalys nurodė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl balkono atnaujinimo darbų atlikimo. Abi šalys patvirtino, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl tokių darbų atlikimo. Įvertinus tai, kad šalys turėjo teisę sudaryti žodinę rangos sutartį, atsakovė pripažįsta siekusi, kad jai priklausančio balkono atnaujinimo darbai būtų atlikti ir būtent tuo tikslu ir kreipėsi į ieškovę, rodo, kad šalys susitarė dėl balkono remonto darbų: ieškovė įsipareigojo atlikti balkono remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Taigi, šalys nagrinėjamu atveju sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.).

Iš šalių paaiškinimų ir byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė iš esmės balkono remonto darbus baigė (t. y. atsakovei priklausančio lauko balkono atnaujinimo darbai buvo atlikti), tai patvirtino ir atsakovė, tačiau byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus bei jų kokybės, taip pat dėl pačios žodinės sutarties sąlygų.

Atsakovė teigia, kad ieškovė, prieš terasos remonto darbus bei juos atlikdama, su ja nederino nei atliekamų darbų, nei jų kainos. Kadangi tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.), todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 str.), reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str. 2 d.). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei ir ieškovei susitarus dėl darbų atlikimo, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, darbų sąrašas, jų kiekiai ir kaina šalių nebuvo aptarti. Atsakovė neginčija, kad jos ketinimas sudarant sutartį su ieškove buvo balkono atnaujinimo darbai, kad ji pati, pamačiusi, jog ieškovė atlieka jos kaimynei balkono atnaujinimo darbus, aktyviai domėjosi balkono atnaujinimo darbais, kalbėjosi su kaimyne dėl galimybės atlikti jos terasoje analogiškus darbus, pati savo iniciatyva kreipėsi į ieškovę dėl terasos atnaujinimo darbų. Taigi, atsakovė, pasitikėdama ieškove, davė leidimą ieškovei daryti viską, kad terasos remonto darbai būtų atlikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie siūlomus ir būtinus atlikti darbus.

Nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklostė situacija, kad šalys nesusitarė dėl kainos, jos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai naudojamomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu naudojo statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Tai gali būti kainos, nustatytos norminiais aktais, išvestos iš apibendrintų tyrimų rezultatų, paprastai naudojamos ekspertų ir kt. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais. Pažymėtina, kad darbų kaina rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 straipsnio 1 dalis), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika. Šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.).

Ieškovė pateikė MB „Statinių ekspertizės biuras“ kompetentingų ir kvalifikuotų specialistų atliktą analogiškų, atsakovės terasoje, atliktų statybos darbų kainos paskaičiavimo lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad ieškovo atliktų darbų kaina pagal rinkos kainas jų atlikimo metu galėtų būti - 2378,94 Eur. Atsakovė, reikšdama atsikirtimus dėl ieškovės prašomos mokėti darbų kainos, pateikė UAB „Ranga“ parengtą lokalinę sąmatą apie galimą ieškovės atliktų atsakovei priklausančios balkono terasos remonto darbų apimtį ir jų kainą, kurioje nurodyta, kad atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), terasos 504x180 cm su turėklų demontavimu ir permontavimu remonto darbų kaina be medžiagų vertės pagal „Sistela“ programos, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos įkainius sudaro 366,86 Eur, o su PVM - 443,90 Eur. Teismas šios atsakovės lokalios sąmatos nevertina kaip realios, kadangi iš jos matyti, kad į ją įtraukti darbai - terasų grindų aliejinis dažymas, metalinių laiptų turėklų demontavimas, metalinių laiptų turėklų įrengimas, turėklų aliejinis dažymas, metalinių laiptų turėklų įrengimas, kurie atsakovės lauko terasoje nebuvo atliekami, ir neturi pagrindo remtis atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytomis kainomis, nes jie neatitinka atliktų darbų tokios pat specifikacijos. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, atsakovei suteikė galimybę pateikti naują lokalinę sąmatą, kurioje atsispindėtų analogiški jos terasoje ieškovės atlikti darbai ir jų kainos, tačiau atsakovė naujos lokalinės sąmatos teismui nepateikė. Atsakovės pateikti kitų bendrovių komerciniai pasiūlymai, kurie turėtų patvirtinti, kad ieškovo atliktų darbų kaina yra per didelė, negali būti tinkamas įrodymas, nustatant atliktų darbų taikytiną kainą ir jos nepagrindžia, nes minėti komerciniai pasiūlymai laikytini kaip bendro pobūdžio, abstraktūs siūlymai pateikti, neįvertinant atsakovės priklausančiame objekte atliktų darbų kiekio, sunaudotų medžiagų, darbuotojų darbo užmokesčio ir pan. Įvertinus ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtį, taip pat atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos kainas, į ieškovės pateiktą kvalifikuotų specialistų atliktų darbų lokalinėje sąmatoje nurodytą kainą pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas, kuri be kita ko, yra net beveik du kartus didesnė, nei ieškovė reikalauja, ieškovės nurodyta kaina bei jos apskaičiavimo būdas, teismo vertinimu, atitinka CK 6.198 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus bei neprieštarauja CK 6.654 straipsnio nuostatoms. Be kita ko, ieškovė, atsakovės ir jos atstovo prašymu, pateikė ir 2016 m. gegužės 12 d. paslaugų sutartį Nr. ST-16, sudarytą su atsakovės kaimyne A. Ž., iš esmės dėl tuo pačiu metu ir dėl analogiškų lauko balkono, remonto darbų, kaip ir pas atsakove, atlikimo. Iš pateiktos 2016 m. gegužės 31 d. lokalinės sąmatos matyti, kad pirmo aukšto terasos sienelės ardymas, kolonos pristatymas, antro aukšto balkono terasos ir tvorelės ardymas, antro aukšto kolonos, balkono terasos ir tvorelės įrengimas, statybinių atliekų išvežimas atsakovės kaimynei kainavo 2407,40 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad už kaimynei atliktus jos balkono darbus taip pat buvo paskaičiuota, atsakovės ir jos atstovo argumentai, kad ieškovė atsakovei nepagrįstai priskaičiavo ir už jos kaimynei atliktus darbus yra atmestini, kaip ir atsakovės argumentai, jog dokumentai - ieškovės pateikta paslaugų sutartis Nr. ST-15, sudaryta su A. Ž., bei minėta lokalinė sąmata, yra nepagrįsti ar neobjektyvūs, nes nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, tokie atsakovės teiginiai neturi jokios teisinės reikšmės.

