Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-420/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
1-18-420/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58375-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
V. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-420/2019Proceso Nr. 1-01-1-58375-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam J. P.,nukentėjusiajai V. P.,nukentėjusiosios V. P. atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) 1996-12-23 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 1/4 dalies turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2) 1997-08-11 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su 1/3 dalies turto konfiskavimu; 3) 1999-10-26 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2001-11-13 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; 5) 2001-11-28 Visagino m. apylinkės teismo, pagal BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 10 dienų; 6) 2005-06-08 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 7) 2007-12-28 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 2 MGL bauda; 8) 2010-11-17 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 8 d. padarytos veikos), 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. gruodžio 25 d. padarytos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2017 m. lapkričio 8 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis, seseriai O. P. į galvos sritį, taip pat į dešinę ranką, tuo nukentėjusiajai O. P. padarydamas dešinės rankos nubrozdinimą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Dėl 2017 m. lapkričio 8 d. padarytos veikos

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. vakare, Šiaulių 21-5, jis buvo su mergina. Atėjo jo sesuo O. P. su tos merginos sugyventiniu. Įvyko konfliktas ir jis trenkė O. P. ranka iš delno keletą kartų, pataikė į galvą ir petį. Po to suėmė už striukės ir išstūmė O., striukę suplyšo. To nematė nei draugė, nei jos draugas, nes jie jau buvo išėję. Su seserimi O. P. susitaikė, su ja santykiai dabar geri, jos atsiprašė, gailisi. Buvo išgėręs gal 4 stiklines alaus, girtas nesijautė ir net nepripūtė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. ji kartu su draugu atėjo pas savo brolį J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jie pamatė, kad brolis J. lytiškai santykiauja su to draugo mergina, kurios nei vardo nei pavardės ji minėti nenori. Jevgenijus labai supyko, kad ji atvedė tą draugą į namus ir jie sukonfliktavo. Konflikto metu J. trenkė kelis kartus į galvos sritį, į dešinę ranką, suplėšė jos striukę. Kuo sudavė ir kiek kartų ji tiksliai pasakyti negali, tačiau ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 40).

Akistatos tarp nukentėjusiosios O. P. ir įtariamojo J. P. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, įtariamasis su jos parodymais sutiko (1 t., b. l. 111-112).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su foto lentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviaukščiame mediniame daugiabučiame name. Butas yra pirmame aukšte. Bute yra vienas kambarys ir virtuvė. Įėjus į butą, patenkama į virtuvę, kurios kairėje pusėje stovi medinis stalas, ant jo - tuščias 1 l talpos plastikinis butelis nuo alaus. Virtuvėje ir kambaryje bendra tvarka nepažeista, pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta (1 t., b. l. 39-46).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad VšĮ Zarasų ligoninės priėmimo skyriaus gydytojas chirurgas R. K. 2017-11-08 apžiūrėjo O. P. ir konstatavo, kad jai yra padaryta dešiniojo riešo žaizda (nubrozdinimas) (1 t., b. l. 54-56).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2017 m. lapkričio 8 d., 19.37 val., J. P. nustatytas 1,42 promilių girtumas (1 t., b. l. 58-60).

Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad 2017-11-13 gautas nukentėjusiosios O. P. rašytinis pareiškimas, kad ji savo broliui J. P. pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Įtariamasis J. P. pripažino padarę nusikalstamą veiką, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (1 t., b. l. 111-112).

Teismas laiko, jos kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: paties kaltinamojo J. P. ir nukentėjusiosios O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolais, girtumo patikrinimo testu. Šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK, BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis J. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, žodinio konflikto su seserimi O. P. metu, sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių rankomis į galvos sritį, taip pat į dešinę ranką, tuo padarydamas jai dešinės rankos nubrozdinimą ir sukeldamas fizinį skausmą. Todėl jo veika šiame epizode pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl 2017 m. gruodžio 25 d. padarytos veikos

