- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- AS-146-376-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01417-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Oksalis“ (toliau – ir UAB „Oksalis“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 3-7), kurį patikslino (I t., b. l. 120-127), prašydamas: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (nuo 2010 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; toliau – ir Ginklų fondas, atsakovas) 2009 m. liepos 9 d. išvadą Nr. 3GF-575 ir 2009 m. liepos 21 d. išvadą Nr. 3GF-606; 2) įpareigoti atsakovą Ginklų fondą pateikti teigiamą išvadą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) dėl leidimo vežti ginklus išdavimo UAB „Oksalis“ pagal bendrovės 2009 m. birželio 30 d. pateiktą prašymą Nr. L-90630; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009 m. liepos 27 d. Policijos departamento sprendimą Nr. 5-S-4001 „Dėl leidimo vežti ginklus neišdavimo“; 4) įpareigoti Policijos departamentą patenkinti UAB „Oksalis“ 2009 m. birželio 30 d. pateiktą prašymą Nr. L-90630, t. y. išduoti leidimą vežti ginklus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. sausio 14 d. sprendimu (I t., b. l. 172-180) pareiškėjo UAB „Oksalis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 19 d. nutartimi (II t., b. l. 58-66) nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Oksalis“ apeliacinį skundą atmesti.
2011 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas atsakovo Ginklų fondo prašymas (II t., b. l. 69-70) priteisti Ginklų fondo naudai iš pareiškėjo UAB „Oksalis“ 3146 Lt atstovavimo išlaidų. Kartu su prašymu atsakovas pateikė advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 2010 m. vasario 26 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01446, 2010 m. kovo 25 d. banko sąskaitos išrašą ir darbo laiko apskaitos sistemos išrašą (ataskaitą).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi (II t., b. l. 75-76) atsakovo Ginklų fondo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo atmetė.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalių, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkto nuostatomis, nustatė, kad Ginklų fondui nagrinėjamoje byloje atstovavo advokato padėjėjas H. I. advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ 2008 m. gruodžio 5 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo su Ginklų fondu pagrindu (I t., b. l. 117). Byloje pateiktas Ginklų fondo atsiliepimas į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 71-76), atsiliepimas į patikslintą pareiškėjo skundą (I t., b. l. 153-156). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas dalyvavo 2009 m. gruodžio 1 d. vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, kurio trukmė 15 min. (I t., b. l. 149-150), ir 2010 m. sausio 4 d. posėdyje, kurioje trukmė 1.30 val. (I t., b. l. 165-169). Remdamasis advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ sąskaitos išrašu, teismas taip pat nustatė, kad Ginklų fondas už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.
Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, nurodė, kad, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal Ginklų fondo internetinio tinklalapio duomenis į šios valstybės biudžetinės įstaigos struktūrą įeina taip pat ir Teisės ir personalo skyrius, padarė išvadą, kad sutarties su advokatu sudarymas nebuvo šiuo atveju būtinos ir protingos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl kiti proceso dalyviai neprivalo tokių išlaidų atlyginti. Pažymėjo, kad ši byla nebuvo sudėtinga, dėl to irgi negalima konstatuoti, jog atsakovo interesų gynimui buvo būtina sudaryti sutartį su advokatu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo pagal ABTĮ 44 straipsnį priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiruoju skundu (II t., b. l. 82-86) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš pareiškėjo UAB „Oksalis“ atsakovo Ginklų fondo naudai 3146 Lt dydžio su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pateiktus teisės normų, reglamentuojančių teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, išaiškinimus, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino visų bylinėjimosi išlaidų priteisimui reikšmingų kriterijų visumos, t. y.:
2.1. Nutartyje nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo byloje iškelto teisinio klausimo naujumą ir svarbą, teismų praktikos pareiškėjo iškeltu teisiniu klausimu nebuvimą – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 25 straipsnis, kuriuo rėmėsi pareiškėjas ir kuris reglamentuoja ginklų prekybos tarpininko veiklą, ginklų prekybos tarpininko teises ir pareigas, Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tik nuo 2008 m. birželio 5 d. Byloje tarp ginčo šalių kilo ginčas dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos minėto GŠKĮ 25 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios ginklų prekybos tarpininko veiklą, konkrečiai – ar ginklų prekybos tarpininkui (nagrinėjamu atveju pareiškėjui) turėtų būti taikomos GŠKĮ 23 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies įtvirtintos išimtys. Atsakovo teigimu, šiuo klausimu nėra suformuluota jokios teisminės praktikos. Todėl teismo sprendimas šioje byloje pagal abiejų ginčo šalių teikiamus motyvus ir argumentus neabejotinai turėjo remtis GŠKĮ 23 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio normų tarpusavio santykio išsamiu ir galutiniu išaiškinimu, turėsiančiu ateityje įtakos ir kitiems ginklų prekybos tarpininko veikla užsiimantiems subjektams, jų teisių ir pareigų apimčiai. Taigi teismas, atsakovo manymu, skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, jog byloje pareiškėjo iniciatyva buvo iškelta nauja teisinė problematika, turinti reikšmingos įtakos ne tik pareiškėjui ir kitiems ginklų prekybos tarpininko veikla užsiimantiems subjektams, bet ir atsakovo funkcijų vykdymui, kas sąlygojo atsakovo apsisprendimą šią bylą vesti per atstovą (advokatą).
2.2. Nutartyje nebuvo atsižvelgta i pareiškėjo byloje pareikšto skundo dalyką ir pagrindą, jų specifiškumą – pareiškėjas be visų kitų reikalavimų taip pat prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Pažymi, kad pareiškėjo prašyme dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą buvo keliami specifiniai klausimai, susiję ne tik su GŠKĮ normų aiškinimu, bet ir su Europos Sąjungos teisės aktų normų aiškinimu. Todėl, atsakovo nuomone, yra akivaizdu, jog byloje pareiškėjo iškeltas reikalavimas dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą viršijo įprastos administracinės bylos nagrinėjimo ribas.
2.3. Nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas taip pat vedė bylą per advokatą, t. y. teisininką profesionalą. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas Nutartį, nepagrįstai paneigė atsakovo teisę į adekvatų teisinį atstovavimą, kokiu procese naudojosi pats pareiškėjas.
2.4. Nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovas byloje iš esmės gynė svarbų viešąjį interesą riboti ginklų ir šaudmenų civilinę apyvartą. Teigia, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti privatūs ūkio subjektai, gavę ginklų prekybos tarpininko veiklos licenciją, prisidengdami GŠKĮ 25 straipsnio nuostatomis ir jų subjektyviu aiškinimu, realiai buvo pradėję vykdyti prekybą ginklais, kuriais prekiauti neturėjo teisės, iškreipė ginklų prekybos tarpininko veiklos sampratą, todėl ši veikla privalėjo būti uždrausta tinkamai byloje išaiškinant GŠKĮ 23-25 straipsnių nuostatas ir pašalinant bet kokias galimas šių nuostatų interpretacijas. Atsakovo įsitikinimu, sudarydamas sutartį su advokatais visuotinai svarbiam klausimui išspręsti, jis pasielgė teisingai, nes siekė užtikrinti maksimalią valstybės bei viešojo intereso apsaugą, todėl neabejotinai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Oksalis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (II t., b. l. 97-99) prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą.
Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas, priimdamas nutartį, tinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nesutinka su atskiruoju skundu dėl tokių argumentų:
Ginčas yra betarpiškai siejamas su Ginklų fondo vykdoma veikla, funkcijomis. Ginklų fondas turi 5 Teisės ir personalo skyriaus darbuotojus, tad samdydamas papildomai advokatą, pareiškėjo manymu, atsakovas neracionaliai naudoja jo veiklai skirtas valstybės lėšas. Todėl pareiškėjas sutinka su teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog sutarties su advokatu sudarymas šiuo atveju nebuvo būtinos ir protingos išlaidos.Pabrėžia, kad pareiškėjas yra privati įmonė, kuri neturi teisininko pareigybės įmonėje. Todėl paiškėjas, priešingai nei atsakovas Ginklų fondas, turėjo teisę pasinaudoti kvalifikuoto advokato pagalba.Pareiškėjo nuomone, vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, kompleksiška, nereikalavo ypatingų teisinių žinių, nebuvo sprendžiamas naujas teisės klausimas. Be to, mano, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą (II t., b. l. 102-104) palaikė atskirajame skunde išdėstytą poziciją, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiama 2011 m. kovo 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo Ginklų fondo prašymą dėl 3146 litų dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimą, rėmėsi tinkamu teisiniu reglamentavimu – ABTĮ 44 straipsnio, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 suformuluotus išaiškinimus dėl galimybės viešojo administravimo subjektams gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies. Tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visumos nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktų teisės aiškinimo taisyklių (motyvų), faktiškai ištraukdamas iš konteksto ir remdamasis tik šių taisyklių (motyvų) dalimi, teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai taikė nagrinėjamam ginčui administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 suformuluotą teisės precedentą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (nutartį).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pažymėjo, kad „<...> teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. <...> Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. <...> Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008. Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14). P. 109-124). Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies.“
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog, „kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. <...> Atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.“
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 suformuluotu teisės precedentu bei įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teisininko profesionalo (advokato) pasitelkimas atstovauti atsakovo pozicijai šioje administracinėje byloje laikytinas adekvačiu atsakovo pasirinktu elgesio variantu (atsakovo diskrecija), kadangi Ginklų fondas pagal įstatymų leidėjo jam pavestus uždavinius ir funkcijas, be kita ko,turi imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų užtikrinant tokią įstatymų reglamentuotą ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, kad ji užtikrintų žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Byloje pareiškėjo iškeltas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalių, 24 straipsnio 1 dalies bei 25 straipsnio normų sisteminio aiškinimo ir taikymo anksčiau nebuvo nagrinėtas teismų praktikoje, todėl atsakovas neturėjo galimybės pasiremti suformuota teismų praktika. Pareiškėjas UAB „Oksalis“, be kita ko, pareiškė prašymą (I t., b. l. 137-146) dėl specifinės teisinės procedūros – kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir todėl nagrinėjamu atveju iškilo klausimas dėl Europos Sąjungos teisės taikymo, reikalaujantis specialių teisinių žinių. Savo pozicijos dėl kilusio ginčo atstovavimui pareiškėjas pasitelkė profesionalų teisininką (advokatą). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo objektą – privačių juridinių asmenų teisę vykdyti bet kokią veiklą, susijusią su B, C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais ir jų dalimis, byloje tam tikra prasme buvo iškeltas klausimas dėl visuomenei itin svarbių vertybių (t. y. tiek visos visuomenės, kaip visumos, tiek atskirų žmonių saugumo, gyvybės, sveikatos, viešosios tvarkos, valstybės interesų ir kt.) apsaugos.
Iš vienos pusės, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, iš kitos pusės atsižvelgdama į tai, kad atsakovo Ginklų fondo vidiniai administravimo pajėgumai – t. y. šio viešojo administravimo subjekto turimo Teisės ir personalo skyriaus resursai leidžia šiai institucijai tam tikro lygio teisminę gynybą formuoti savarankiškai, taip pat atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad Ginklų fondas apmokėjo už šias advokato padėjėjo H. I. suteiktas atsakovui teisines paslaugas – t. y. atsakovo atsiliepimų į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 71-76) ir patikslintą skundą (I t., b. l. 153-156) parengimą bei dalyvavimą 2009 m. gruodžio 1 d. ir 2010 m. sausio 4 d. teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, kurių bendra trukmė 1.45 val. (I t., b. l. 149-150, 165-169), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti atskirąjį skundą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo išsprendžiamas iš esmės, priteisiant iš pareiškėjo UAB „Oksalis“ atsakovui Ginklų fondui dalį jo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių (atstovavimo) išlaidų, t. y. 500 litų dydžio išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1, 4, 6 d., CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2, 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oksalis“ atsakovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 500 (penkių šimtų) litų dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.