- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- e2-4248-587/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00285-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- D. S., R. S.-U.
- Trečiasis asmuo
- notarui Mindaugui Ladui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms D. S. ir R. S.-U., trečiajam asmeniui notarui Mindaugui Ladui dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jam teisę į privalomąją mirusios sutuoktinės I. S. palikimo dalį ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kaip asmeniui gyvenusiam kartu su palikėju iki jo mirties dienos.
Ieškovas V. S. ir jo atstovas adv. Vygaudas Molis ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas paaiškino bei procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas V. S. sudarė santuoką su I. S., santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. S. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. S.-U. Ieškovas su sutuoktine santuokoje išgyveno daugiau nei 46 metus. Visą šį laiką sutuoktiniai gyveno I. S. priklausančiam name, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Iki pat sutuoktinės mirties kartu tvarkė bendrą ūkį, iš bendrų lėšų apmokėdavo komunalines paslaugas, namo einamojo ir kapitalinio remonto išlaidas, kartu naudojo lėšas pragyvenimui. (duomenys neskelbtini) I. S. mirė. 2009 m. kovo 30 d. I. S. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko dukroms. Abi dukros palikimą priėmė. Netrukus po palikimo atsiradimo atsakovė D. S. pareiškė pretenzijas savo tėvui, ieškovui V. S., kad jis šiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. nėra pageidaujamas, jam šiuose namuose niekas nebepriklauso ir jis turi išsikraustyti iš gyvenamojo namo. Ieškovas atitinka Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnio keliamus reikalavimus teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti. Jis būtų įstatyminis paveldėtojas, jeigu nebūtų sudarytas palikėjos testamentas; yra senatvės pensininkas, jam yra 83 metai; jo pajamas sudaro tik senatvės pensija; vienintelė jo gyvenamoji vieta yra sutuoktinei priklausęs gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r.; jokio kito turto ar pajamų ieškovas neturi. Ieškovui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Kai ieškovas nuvyko į notarų biurą, jam biuro darbuotoja paaiškino, kad jam niekas nepriklauso ir daugiau jam nieko nepaaiškino. Į notarų biurą buvo nuvykusi atsakovė dukra D. S., ji padavė dokumentus, juos peržiūrėjusi notarų biuro darbuotoja pasakė ieškovui, kad jam čia niekas nepriklauso. Ieškovas negirdėjo sakant, kad jam reikės ateiti po trijų mėnesių. Su notaru jis pats asmeniškai nebendravo, bendravo tik su biuro darbuotojomis. Atsakovė D. S. po motinos mirties pareiškė, kad ieškovas turi išsikraustyti iš namų, todėl ieškovas turėjo ieškoti būdų, kaip apginti savo teises. Po sutuoktinės mirties buvo jaučiama įtampa ir puolimas iš D. S. pusės, sesei R. S.-U. reiškiama neapykanta. Pats pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, pareiga paneigti išlaikymo reikalingumą tenka testamentiniam įpėdiniui. Teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama vien su konkretaus asmens teiktu išlaikymu įpėdiniui, o tik su asmens objektyvia būtinybe gauti paramą ir šio asmens turtine padėtimi palikimo atsiradimo laikotarpiu. Nei ieškovo turtas nei pajamos nesudaro prielaidų paneigti jo teisės į privalomąją palikimo dalį. Be to, ieškovas kartu su palikėja santuokoje nuosavybės teise įgijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kuriame yra pastatytas gyvenamasis namas, kurį paveldėjo atsakovės. Atsakovė R. S.-U. geranoriškai sutinka, kad ieškovui būtų palikta teisė gyventi atsakovių paveldėtame gyvenamajame name iki gyvenimo pabaigos ir visas palikėjos turtas būtų padalintas į tris dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė D. S. ir jos atstovė adv. Aušra Kargaudienė prašo atmesti ieškinį ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovėms paveldėjimo teisės liudijimas į motinos palikimą nėra išduotas, 2016 m. spalio 11 d. liudijimu patvirtinta, kad atsakovės kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Ieškovo teisės pripažinimo klausimas turi būti sprendžiamas paveldėjimo bylą tvarkančio notaro, nepažeidžiant ir atsakovių, kaip testamentinių įpėdinių interesų. Šiuo atveju keliamas ginčas dėl ieškovo, pretenduojančio į palikimą, įstojimo į paveldėjimo santykius klausimas. Nėra teisinio pagrindo šiam ieškiniui, kadangi ieškovas nesikreipė į notarą dėl privalomosios palikimo dalies, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, be to, nei viena iš dukrų ieškovo teisių nepažeidžia. Reikia įrodyti ginčą, teisinį pagrindą ieškiniui pateikti, ieškovo teisė į privalomąją palikimo dalį nėra paneigiama šiuo metu. Notaras veda bylą įstatymo nustatyta tvarka, ginčo dėl ieškovo privalomosios palikimo dalies nekelia nei notaras, nei viena iš įpėdinių, todėl nėra faktinio pagrindo ieškiniui reikšti. Paveldėjimo teisinių santykių bylose prevencinio ieškinio negalima reikšti.
Atsakovė D. S. teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad šiuo metu nėra baigta palikimo priėmimo procedūra, notaras sakė po trijų mėnesių ateiti visiems trims įpėdiniams, bet iškėlus bylą teisme, notaras nebegalėjo jų priimti. Ji pati matė, kaip notaras ieškovui pasakė ateiti vėliau, o šį kartą jam nereikėję eiti. Pas notarą pirmiausiai reikėjo nueiti atsakovėms, o paskui ateiti visiems trims įpėdiniams. Sakė, kad ieškovui nereikia rašyti pareiškimo. Nežino, ar ieškovui girdint buvo pasakyta, kad ateiti po trijų mėnesių. Atsakovė pastebėjo, kad ji niekada neprieštaravo, kad tėvas paveldėtų (garso įrašas 2017.05.02_1.MP3 nuo 37:30 iki 38:20 min.). Ji pripažįsta, kad ieškovas visą laiką gyveno kartu su atsakovių mama jai nuosavybės teise priklausiusiame name, o apie testamentą jis sužinojo tik po sutuoktinės mirties. Tėtis gal ne taip suprato, kad ji jam liepė išsikraustyti. Ji sakė, kad nori atgauti testamentą, kurio ji ieškojo tėvų namuose. Tėtis jai negrąžino testamento, tai gal tada ir įvyko tai. Mano, kad tuo metu jis jau buvo radęs testamentą ir dėl to supykęs. Šeimoje jis buvo labai žiaurus žmogus, jie su mama nesutarė, tačiau policija nebuvo kviesta.
Šalies argumentai
Atsakovė R. S.-U. su pareikštu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Teismo posėdyje paaiškino, kad apie mamos testamentą žinojo tik atsakovė D. S.. Ieškovas ėjo pas notarą kelis kartus, bet jam pasakė, kad jis neturi jokių teisių, jokių paaiškinimų notaras jam neteikė. Tėtis, nežinodamas ką daryti, kreipėsi į advokatą (2017.04.06_1.MP3 garso įrašas nuo 15:34 min.). Sekretoriate jis tiesiog nebuvo priimamas. Jis vienas nuėjo, jam pasakė, kad jam niekas nepriklauso. Po to kartu su ieškovu į biurą nuvyko ir pati atsakovė. Biure jam pasakė, kad po trijų mėnesių reikės ateiti išklausyti galutinio sprendimo. Iš ieškovo niekas nepriėmė pareiškimo, notaro sekretorė pasiūlė kreiptis į teismą, paaiškino, kad tėčiui niekas nepriklauso, tai girdėjo pati atsakovė. Jis buvo nepageidaujamas notaro biure. Visi trys pas notarą vienu metu jie nebuvo susirinkę. Notaro ji nematė, biure ji parašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovo atsakovė D. S. pareikalavo išsikraustyti, buvo išvežti visi dokumentai iš namų, kartu ir tėčio dokumentai. Apie testamentą atsakovė sužinojo, kai reikėjo kreiptis į notarą. Tėvai buvo normali šeima, nežino, kodėl mama nusprendė parašyti testamentą. Adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. atsakovė negyvena nuo 2005 metų, ten gyveno tėvai. Po mamos mirties sesuo ant tėvo pradėjo šaukti, kad jis išsikraustytų, jam niekas nepriklauso. Tai ji yra girdėjo pati bei žino iš tėčio pasakojimų. Po mamos mirties sesuo 2–3 savaites gyveno tėvų name, tuo laiku atsakovė girdėjo seserį taip kalbant. Ji pati ieškovo iš šeimos būsto neiškraustys, bet iš sesers pusės buvo pasakymai, kad ji čia šeimininkė. Po mamos mirties abi atsakovės mamos sukauptus pinigus panaudojo jos laidotuvėms. Notaras jokių klausimų nekėlė dėl atsakovių sutikimo į tėčio privalomąją palikimo dalį. Noriu, kad tėčiui būtų suteiktos orios sąlygos gyvenimo.