J. P. taip pat kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, tuo, kad 2017 m. gruodžio 25 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), I. M. namuose, žodinio konflikto su dukterėčia V. P. metu, dešine ranka paėmęs jai už kaklo, stūmė ją į bendro naudojimo koridorių, išstūmęs ją pro duris, koridoriuje pastūmė ją, po ko, V. P. nukrito nuo laiptų ir taip sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu šis įtarimas J. P. buvo grindžiamas nukentėjusiosios V. P. parodymais (2 t., b. l.40-41), liudytojos J. P. parodymais (1 t., b. l. 136-138; 139-143), asmens apžiūros protokolu (2 t., b. l. 7-8;10). Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) pas I. M. ir jos sugyventinį S. R. vyko išgertuvės. Iš pradžių jie buvo trise, po to atėjo jo sesuo J. P. su dukra V. P. V. jau buvo išgėrusi. Ji išgėrė alaus ir jis pasakė, kad gana, nes yra nepilnametė. Tarp J. ir V. kilo žodinis konfliktas ir to pasėkoje jos pradėjo bartis. Jis įsiterpė, aprengė striuke V., išvedė ją pro duris ir jas uždarė. Kai vedė V. pro duris laikė ją už striukės pakarpos, ji nesipriešino, nebuvo jai suspaudęs kaklo, nes ėmė už striukės kapišono. Girdėjo, kai ji nuėjo ir lipo laiptais. Iš buto koridoriaus ją išvedė į bendrą koridorių. Kol durų neuždarysi ir į butą neįeisi, žmogaus nuo laiptų nenustumsi, nes kai durys atidarytos, laiptų nesimato, durys juos uždengia. Jis nebuvo išėjęs į bendrą koridorių, V. nuo laiptų nestūmė, jokio fizinio smurto jis prieš ją nenaudojo, tik įstūmė ją į koridorių. J. P. į koridorių nebuvo išėjusi.

V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos dėdė, t. y. mamos brolis. Įvykio dieną ji buvo su mama pas tetą, vartojo alkoholį. Paskui mamos draugė ją pakvietė į svečius, jos nuėjo. Ten taip pat buvo ir jos dėdė J. P. Jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus, ji tai pat buvo išgėrusi. Tarp mamos draugės ir jos vyro kilo konfliktas. Mama su drauge išėjo, o ji, jos dėdė ir dėdės draugas sėdėjo kambaryje. Mamos draugės draugas pakvietė ją parūkyti į kitą kambarį. Tada mamos draugė pradėjo bartis, tarp jos ir mamos kambaryje kilo konfliktas, jos susistumdė. Atėjo J. P. ir ją pastūmė, jie sukonfliktavo. J. P. paprašė jos išeiti. Ji neišėjo. Tada ją tarp dūry pastūmė. Ji pasiėmė striukę su šaliku ir išstūmė iš buto. Ji nugriuvo nuo laiptų, nuėjo pas tetą ir iškvietė policiją. J. P. stovėjo tarp dūry, į patį koridorių išėjęs nebuvo. Išstūmė ir uždarė buto duris. Jis stūmė iš nugaros, buvo stūmimo veiksmas, smūgio nebuvo. Ar dėl to stūmimo jai skaudėjo, neatsimena. Skaudėjo kai nugriuvo.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 24 d. vakare su dukra V. nuėjo pas draugę. Dukra buvo išgėrusi. Pas draugę buvo jos vyras, dar buvo jos brolis J. P.. Ant stalo buvo degtinė ir alus, ji išgėrė bokalą ataus, o V. pylė sau degtinę. Ji pasakė, kad negertų, jos susiginčijo. Brolis iš pradžių ją ramino, bet jį vadino visokiais žodžiais ir brolis paprašė jos išeiti. Brolis paėmė ją už striukės pakarpos ir išvedė iš buto. Duris atidarė brolis. Išeinant iš buto, durys atsidaro į laiptų pusę ir kai atidarai duris, durys uždengia laiptus. Koridoriukas yra labai siauras, todėl neuždarius durų, jos nuo laiptų nustumti niekaip negalima. Brolis į koridorių išėjęs nebuvo, tik išvedė ją ir uždarė duris. Koridoriuje brolis su dukra užsidaręs nebuvo. Girdėjo, kai dukra išėjo savo kojomis, kaip pati nusileido laiptais. V. yra problematiškas vaikas, neklauso, mėgsta išgerti, bausta ne vieną kartą. Ji turi sveikatos problemų, jai yra diagnozuota šizofrenija, bet ji vaistų nevartoja, ji yra įskaitoje pas psichiatrą. Alkoholį ji pradėjo vartoti nuo 12 metų, pradėjo bėgti iš namų, neklausyti.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini), dviejų aukštų mediniame name, kurio kairioji pusė yra pilkos spalvos, dešinioji pusė rudos spalvos. Įėjimas į namą yra iš vakarinės namo pusės. Įėjus į namą pro medines duris patenkama į namo bendro naudojimo koridorių. Koridoriuje, pirmame aukšte, kairėje pusėje yra rudos spalvos durys, ant kurių yra užrašas „1“. Šalia šių durų yra į namo antrą aukštą vedantys mediniai laiptai su mediniu turėklu kairėje pusėje. Užlipus šiais laiptais į antrą namo aukštą, kairėje koridoriaus pusėje yra šviesiai rudos spalvos durys, ant kurių yra užrašas „4“. Apžiūros metu šios durys yra užrakintos. Bendra tvarka koridoriuje nepažeista (1 t., b. l. 136-143).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad VšĮ Zarasų ligoninės priėmimo skyriaus gydytoja pediatrė M. Š. 2017-12-25 apžiūrėjo V. P. ir konstatavo, kad mėlynių, nubrozdinimų nėra, taip pat konstatavo ūminį buitinį tyčinį apsinuodijimą etilo alkoholiu, lengvo laipsnio (2 t., b. l. 9-11).

