Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-401/2009

Teisėjas A.Naujokienė Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9.

2009 m. sausio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatei Stasei Kupčiūnienei, nuteistajai G. T., nukentėjusiajam M. K. (M. K.),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-20 nuosprendžio, kuriuo G. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. paskirti įpareigojimai tęsti mokymąsi ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš G. T. nukentėjusiajam M. K. priteista 200 (du šimtai) litų neturtinei žalai ir 800 (aštuoni šimtai) litų proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., už tai, kad 2008-03-07 apie 20 val. Kauno maisto pramonės mokyklos bendrabučio patalpose, esančiose V.Krėvės pr. 98, Kaune, trečio aukšto fojė, priėjusi prie M. K. viešai, girdint bendrabučio auklėtojai M. M., jį įžeidė, pavadindama pažeminančiais žodžiais „lopu“, „debilu“.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, pripažįsta, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. T. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Iš skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis M. K. savo apeliaciniu skundu iš dalies ginčija įvykio faktinę aplinkybę, taip pat nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu neturtinei žalai atlyginti.

Dėl įvykio aplinkybių.

Iš nukentėjusiojo M. K. 2008-03-27 pareiškimo paduoto apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka matyti, kad nukentėjusiojo teigimu, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 155 str. 1 d. buvo padarytas nuteistajai išsakius įžeidžiančius žodžius: „debilas“, „lopas“, „pasiūlant čiulpti lytinį organą“.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio nustatomosios dalies nustatyta, kad G. T. pagal LR BK 155 str. 1 d. buvo nuteista už tai, kad priėjusi prie M. K., viešai, girdint bendrabučio auklėtojai M. M., jį išvadino įžeidžiančiais žodžiais „lopu“, „debilu“.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, jog nuteistoji G. T. nukentėjusįjį M. K. pažemino pasakydama žodžius: „čiulpk lytinį organą“. Pati nuteistoji neigia vartojusi tokius žodžius (b.l. 84).

Liudytoja M. M., kurios akivaizdoje buvo įžeistas nukentėjusysis, nepatvirtino, kad būtų girdėjusi šiuos žodžius ir parodė, jog G. T. pasakė žodžius „lopas“, „debilas“ (b.l. 57). Nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo nurodytą įžeidimo būdą, teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino neįrodytą aplinkybę, kad nuteistoji įžeidė M. K. žodžiais: „ čiulpk lytinį organą“.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog liudytoja M. M. parodė, kad nuteistoji galėjusi jo atžvilgiu pavartoti šiuos žodžius. Liudytoja teismo posėdžio metu duodama parodymus abejojo, jog nuteistoji galėjo taip pasakyti, iškart pridūrė, kad ji neatsimena (b.l. 57). Todėl teismas pagrįstai tokio liudytojos teiginio, kuris iškarto paneigtas pačios liudytojos, nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio šį faktą. Vertinant šią aplinkybę būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“. Jame išaiškinta, kad ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Byloje buvo apklausta vienintelė esama liudytoja, kuri nešališkai nepatvirtino, jog nuteistoji G. T. konflikto metu pasakė minimus žodžius. Nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi. Visos abejonės aiš­ki­na­mos nuteistosios nau­dai, nes bylos nagrinėjimo teisme metu buvo iš­nau­dotos vi­sos ga­li­my­bės pašalinti prieštaravimams dėl šios M. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, todėl už tai G. T. negali būti teisiama.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Pagal LR BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamojo proceso kodekse nepateikiama neturtinės žalos samprata ir nenurodomi jos nustatymo kriterijai. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apkaltinamuoju nuosprendžiu ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nustatyta, kad nuteistosios G. T. išsakyti įžeidžiantys žodžiai „lopas, debilas“ įžeidė nukentėjusįjį - civilinį ieškovą M. K.. Įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti tyčia, todėl patirtą neturtinę žalą dėl asmens pažeminimo (įžeidimo) privalo atlyginti nuteistoji. Tačiau vertinant jos kaltę išsakant įžeidžiančius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes. Bylos duomenimis įžeidžiančius žodžius, pažeminusius M. K., G. T. pasakė būdama įsitikinusi, jog pastarasis užteršė bendrabučio dušą. Dėl šio savo impulsyvaus poelgio, nesusivaldymo nuteistoji labai gailisi. Kolegija pripažįsta, kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.