Atsiliepimas
Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui notarui Mindaugui Ladui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Teismui priėmus sprendimą, vadovaudamasis juo ir teisės aktais, išduos paveldėjimo teisės liudijimą (el. byla, b. l. 107–108).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo V. S. sutuoktinė I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 10, 11, 130, 137). Palikėja I. S. ir ieškovas V. S. yra atsakovių D. S. ir R. S.-U. tėvai (el. byla, b. l. 134, 138, 139, 141, 143). Ieškovo V. S. gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. deklaruota nuo 1976 m. rugsėjo 16 d. (el. byla, b. l. 8). Ieškovui yra diagnozuota širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, buvo gydomas ligoninėje dėl miokardo infarkto (el. byla, b. l. 96–97). Atsakovė R. S.-U. sutinka, kad po motinos I. S. mirties likęs palikimas būtų padalintas į tris dalis – palikėjos sutuoktiniui ieškovui V. S. ir atsakovėms R. S.-U. ir D. S. (el. byla, b. l. 12).
Palikėja 2009 m. kovo 30 d. sudarytu testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis po ½ dalį paliko savo ir ieškovo V. S. dukroms atsakovėms D. S. ir R. S.-U. (el. byla, b. l. 19, 129, 135–136). Po motinos mirties atsakovės pateikė notarų biurui pareiškimus, kuriais priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą (el. byla, b. l. 13, 14, 109–112, 145). Atsakovės pareiškimuose dėl palikimo priėmimo nurodė ieškovą kaip testamentinį įpėdinį po atsakovių motinos mirties. Trečiojo asmens notaro Mindaugo Lado pateikta 2016 m. spalio 12 d. pranešimo apie palikimo priėmimą kopija nustatyta, kad notaras Testamentų registrui pateikė duomenis apie tai, kad po palikėjos I. S. mirties palikimą priėmė atsakovės R. S.-U. ir D. S. (el. byla, b. l. 111). Ši aplinkybė taip pat nurodyta ir notaro išduotame liudijime (el. byla, b. l. 112).
Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas. Palikėjos I. S. vardu 1990 m. sausio 10 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) registruota nuosavybės teisė į gyvenamą namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (el. byla, b. l. 17–18, 119–120). 1994 m. spalio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (el. byla, b. l. 15–16, 128). Palikėjos vardu taip pat registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj. 2003 m. spalio 23 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002 m. sausio 23 d. Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. byla, b. l. 121–123), Panevėžio raj. 2003 m. spalio 23 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj. (el. byla, b. l. 124–125), į 0,8800 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj. (el. byla, b. l. 126–127).
Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turėtų kitą gyvenamąją vietą ar kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, atsakovės šios aplinkybės taip pat neginčija. Per teismui suteiktą prieigą patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ieškovo vardu 2007 m. gruodžio 13 d. garažų statybos bendrijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu registruota nuosavybės teisė į negyvenamą patalpą garažą (boksą) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. ir 1998 m. kovo 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruota nuosavybės teisė į 0,0466 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatyta, kad ieškovas iš VSDFV Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio palikimo atsiradimo metu gavo 338,92 Eur ir 58,00 Eur sumos išmokas. Po sutuoktinės mirties nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovui paskirta papildoma 21,00 Eur išmoka.
Ieškovas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą (CK 5.13 str.). CK 5.20 straipsnio 1 dalis, numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. CK 5.20 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad teisei į privalomąją dalį neturi reikšmės testamento turinys.
Teismas pritaria atsakovės D. S. atsiliepime į ieškinį nurodytam argumentui, kad privalomoji palikimo dalis yra užtikrinama įrodant aplinkybes, jog asmeniui, kuris pretenduoja į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. S. iki palikėjos mirties nuolatos gyveno kartu su palikėja sutuoktine I. S. jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kitos gyvenamosios vietos ieškovas neturėjo. Palikėjos mirties momentu ieškovas buvo senatvės pensininkas, jo pajamas sudarė tik VSDSFV mokamos išmokos. Ieškovas palikėjos mirties momentu buvo daugiau nei 80 metų amžiaus, sirgo senatvinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Teismas sprendžia, kad šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad palikėjos I. S. mirties momentu ieškovui buvo reikalingas išlaikymas ir jis buvo teikiamas nekilnojamuoju turtu, suteikiant ieškovui gyvenamąją vietą, todėl ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013). Pažymėtina, kad ieškovas iš esmės siekia išsaugoti teisę gyventi šeimos būste. Atsakovės neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie šeimos būsto išlaikymo ir remonto. Teismas sprendžia, kad tai leidžia daryti objektyvią išvadą, kad ieškovas išnaudojo visas galimybes užsitikrinti teisę gyventi šeimos būste. Nuosavo būsto pareiškėjas neįgijo ne dėl savo neveikimo, o todėl, kad savo lėšomis prisidėjo prie šeimos būsto, nuosavybės teise priklausiusio jo sutuoktinei, išlaikymo.
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra), su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas paveldint pagal įstatymą, galėtų paveldėti ketvirtadalį sutuoktinės palikimo, o privalomoji palikimo dalis sudaro pusę tos dalies, kuri ieškovui tektų paveldint pagal įstatymą, ieškovui pripažintina teisė į privalomąją sutuoktinės palikimo dalį (CK 5.13 str., 5.20 str.).
CK 5.14 straipsnis numato, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Nustatant privalomosios palikimo dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (CK 5.20 str. 2 d.). Šalys savo paaiškinimais pripažįsta aplinkybę, kad ieškovas ne tik iki palikėjos I. S. mirties, bet nuolatos gyveno kartu su palikėja jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Tam kad įgyti teisę paveldėti namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, įstatymas nereikalauja kartu su palikėju vesti bendrą ūkį. Pakanka faktinės aplinkybės, kad įpėdinis pagal įstatymą gyventų kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su palikėjos ir jos sutuoktinio tarpusavio santykiais, todėl dėl jų nepasisako. Šalims pripažįstant aplinkybę, jog ieškovas kartu su palikėja gyveno iki jos mirties ir jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo palikėjai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, ieškovui pripažintina teisė paveldėti namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kaip asmeniui gyvenusiam kartu su palikėja iki jos mirties dienos (CPK 182 str. 5 p., 187 str.).
Šioje byloje tarp ieškovo V. S. ir atsakovės D. S. ginčas iš esmės kilo ne dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį, tačiau dėl ieškovo reikalavimo priskirtinumo nagrinėti teisme. Atsakovės atstovė adv. Aušra Kargaudienė teigia, kad ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį klausimas turi būti sprendžiamas paveldėjimo byloje, šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimai atsakovėms nėra išduoti, o ieškovo teisė į privalomąją palikimo dalį nėra ginčijama, todėl nėra faktinio pagrindo ieškiniui reikšti. Ieškovas turi įrodyti ginčą ir teisinį pagrindą ieškiniui pateikti.