Kaltinamojo J. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad J. P. vietoje paaiškino ir parodė kaip išstūmė V. P. pro duris iš buto. Protokole užfiksuota, ir tai matyti iš foto nuotraukų, kad durys atsidaro į koridorių ir užstoja laiptus, kurie yra dešinėje pusėje už durų. Esant atidarytoms durims atstumas nuo durų krašto iki priešingos koridoriaus sienos yra apie 20-30 cm (3 t., b. l. 133-139).

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Jeigu byloje nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (kasacinė nutartis Nr. 2K–455/2014).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau parodė, kad V. P. nuo laiptų nenustūmė. Jis parodė, kad kilus ginčui paėmė Viktoriją už striukės, išvedė ją pro duris ir uždarė duris. Kai vedė Viktoriją pro duris nebuvo jai suspaudęs kaklo, nes laikė už striukės kapišono. Iš buto koridoriaus įstūmė ją į bendrą koridorių, pats į koridorių nebuvo išėjęs. Viktorijos nuo laiptų nestūmė, jokio fizinio smurto jis prieš ją nenaudojo, girdėjo, kai ji nuėjo ir lipo laiptais. Jis tik norėjo išvesti Viktoriją iš buto. Kai durys atidarytos, laiptų nesimato, durys juos uždengia, todėl žmogaus nuo laiptų nenustumsi. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji V. P. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad ji buvo stumiama iš buto, smūgiai jai nebuvo suduoti. Ji neparodė, kad jai skaudėjo stūmimo metu. Nurodė, kad nuo laiptų ji nukrito jau po išstūmimo iš buto, buto durims jau esant uždarytoms. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad J. P. nebuvo išėjęs iš buto į koridorių. Liudytoja J. P. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis nebuvo išėjęs iš buto į koridorių, be to parodė, kad girdėjo, kad dukra išėjo savo kojomis, kaip pati nusileido laiptais. Kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuota, kad neuždarius buto durų nėra galimybės tiesiogiai nustumti ką nors nuo laiptų, kadangi sienos ir buto durų tarpas yra toks, kad nepralystų joks žmogus.

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. P. veikoje nėra įrodyti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Šiuo atveju jokios nusikalstamos veikos V. P. atžvilgiu padaryta nebuvo. Dėl nurodyto kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šiame epizode išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bylos baigties

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi (rezoliucija) patvirtino prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimą, kuriuo J. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 8 d. padarytos veikos), kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta (1 t., b. 1. 5-7). Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl 2017 m. gruodžio 25 d. padarytos veikos, prokuroras 2018 m. birželio 6 d. nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl 2017 m. lapkričio 8 d. padarytos veikos (1 t., b. 1. 17-19) ir šį prokuroro nutarimą nutartimi (rezoliucija) tą pačią dieną patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Teismui konstatavus, kad J. P. 2017 m. gruodžio 25 d. nepadarė tyčinio nusikaltimo ir pagal šį epizodą yra išteisintinas, naikintinas prokuroro 2018 m. birželio 6 d. nutarimas, patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir paliktinas galioti Zarasų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi (rezoliucija) patvirtintas prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimas atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Kaltinamasis prisipažino kaltu, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, turtinė žala padaryta nebuvo, ankstesni teistumai išnykę, nuo nusikalstamos veikos padarymo (2017 m. lapkričio 8 d.) praėjo daugiau kaip dveji metai ir duomenų apie J. P. naujai padarytas nusikalstamas veikas nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298 str., 301 – 308 str.,

nusprendžia:

J. P. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. gruodžio 25 d. padarytos veikos) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) prokuroro 2018 m. birželio 6 d. nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, patvirtintą Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi (rezoliucija) patvirtintą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Zarasai) prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimą J. P., vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio 8 d. padarytos veikos), kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas