Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate (toliau – Institucija) 2023 m. vasario 15 d. buvo gautas S. S. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2023 m. vasario 8 d. gatvėje sukonfliktavo su kaimynu, gyvenančiu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas nors ir skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23199388044, tačiau skundžiama nutartimi pakartotinai išsprendė tik pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nepasisakydamas dėl skundo reikalavimų. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą jo iš esmės iš nagrinėjęs, todėl šiuo atveju pareiškėjos S. S. skundas laikytinas ne apeliaciniu skundu, o atskiruoju skundu ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas vadovaujantis ANK 656 straipsnio nuostatomis.

7. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja S. S. su pareiškimu kreipėsi į Instituciją dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo Š. M. atžvilgiu, tačiau Institucija priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nustačiusi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą pagrindą. Nepraleisdama terminų, pareiškėja pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo apylinkės teismui (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams), kuris minėtos pareiškėjos skundą priėmė. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotės (skundo nagrinėjimo rūšies) matyti, kad skundas buvo išnagrinėtas iš esmės, netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, tačiau iš nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų bei motyvų akivaizdžiai matyti, kad teismas akcentavo tai, kad S. S. buvo netinkamas subjektas skundui paduoti, kad ji nebuvo pripažinta administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiąja, todėl skundo iš esmės neišnagrinėjo, nepasisakė nė dėl vieno skunde nurodyto argumento. Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad teismo nutartyje nustatyti prieštaravimai tarp motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, todėl tikslinama, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog jo teigimu S. S. neturėjo teisės skųsti Institucijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo privalėjo atsisakyti priimti skundą, tačiau priėmęs pareiškėjos skundą turėjo palikti nenagrinėtą ir pagal tokią formuluotę išdėstyti nutarties rezoliucinėje dalyje.

8. Asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 621 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, kad S. S. neturi teisės apskųsti Institucijos 2023 m. balandžio 6 d. priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri buvo pradėta pagal jos pareiškimą.

9. ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. ANK 621 straipsnyje nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos) nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai).

10. Šiuo atveju pareiškėja S. S. kreipėsi į policijos įstaigą su pareiškimu, kuriame pranešė apie veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, padarymą, prašydama patraukti kaltą asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nedidelės viešosios tvarkos pažeidimo. Teisinis reguliavimas užtikrina asmens, pranešusio apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir manančio, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, teises ir teisėtus interesus. S. S. kaip kad nurodė skunde apylinkės teismui, kad pareiškime nurodytų kaimyno veiksmų buvo sukrėsta, patyrė gėdą, tačiau skundžiama teismo nutartimi dėl Institucijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo, priimta iš esmės neišnagrinėjus jos skundo, jai užkertamas kelias ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei tai, kad norimas apskųsti Institucijos nutarimas turi tiesioginę įtaką S. S. teisinei ir procesinei padėčiai, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš esmės nenagrinėjo skundo dėl Institucijos nutarimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o skundas nagrinėjimui iš esmės grąžinamas pirmos instancijos teismui, kuris privalo įvertinti skundžiamo Institucijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti skundą dėl Institucijos 2023 m. balandžio 6 d. nutarimo nagrinėjimui iš esmės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.