G. T. yra Kauno maisto pramonės mokyklos 1 kurso moksleivė, nedirbanti, gyvenanti bendrabutyje (b.l. 75), jauno amžiaus, netekėjusi, turinti pastovių sveikatos sutrikimų (b.l.74). Vienintelės nuteistosios G. T. gaunamos pajamos yra socialinių reikalų skyriaus mokamos globos (rūpybos) išmokos, kurios yra mažos, kitų legalių pragyvenimo šaltinių ji neturi, yra nėščia (b.l. 74, 76,78).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju, būtina vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. nurodytu neturtinės žalos dydžio nustatymu kriterijumi – atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes tik tuomet bus užtikrinta nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyra.

Byloje nenustatyta, kad M. K. buvo padaryta turtinė žala.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, pažeminus nukentėjusįjį, yra pažeminimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie teismo nustatomi įvertinant pažeminimo viešumą, asmenines savybes – jauną amžių, užimamą padėtį visuomenėje, galimybių praradimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. K. buvo įžeistas akivaizdoje tik vieno asmens-bendrabučio auklėtojos, besirūpinančios tiek nuteistosios tiek nukentėjusiojo auklėjimu. Todėl kolegijos nuomone šis įžeidimas negalėjo sukelti neatstatomų pasekmių. Dėl šio įžeidimo, kurį girdėjo vienas asmuo, apeliantas negalėjo prarasti bendravimo galimybių su jį supančios visuomenės dalimi ir tuo labiau įžeidimas nebuvo itin sunkus, kad jis turėtų pagrindą vengti bendrauti su visuomenės dalimi, žinančia apie jo įžeidimą. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, o jaunimo tarpe nuteistosios išsakyti žodžiai kaip žargonas yra gana dažnai vartojami tiek gatvėje, tiek kitose jų susibūrimo vietose, visiškai jiems nesuteikiant išskirtinės įžeidžiančios prasmės.

Įvertinant aptartų neturtinės žalos vertinimo kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis 200 Lt yra visiškai pagrįstas ir adekvatus padarytai neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nėra nuoseklus, pareiškimu jis prašė priteisti 5000 litų, vėliau apylinkės teisme vykusių posėdžių metu sutiko, kad jam būtų sumokėta 500 ar net 300 litų ir byla nutraukta.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimas, dėl kurio jis gydėsi nuo 2008-05-23 iki 2008-07-04 susijęs su šiuo nusikaltimu. Byloje pateikta Viešosios įstaigos Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės pažyma (b.l. 54) tik patvirtina, kad nuketėjusysis M. K. gydėsi dienos stacionare nuo 2008-05-23 iki 2008-07-04. Tačiau jis nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad gydimasis buvo susijęs su padarytu nusikaltimu. Nukentėjusysis M. K. į minėtą ligoninę kreipėsi praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po 2008-03-07 jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, todėl neabejotina, kad šis įžeidimas neįtakojo jo ligos, dėl kurios jis gydėsi. Iš karto po nusikaltimo M. K. į gydytojus nesikreipė, nesigydė. Kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka, jokių duomenų apie sveikatos sutrikimus nenurodė. Šią pažymą apylinkės teismui pristatė tik po to, kai teisme taikomojo posėdžio metu G. T. pareiškė, kad ji negali iš karto sumokėti nukentėjusiajam jo prašomų 500 litų. Analogiškai kolegija vertina ir tos pačios ligoninės gydytojų 2008-12-11 pažymą, pateiktą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kurioje nurodyta, kad M. K. nustatytas centrinės nervų sistemos susirgimas, dėl ko rekomenduojama suteikti akademines atostogas. Kaip nurodyta aukščiau įžeidimas nebuvo itin sunkus ir praėjus ilgam laiko tarpui negalėjo sukelti šių susirgimų, o gydytojų pažymos pateikiamos siekiant didesnės neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti;