- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eI3-899-1047/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03036-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
- Atsakovas
- Centrinė projektų valdymo agentūra
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2020-SF/2-459 „Grąžintinos lėšos“; 3) 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 2020-SF/2-460 „Grąžintinos lėšos”.
Pareiškėja nurodo, kad įgyvendindama projektą „Laikino apnakvindinimo namų steigimas“, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), 2017 m. kovo 23 d. paskelbė supaprastintą „Saugios nakvynės modulių (duomenys neskelbtini), projektavimas ir rangos darbai“ pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas vykdytas atviro konkurso būdu. Pirkimas į dalis neskaidytas. 2017 m. liepos 10 d. su rangovu sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. J9-1593. Pirkimo dokumentai CPVA pateikti 2018 m. balandžio 20 d. 2020 m. gegužės 28 d. atsakovė informavo apie įtariamą pažeidimą ir pradėjo tyrimą. CPVA nurodė, kad Pirkimo dokumentų 14.8 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui (per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjas turi būti įvykdęs ar vykdo bent 1 ypatingo statinio ir (ar) neypatingo statinio (statinių grupė – gyvenamieji pastatai) statybos ir (ar)rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo darbų vertės). Tačiau Pirkimo objektas yra saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai. Tam, kad tinkamai būtų įvykdyta sutartis, nebūtina sieti su gyvenamųjų pastatų grupe. Projekto vykdytojas tiekėjui turėjo suteikti galimybę pateikti tinkamai įvykdytą sutartį, susijusią ir su negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir (ar) rekonstravimu. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė nustatė pažeidimus (perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius panašią sutartį gyvenamosios paskirties pastatuose, buvo neproporcingas Pirkimo objektui ir apribojantis tiekėjų konkurenciją. Tokiais veiksmais Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus) ir priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nutarta taikyti 5 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinę korekciją, kurią sudaro 23 346,28 Eur.
Nurodo, kad Sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas tiek procedūrine, tiek ir materialine prasme. Ginčijamame sprendime finansinė korekcija nustatyta remiantis retrospektyviai pritaikytu rekomendaciniu teisės aktu, kuris negalėjo turėti atgalinio veikimo galios.
Pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Perkančioji organizacija pagal VPĮ 32 str. 1 d. tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 20 punkte nustatyti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinantys kriterijai: tiekėjų patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios), kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės, skaičius (20.1 papunktis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja mano, kad Pirkimo dokumentų 14.8 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius panašią sutartį gyvenamosios paskirties pastatuose nepažeidžia nurodytų VPĮ nuostatų, bet, priešingai – atitinka pirkimo objektą, yra pagrįstas ir nėra perteklinis.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. AD1-355 patvirtintoje statinio projektavimo užduotyje nurodyta statinio naudojimo paskirtis – gyvenamieji pastatai. Šios paskirties pastatams išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas, tokie pastatai įregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre. Projektą tikrinančios ir statybą leidžiantį dokumentą išduodančios institucijos dėl pastatų paskirties pastabų nepateikė, statybą leidžiantis dokumentas nėra panaikintas, Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti, todėl galiojantys.
Mano, kad ginčijamo Sprendimo argumentai nepriimtini ir nepagrįsti, nes CPVA pripažinusi pirkimo rezultatus ir finansavimo sutarties tikslus pasiektais, kvestionuoja pirkimo objekto kvalifikaciją.