Taigi, atsakovė jokių objektyvių duomenų, jog šalių sutarti ir atlikti darbai (tokios pat specifikacijos) gali būti įkainojami kitokia suma, į bylą nepateikė, o, teigdama, kad ieškovės atliktų darbų kiekiai yra padidinti, nepateikė įrodymų, kokie jos vertinimu, darbų kiekiai turėtų būti. Taigi, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jos įrodinėjamą poziciją, kad ieškovės kaina neatitiktų protingumo kriterijų ir būtų nepagrįsta, todėl teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta darbų bei medžiagų kaina. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių sutarta darbų atlikimo kaina buvo 1233,93 Eur (1019,77 Eur plius PVM (214,15 Eur).

Dėl darbų priėmimo - perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų

Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Byloje nėra įrodymų, kad šalys tarpusavio susitarimu būtų aptarusios sąlygą, kas organizuoja darbų perdavimą – priėmimą, užsakovas ar rangovas. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Ir nors šiuo atveju nėra surašyto atliktų darbų perdavimo akto, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė visą rangos sutarties vykdymo laikotarpį ieškovei būtų pareiškusi pretenzijas dėl atliktų darbų kiekio ar kokybės, priešingai atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė ir jais naudojosi, o dėl jų kokybės pretenzijų ieškovei iškart po darbų atlikimo nereiškė, dėl ko ieškovei net ir nebuvo pagrindo darbų perduoti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad atsakovė, neturėdama pretenzijų, ieškovės atliktus darbus priėmė ir atliktų darbų rezultatu naudojasi. Pažymėtina, kad atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas tik po to, kai darbai jau buvo atlikti ir paskaičiuota jos netenkinanti darbų kaina. Pati atsakovė nurodė, kad ieškovės atliktų terasos darbų atnaujinimo darbų esminiai trūkumai – medienos sakų nuvarvėjimai, metalinių dalių dažų sluoksnių atsilupinėjimas, išryškėjo jau 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., o su siūlymu dėl ginčo sprendimo į ieškovę kreipėsi 2016 m. rugsėjo 14 d., jame nurodydama, kad ji sumokės tik po to, kai bus ištaisyti trūkumai. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji nepasirašė darbų atlikimo dokumentų, nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad su ieškove buvo tartasi dėl lokalinių sąmatų suderinimo. Kadangi tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, atsakovės argumentai, kad ieškovė darbų neperdavė, atliktų darbų akto ji nepasirašė, atmestini. Teismas atsižvelgęs į virš išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pačių šalių veiksmai bei elgesys, vykdant žodinę rangos sutartį, nereikalavo atliktų darbų perdavimo– priėmimo, kadangi dėl ieškovės atliktų darbų jokių pretenzijų pareikšta nebuvo, todėl darytina išvada, kad šalis toks atliktų darbų rezultatas tenkino, o vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Dėl rangovo atliktų darbų kokybės

Atsakovė, manydama, kad ieškovė jos balkono remonto darbus atliko nekokybiškai, pasinaudojo piniginės prievolės įvykdymo sustabdymo institutu. Šias aplinkybes grindžia 2018 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei fotonuotraukomis. Protokole konstatuota, kad 2018 m. kovo 6 d., užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta lauko terasa. Terasos grindys yra iš medinių, pilkai dažytų lentų, terasos perimetro trys kraštinės apjuostos pilkai dažytomis metalo ir medžio konstrukcijos sienelėmis. Visų metalinių dalių (metalinių horizontalių strypų) dažai vietomis yra nusilupę, atsisluoksniavę pūslėmis nuo medžiagos paviršiaus, metalas paveiktas korozijos. Maždaug 30 procentų medinių grindinio dalių dažai vietomis nusilupę. Pro medinių terasos dalių sluoksnį išvarvėję medienos sakai.

Teismo nustatyta, kad atsakovė atliktus darbus faktiškai priėmė ir jais naudojosi. Minėta, kad atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovei būtų reiškusi pretenzijas darbų atlikimo metu ar iš karto po jų, kad ieškovė atliko sutartus darbus nekokybiškai, ar atliko juos nesilaikant susitarimo, ir tik po to, kai ieškovė išsiuntė atsakovei 2016 m. rugpjūčio 19 d. bei 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimus, ragindama atsakovę atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų, apie juos nurodydama 2016 m. rugsėjo 14 d. siūlyme dėl ginčo sprendimo, t. y., kad 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., išryškėjo ieškovės atliktų terasos darbų atnaujinimo darbų esminiai trūkumai – medienos sakų nuvarvėjimai, metalinių dalių dažų sluoksnių atsilupinėjimas, nurodydama, kad ji sumokės ieškovei tik po to, kai bus ištaisyti šie darbų trūkumai. Analogiškai nekokybiškai atliktus darbus atsakovė nurodė ir prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, tačiau teismui nepateikė įrodymų dėl darbų trūkumų (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš byloje esančio 2016 m. rugpjūčio mėn. ieškovės vadovo ir atsakovės telefoninio pokalbio, kurį teismas pridėjo prie bylos, girdėti, kad atsakovė, praėjus dviem mėnesiams po darbų atlikimo, ieškovei reiškia pretenzijas tik dėl apskaičiuotos darbų kainos dydžio, tačiau dėl darbų trūkumų rangovei net neužsiminė, kas, atsižvelgiant į atsakovės visos bylos nagrinėjimo metu nenuoseklią poziciją, leidžia labiau tikėti, kad tuo metu darbų trūkumų nebuvo, nes priešingu atveju, logiška būtų manyti, kad atsakovė apie nustatytus darbų trūkumus ieškovę būtų informavusi.

Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovės pateiktam antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui negalima suteikti besąlyginės įrodomosios reikšmės, kadangi terasos atnaujinimo darbai buvo atlikti 2016 m. vasarą, o antstolis juos apžiūrėjo 2018 metų pavasarį. Tad protokole nėra informacijos apie ieškovės atliktų darbų kokybę jų atlikimo metu bei jų eksploatavimo sąlygas iki ginčo pradžios. Antstolė L. P. tik konstatavo, kaip lauko terasa atrodo jos 2018 m. kovo 6 d. apžiūros metu. Analogiškai vertintitos ir atsakovės savarankiškai padarytos ir į bylą pateiktos foto fiksacijos, iš kurių taip pat negalima daryti išvados, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai.

Atsakovė teigia, kad ieškovė panaudojo netinkamus, ne tokio atsparumo dažus metalinėms konstrukcijoms dažyti, be to, ant medienos esantys sakai rodo, kad ji buvo paruošta netinkamai, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, negalima išvada, jog ieškovė panaudojo medžiagas dėl kurių nebuvo sutarta, ar, kad metalinės konstrukcijos, mediena nebuvo tinkamai paruošti, ar, kad panaudoti mažesnio atsparumo dažai metalinėms konstrukcijoms ir medinėms balkono grindims dažyti ir pan.. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovės sumontuotas balkonas (terasa) yra lauke, todėl neatmetama tikimybė, kad dėl didžiulės drėgmės, egzistuojančių klimato sąlygų Lietuvoje, ypač pajūrio zonoje, lauko terasos, kuri nėra apšiltinta, konstrukcijos metalinės dalys po kurio laiko neabejotinai gali būti paveiktos korozijos, o medinių dalių dažai vietomis gali būti nusilupę, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti atsakovės nurodomą balkone, esančių konstrukcijų būklę, korozijos bei kitų trūkumų atsiradimo priežastis, taip pat, kad išryškėję darbų trūkumai (ar jų dalis) yra susiję su ieškovės netinkamai 2016 m. birželio mėnesį atliktais remonto darbais, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė.

Minėta, kad duomenų apie tai, kad atsakovė būtų gynusi savo pažeistas teises, jei manė, kad jos buvo pažeistos, įstatymo nustatyta tvarka, reikalavimų dėl lauko balkone (terasoje) atliktų darbų kokybės nebuvo pareiškusi ieškovei nuo jos sumontavimo momento (CK 1.138 str., 6.363 str. 4 d., 6.338 str.). Pretenziją dėl atliktų darbų nekokybiškumo pareiškė tik ieškovei pareikalavus sumokėti darbų kainą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė savo teiginių, kad ieškovė balkono remonto darbus atliko nekokybiškai, neįrodė.

Dėl atsakovės teisės sulaikyti apmokėjimą už darbus

Atsakovė ir jos atstovas tik vėliau, iš esmės baigiantis teisminiam nagrinėjimui, savo poziciją ir nemokėjimą ieškovei už atliktus darbus grindė priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymo institutu, aptartu CK 6.46 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nesutinka su atsakove, kad ji pagrįstai naudojasi CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokėjimų sulaikymo teise dėl priešpriešinio ieškovės įsipareigojimų nevykdymo ir daro išvadą, kad atsakovė mokėjimą už atliktus darbus ne sulaiko, o nepagrįstai atsisako atsiskaityti su ieškove pagal šalių laisva valia sudarytą sutartį. Vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susiję taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė, jais naudojosi, o pretenzijas dėl darbų trūkumų pradėjo reikšti tik po to, kai ieškovė paragino ją grąžinti skolą už atliktus darbus, todėl akivaizdu, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, CK 6.46 straipsnio nuostata grindžiamas atsakovės atsisakymas atsiskaityti už laiku ir tinkamai ieškovės įvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal statybos rangos sutartį, nėra pateisinamas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o prievolės vykdymo sustabdymo ar atsisakymo ją vykdyti, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sąlygos nagrinėjamojoje byloje nėra susiklosčiusios. Minėta, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl nepagrįstai sustabdė visišką savo prievolės įvykdymą pagal 2016 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (CPK 12, 178 str. str.).

Nepaneigus ieškovo 2016 m. liepos 22 d. atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų akte nurodytų darbų atlikimo fakto, jų ir sunaudotų medžiagų kiekio, kaip pareigos atsiskaityti už ieškovės faktiškai atliktą darbą sąlygos, nenustačius atsakovės teisės sustabdyti savo prievolės įvykdymą pagal 2016 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą, teismas pripažįsta, kad ieškovė turi teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo pagal ieškovo pateiktą atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą, tai yra iš atsakovės pareikalauti 1233,93 Eur sumos už atliktus darbus. Atsakovė neįrodė, jog ieškovė atliko darbus su trūkumais ir neįrodė, kad atliktų darbų kaina turėtų būti mažesnė, nei nurodyta atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų akte, ir, kad atsakovei nekyla pareiga sumokėti atliktų darbų vertę.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, kad atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji pusė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad vartotojai gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijos taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Atsakovė, būdama vartotoja, savo valia prisiimtus įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir laiku, o vien tai, kad ji yra vartotoja, neatleidžia jos nuo pareigos būti rūpestingai ir apdairiai, sudarant bei vykdant sandorį, priešingu atveju, teismo nuomone, būtų sudaromos sąlygos ginti tik nesąžiningos šalies interesus. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1233,93 Eur skolą už atliktus darbus yra pagrįstas.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Ieškovės reikalavimo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1233,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d., iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas atsakovė neginčijo, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus apie papildomas patirtas 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 350,00 Eur už MB „Statinių ekspertizės biuras“ parengtą lokalinę sąmatą, ir 300,00 Eur už advokato teisines paslaugas (susipažinimą su prieštaravimais, priedais ir suteiktą konsultaciją, atsiliepimo parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą ieškovę teisme), ir, kurios, palikus Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą nepakeistą, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 10 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, kuriuo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litimbera“ ieškinys tenkintas visiškai ir ieškovei iš atsakovės R. M. priteista 1233,95 Eur skola, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1233,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d., iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 314,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litimbera“ iš atsakovės R. M. 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.