Teismo vertinimu ieškovas turi teisę reikšti ieškinį teisme, nors šiuo metu ir nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjos I. S. palikimą, o paveldėjimo byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju faktinį reikalavimo pagrindą sudaro sekančios aplinkybės. Ieškovas teigia, kad po palikėjos mirties atsakovė D. S. pareikalavo ieškovo išsikraustyti iš šeimos namų adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kadangi jis neturi nuosavybės teisės. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė R. S.-U. Pastebėtina, kad atsakovė D. S. šių aplinkybių kategoriškai nepaneigė, tik nurodė, kad galėjo netinkamai išreikšti emocijas dėl streso po motinos mirties. Iš ieškovo Kauno rajono 1-ajame notarų biure nebuvo priimtas pareiškimas dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties. Byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė R. S.-U. nurodė, jog ieškovui notarų biure buvo paaiškinta, kad palikėjai sudarius testamentą, neliko turto, kurį jis galėtų paveldėti, ieškovui nebuvo tinkamai paaiškinta, kaip jis turi įgyvendinti savo teisę į privalomąją palikimo dalį. Pastebėtina, kad atsakovės D. S. paaiškinimais šios aplinkybės nebuvo vienareikšmiškai paneigtos. Ji aplinkybes, susijusias su pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimu notarų biure paaiškino abstrakčiai ir nurodė, kad negali jų tiksliai paaiškinti. Be to, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaras Mindaugas Ladas savo atsiliepimu į ieškinį nepaneigė ieškovo teismo posėdyje teiktų paaiškinimų apie pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarų biure aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių iš jo Kauno rajono 1-ajame notarų biure nebuvo priimtas pareiškimas, kuriuo pareiškėjas siekė priimti palikimą po sutuoktinės mirties arba įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo dalį. Aplinkybė, kad ieškovas yra nurodytas kaip įstatyminis įpėdinis atsakovių pareiškimuose, kuriais jos kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, savaime neleidžia teigti, kad ieškovas yra įtrauktas į palikimą priėmusių asmenų ratą ir neišreiškia atsakovių valios paveldėti kartu su ieškovu. Pažymėtina, kad Testamentų registrui notaro Mindaugo Lado 2016 m. spalio 12 d. teiktu pranešimu nustatyta, kad paveldėjimo bylos duomenimis palikimą priėmė tik atsakovės D. S. ir R. S.-U. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą faktinį pagrindą ieškovui kreiptis į teismą, nors šiuo metu ir nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos I. S. palikimą ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ieškovo teisė į privalomąją palikimo dalį.
Įpėdinis, paveldintis teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, turi tokias pat teises, kaip ir kiekvienas kitas įpėdinis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu paveldinčio įpėdinio teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą galima priimti atliekant vieną CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į notarų biurą norėdamas pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių iš jo Kauno rajono 1-ajame notarų biure nebuvo priimtas pareiškimas, jam nebuvo paaiškinta, kaip jis turi įgyvendinti savo teises. Teismas daro išvadą, kad ieškovas palikimą po sutuoktinės mirties ketino priimti pateikdamas tai patvirtinantį pareiškimą notarų biure (CK 5.50 str. 2d.). Atsakovės pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas į notarų biurą kreipėsi per 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos laikotarpį, tuo pačiu metu kai atsakovės kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimas iš ieškovo nebuvo priimtas. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo 3 mėnesių terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Atsakovės nurodė teismo posėdyje, kad sutinka, jog ieškovui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį, ieškovas nereiškia reikalavimo atnaujinti terminą paduoti pareiškimą palikimui priimti, todėl teismas savo iniciatyva nepasisako dėl termino pateikti pareiškimą paveldėti privalomąją palikimo dalį atnaujinimo.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 5.14 str., 5.20 str., CPK 178 str., 185 str.).
Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovei D. S. jos turėjos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę į privalomąją sutuoktinės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį.
Pripažinti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę paveldėti palikėjos I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą sudarančius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.