Pabrėžia, kad CPVA turėjo įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte, ir tik tuomet spręsti, ar galima taikyti atitinkamas finansines korekcijas. Norint konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, turi būti nustatyti šie kumuliatyvūs pažeidimo požymiai, t. y. tais atvejais, kai netenkinamas bent vienas iš jų, atitinkami veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip pažeidimas: a) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; b) Kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; c) Kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. CPVA ginčijamais Sprendimais nenustatė jokių nepagrįstų išlaidų, dėl tariamų pareiškėjos pažeidimų nebuvo padaryta finansinio poveikio nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos biudžetui. Reglamento kontekste (analogiškai Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu “Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 259, 315, 406 punktuose) nepagrįstomis išlaidomis laikytinos tokios išlaidos, kurių faktinio panaudojimo gavėjas negali pagrįsti arba negali pateikti išlaidų pagrįstumui patikrinti būtinų rašytinių dokumentų. CPVA ginčijamu Sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka, jog nustatant finansinę korekciją dėl Projekto vykdytojo pažeidimo, reikia vadovautis ir naujomis Europos Komisijos (toliau – EK) gairėmis, t. y. 2019 m. gegužės 14 d. priimtu sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir 2019 m. Gairės). Mano, kad turi būti vadovaujamasi tik 2013 m. gruodžio 19 d. EK sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir 2013 m. Gairės). PAFT 7 priedo 6 punkte aiškiai nurodyta, jog reikia vadovautis 2013 m. gairėmis. Administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Pareiškėja pabrėžia, kad CPVA nusprendė taikyti naująsias gaires, pažeidimo atžvilgiu finansinės korekcijos nustatytos referuojant į senųjų gairių 2.1. lentelės 10 punkte ir į naujųjų gairių 11 punkte numatytas aplinkybes.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Vroclavo miestas v. Infrastruktūros ir plėtros ministrą (C-406/14) kalbėdamas apie finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė: kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu, kaip pagrindinėje byloje, tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. Ginčijamais Sprendimais nustatydama 5 proc. finansinę korekciją CPVA netinkamai įvertino aplinkybes – kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; Pirkimu susidomėję buvo 21 tiekėjas; pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta; atmestų pasiūlymų bei pretenzijų nebuvo – ir taip nesilaikė senųjų gairių reikalavimo atsižvelgti į nustatyto pažeidimo formalumą, mažareikšmiškumą ir faktiškai užtikrintą konkurencijos lygį.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad atsakovės Sprendimas neatitinka PAFT 318 punkto reikalavimo, o kartu ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, nes motyvų išdėstymas yra neaiškus ir nepakankamas, o nurodytos teisės akto normos yra netaikytinos.
Teismui pareikalavus 2021 m. kovo 15 d. pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Pirkimo objektas yra saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai. Nakvynės namai nėra gyvenamosios paskirties pastatas, skirtas nuolatos gyventi žmonėms, todėl Pirkimo sąlygose 14.8 papunktyje nustatytame kvalifikacijos reikalavime tinkamai įvykdyta sutartis nebūtinai turėjo būti siejama su gyvenamųjų pastatų grupe. Projekto vykdytojas tiekėjui turėjo suteikti galimybę pateikti tinkamai įvykdytą sutartį, susijusią ir su negyvenamosios paskirties pastatų statyba ir (ar) rekonstravimu. Ginčo reikalavimas yra susijęs su panašios, o ne identiškos sutarties įgyvendinimu, todėl CPVA mano, kad tiekėjas, kuris įgyvendino ar įgyvendina darbų sutartį kitos paskirties pastatuose, visiškai įrodo savo gebėjimus ir pajėgumus įgyvendinti pareiškėjos pirkimo objekte nurodytus darbus.
Mano, kad vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėja savo veiksmais pernelyg susiaurino reikalavimą tiekėjui dėl panašios sutarties įgyvendinimo, nes pagal Pirkimo objektą ir jame numatytų darbų pobūdį, darbus būtų galėjęs atlikti ir tiekėjas įgijęs patirtį kituose pastatuose. Tą patį tikslą pareiškėja galėjo pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y. nesusiaurindama reikalaujamos įvykdytos panašios sutarties dalyko iki gyvenamųjų pastatų.
Teigia, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir, įvertinus ginčijamame Sprendime išdėstytas Pirkimo aplinkybes, buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.
Mano, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kuriuo tik pažymima perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, nes šios teisės taikymas yra neatsiejamai susijęs su perkančiosios organizacijos pareigomis, įpareigojančiomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus.
Pažymi, kad ginčijamas reikalavimas dėl kurio pareiškėjai nustatytas pažeidimas yra susijęs su patirtimi, kurią įgijo tiekėjas vykdydamas kitas sutartis, t. y. nustatyto reikalavimo tikslas yra įsitikinti, kad tiekėjas yra vykdęs panašius darbus. Todėl vertinant ginčijamo reikalavimo teisėtumą, ypač svarbu nustatyti, ar pagal pirkimo objektą perkami darbai yra tik tokie, kurie yra atliekami išimtinai tik gyvenamuosiuose pastatuose. Kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėja vykdė supaprastintą pirkimą, kurio objektas – saugios nakvynės modulių projektavimas ir rangos darbai. Pirkimo objektas yra ne nuolatinio gyvenimo pastatas, o laikinos nakvynės modulis. Pirkimo sąlygose taip pat buvo pažymėta (Pirkimo sąlygų 11 punktas), kad pagrindiniai darbai, kuriuos turės atlikti tiekėjas, yra bendrieji statybos darbai – žemės darbai, pagrindų suformavimas. Taigi, pareiškėjai, kaip projekto vykdytojai, buvo svarbiausia statybos sklypo reljefo sutvarkymo darbai, o ne gyvenamojo pastato pastatymas. Pagal statinių klasifikavimą, prie negyvenamųjų pastatų priskiriami tokie kaip viešbučių, administracinės, paslaugų, maitinimo, poilsio paskirties pastatai ir kt., o prie poilsio paskirties pastatų priskiriami apgyvendinimui pritaikyti pastatai, kuriuose sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius (jaunimo nakvynės namai), pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti trumpalaikiam apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims (poilsio namai).
Pabrėžia, kad pareiškėja skunde nenurodo aplinkybių, pateisinančių ginčo kvalifikacinio reikalavimo tikslingumą ir pagrįstumą nagrinėjamo Pirkimo objekto atžvilgiu. Atsakovė Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos Pirkimo sąlygose nustatytas ginčijamas Kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis tiekėjų konkurenciją, nes nesudarė sąlygų pirkime dalyvauti visiems sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams, ir pažeidžiantis lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
Teigia, kad atsakovė kaip įgyvendinančioji institucija, pažeidimų tyrimus privalo atlikti PAFT 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekiant išsiaiškinti, ar ginčijamu sprendimu nustatytas pažeidimas atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnyje įtvirtintus pažeidimo požymius, reikia sistemiškai išnagrinėti atliktą įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatytą ginčijamą sprendimą.
Atsakovė pažymi, kad ginčijamuose sprendimuose nustatyta, kad pareiškėja pažeidė ne tik VPĮ 32 straipsnio nuostatas, bet ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pamatinius viešųjų pirkimų principus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja, kaip projekto ekonominės veiklos vykdytoja, pati rengdama pirkimo sąlygas, nustatė ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, kuris buvo neproporcingas Pirkimo objektui. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į gairių 2.1 lentelės 10 punktą, taikoma 5 proc. nuo Pirkimo sutarties vertės (466 925,50 Eur) finansinė korekcija. 23 346,28 Eur yra netinkamos (nepagrįstos) išlaidos, kurias įtraukus į finansuojamą Projektą, ES biudžetui buvo padaryta žala. Visi Reglamento 1303/2013 2 straipsnyje įtvirtinti pažeidimo sąvokos požymiai ginčijamuose sprendimuose buvo nustatyti, todėl Sprendimais nustatytas pažeidimas visiškai atitinka Reglamente įtvirtintą pažeidimo sąvoką.
Nurodo, kad pareiškėjos minimos „nepagrįstos“ išlaidos (Reglamento kontekste), turi būti suprantamos, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Reglamento originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus.
Atsakovė mano, kad pareiškėja pažeidė VPĮ nuostatas nustatydamas nepagrįstą, neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, o toks pažeidimas negali būti vertinamas mažareikšmiu ar formalaus pobūdžio. Pareiškėjos teiginiai dėl pažeidimo sudėties nebuvimo ir tik formalaus pažeidimo pobūdžio yra subjektyvūs ir nepagrįsti.
Pabrėžia, kad atsakovė, priimdama ginčijamus Sprendimus dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi 2013 m. Gairėmis, o į 2017 m. Gaires, priešingai, nei teigia pareiškėja, tik atsižvelgė. Skundžiamuose sprendimuose, įvertinusi pažeidimo sunkumą, atsižvelgė į proporcingumo principą ir nustatė finansinės korekcijos dydį (5 proc.).
Nurodo, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamus Sprendimus priėmusios institucijos atliktu veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokius Sprendimus laikyti neatitinkančiais VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Pažymi, kad net jei yra nustatomas pažeidimas ir tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjai būtų neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamos dalies, tuo tarpu pareiškėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, pažeidimas nustatytas, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl CPVA 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 2020-SF/2-459 „Grąžintinos lėšos“, 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 2020-SF/2-460 „Grąžintinos lėšos”, kuriais pripažintos netinkamomis finansuoti 23 346,28 Eur Projekto išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Laikino apnakvindinimo namų steigimas“, projekto Nr. (duomenys neskelbtini).
2017 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD-355 patvirtino Statinio projektavimo užduotį (techninė užduotis).
2017 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD2-227 patvirtino Nakvynės modulių (duomenys neskelbtini), projektavimas ir rangos darbų prikimo atviro konkurso būdu sąlygų aprašą.
2017 m. kovo 23 d. pareiškėja Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė supaprastintą „Saugios nakvynės modulių (duomenys neskelbtini), projektavimas ir rangos darbai“ pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimas vykdytas atviro konkurso būdu. Pirkimas į dalis neskaidytas.
2017 m. liepos 10 d. pareiškėja sudarė Rangos sutartį Nr. J9-1593 su UAB „Konsolė“.
2020 m. balandžio 20 d. CPVA surašė Įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01.
2020 m. gegužės 29 d. CPVA surašė pareiškėjai skirtą raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini)“ Nr. 2020/2-3871, kuriame nurodė, kad įtariama, kad Projekto vykdytojas galimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, todėl Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01. Pareiškėjos buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl Pirkimo dokumentų 14.8 punkte nustatyto reikalavimo tiekėjui ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.
2020 m. birželio 8 d. pareiškėja pateikė raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 8.1.1-CPVA-R-407-31-0004“ Nr. (4.83E)-R2-1613, kuriuo pateikė paaiškinimus.
CPVA 2020 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo CPVA nusprendė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, 32 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes nustatė neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams, ir pritaikė 5 proc. finansinę korekciją visoms Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms. Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos sudaro 23 346,28 Eur.
Byloje nustatyta, jog Pirkimų dokumentų 14.8 papunktyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui (per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 5 metus) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos tiekėjas turi būti įvykdęs ar vykdo bent 1 ypatingo statinio ir (ar) neypatingo statinio (statinių grupė – gyvenamieji pastatai) statybos ir (ar)rekonstravimo darbų sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 0,7 tiekėjo pasiūlymo darbų vertės). Atsakovė Sprendime nustatė, kad 14.8 papunktyje nustatytame kvalifikacijos reikalavime tinkamai įvykdyta sutartis nebūtinai turėjo būti siejama su gyvenamųjų pastatų grupe, pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėja su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pareiškėjos įsitikinimu, Pirkimo dokumentų 14.8 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui būti įvykdžius panašią sutartį gyvenamosios paskirties pastatuose nepažeidžia nurodytų VPĮ nuostatų, bet, priešingai – atitinka pirkimo objektą, yra pagrįstas ir nėra perteklinis.
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (pirkimams, atsižvelgus į jų paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatos), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.
Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (32 straipsnio 1 dalis), (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).
Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).
Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja vykdė supaprastintą pirkimą, kurio objektas – saugios nakvynės modulių (duomenys neskelbtini), projektavimas ir rangos darbai.
Pritartina atsakovės Sprendime padarytoms išvadoms, kad pareiškėjos reikalavimas turėti patirties būtent gyvenamųjų pastatų statyboje ar rekonstravime yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, tokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą pareiškėja grindžia daugiau subjektyviais argumentais, o ne įtikinamais objektyviais įrodymais. Jų pareiškėja, nepateikė ir teismui paprašius pateikti paaiškinimus, kurios Sutarties sąlygos lemia kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumą.
Pirma, argumentas, kad gyvenamosios paskirties pastatai skiriasi nuo negyvenamosios paskirties pastatų yra nekankamai motyvuotas, abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžiantis, kodėl konkrečioje situacijoje nepakako patirties mokyklų, ligoninių statyboje / rekonstrukcijose ir pan. Antra, Pirkimų dokumentų 11 punkte buvo nurodyta, jog pagrindiniai darbai, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas: bendrieji statybos darbai – žemės darbai, pagrindų suformavimas (pagal STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“), kas, teismo vertinimu, parodo, jog pareiškėjai buvo svarbiausia statybos sklypo reljefo sutvarkymo darbai, tačiau ne gyvenamojo pastato pastatymas, kuris pagal sutartį galėjo būti perduotas subtiekėjams, subrangovams, subteikėjams atlikti. Trečia, 2014 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-34 patvirtintame Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos apraše prie kvalifikacijos reikalavimų taip pat nurodoma alternatyviai (gyvenamosios ir (ar) negyvenamosios paskirties pastatai).
Taigi darytina išvada, kad CVPA Sprendime pagrindė priimtą išvadą, kad pareiškėjos keliamas Kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Pareiškėja, vykdydama Pirkimą, nustatė nepagrįstą (draudžiantį) reikalavimą tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, turinčių patirtį statant naują, rekonstruojant remontuojant ar griaunant negyvenamosios paskirties pastatų, dalyvavimą Pirkime. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Tuo tarpu pareiškėja pateikdama daugiau abstrakčius ir subjektyvaus pobūdžio argumentus ginčo reikalavimo, reikalingumo objektyviai nepagrindė ir CPVA priimtų išvadų priešingai neįrodė.
Dėl pareiškėjos argumento, jog CPVA ginčijamu Sprendimu nenustatė jokių nepagrįstų išlaidų, dėl pareiškėjos pažeidimų nebuvo padaryta finansinio poveikio nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos Respublikos biudžetui, todėl CPVA ginčijamu Sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti, teismas pažymi, jog CPVA pažeidimų tyrimus privalo atlikti PAFT nustatyta tvarka. PAFT 297 punkte nustatyta, jog įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas nuo PAFT 295 ir 296 punktuose nurodytos informacijos gavimo dienos išnagrinėja gautą informaciją (jeigu reikia kreiptis į kitas institucijas dėl papildomos informacijos, 5 darbo dienos skaičiuojamos nuo papildomos informacijos gavimo dienos) arba, įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas: 1) įgyvendinančiosios institucijos nuomone, gali būti ištaisytas vadovaujantis šių Taisyklių 298 punkto nuostatomis; 2) nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su ES struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau kartu – nusikalstama veika); 3) nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 38 punkte. Taigi, vadovaujantis PAFT nuostatomis, CPVA pagal PAFT 297 punktą turi pareigą įvertinti, ar įtariamas pažeidimas turi reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytų požymių prieš registruodama įtarimą apie pažeidimą. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje numatyta, jog pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Taigi, norint konstatuoti pažeidimą, turi būti nustatyti trys požymiai: a) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; b) kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; c) nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.
Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime atsakovė nurodė, jog pareiškėja pažeidė ne tik VPĮ 32 straipsnio nuostatas, bet ir VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus pamatinius viešųjų pirkimų principus, t. y. aiškiai įvardintas teisės aktas, kurio privalu laikytis vykdant Pirkimą ir kuris buvo pažeistas. Ginčijamas Sprendimas nustatytas dėl Projekto vykdytojo (ekonominės veiklos vykdytojas) veiksmų –rengdamas Pirkimo sąlygas nustatė Ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, kuris buvo neproporcingas Pirkimo objektui. Be to, skundžiamame Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 10 punktą dėl atrankos kriterijų nesusijusių su sutarties dalyku arba jam neproporcingų, taikoma 5 proc. nuo Pirkimo Sutarties vertės (466 925,50 Eur) finansinė korekcija, dėl kurios klaida projekte yra 23 346,28 Eur, tai reiškia, kad yra netinkamų (nepagrįstų) išlaidų, kurias įtraukus į ES biudžetą, buvo padaryta žala.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog visi Reglamento 2 straipsnyje įtvirtinti pažeidimo sąvokos požymiai Sprendime buvo nustatyti, todėl šiuo sprendimu nustatytas pažeidimas visiškai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintą pažeidimo sąvoką. Pažymėtina ir tai, jog prieš registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad CPVA ginčijamu Sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimo nenustatyti.
Pareiškėja taip pat nurodo, jog ginčijamais Sprendimais nustatydama 5 proc. finansinę korekciją CPVA netinkamai įvertino aplinkybes – kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai; Pirkimu susidomėję buvo 21 tiekėjas; pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta; atmestų pasiūlymų bei pretenzijų nebuvo – ir taip nesilaikė senųjų gairių reikalavimo atsižvelgti į nustatyto pažeidimo formalumą, mažareikšmiškumą ir faktiškai užtikrintą konkurencijos lygį.
Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų E S išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. 2013 m. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).
Nagrinėjamu atveju CPVA Sprendimu taikė pareiškėjai 5 proc. finansinę korekciją bei Sprendime nurodė, kad ji atsižvelgė į tai, kad Pirkimas buvo aktualus nacionalinei rinkai, t. y. nekeliantis tarptautinio susidomėjimo, Pirkimu susidomėjo ir kvietimus jame dalyvauti priėmė net 21 teikėjas, pasiūlymus Pirkime teikė 3 tiekėjai (ar jų grupės), nebuvo atmesta nei vieno pasiūlymo, nebuvo gautos tiekėjų pretenzijos. Kaip minėta, nustatyta, jog pareiškėja nustatydama kvalifikacijos reikalavimą Pirkimo sąlygose veikė neteisėtai, kadangi toks reikalavimas apskritai neturėjo būti nustatytas, tačiau įvertinus tai, jog pareiškėja pažeidė aukščiau nurodytas VPĮ nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai neturėjo būti taikoma finansinė korekcija. Pažymėtina, jog pagal 2013 m. Gaires pareiškėjai taikoma mažiausia finansinė pataisa, kuri parinkta pagal nustatytą pažeidimą. Be to, nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikyta 5 proc. finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui.
Teismo vertinimu, turi būti remiamasi pirkimo metu galiojusiomis 2013 m. Gairėmis, tačiau pabrėžtina, kad CPVA taikyta sankcija atitinka 2013 m. Gairių reikalavimus, todėl nenustatytas esminis procedūrinis pažeidimas.
Pareiškėja teigia, jog skundžiami Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų. VAĮ 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta teisės akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).
Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad Sprendimai yra aiškūs, išsamūs, juose nurodyti teisiniai ir faktiniai Sprendimų motyvai, jie atitinka VAĮ reikalavimus, todėl jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPVA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Teisinio pagrindo panaikinti sprendimus remiantis pareiškėjos skundo argumentais nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01; 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 2020-SF/2-459 „Grąžintinos lėšos“; 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 2020-SF/2-460 „Grąžintinos lėšos” yra teisėti ir pagrįsti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.