Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. e2SP-29000-947/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
e2SP-29000-947/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21849-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Pareiškėjas
R. B., J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-29000-947/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21849-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. B. ir J. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti pateiktą 2017 m. spalio 23 d. taikos sutartį. Pareiškėjai nurodė, kad tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį ginčą dėl nuostolių už nekilnojamojo turto, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), renovaciją, kurios išlaidos siekia 48347,00 Eur sumą. Siekdami taikiu keliu išspręsti skolos padengimo klausimą, pareiškėjai pasirašė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Prašymas priimtas 2017 m. lapkričio 9 d. teisėjos rezoliucija.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo atmetamas.

Pažymėtina, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Įstatymas suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tačiau taip pat pažymėtina, kad taikos sutartis negali prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, negali pažeisti šalių teisių ir teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas privalo įsitikinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis nepažeis trečiųjų asmenų teisių. Teismo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas J. P. turi keletą kreditorių, kurie turi teisę būti informuoti apie tokios taikos sutartį, šiems asmenims apie klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimą turi būti pranešta, šiems asmenims turi būti sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl taikos sutarties. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjai R. B. ir J. P. nenurodė šios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų (pareiškėjo J. P. kreditorių), todėl konstatuojama, kad esant šioms aplinkybėms, taikos sutartis negali būti tvirtinama. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjams išaiškinama, jog ši nutartis neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, dėl kurių jų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo atmestas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais,

nutaria:

prašymą atmesti.

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų R. B. ir J. P. 2017 m. spalio 23 d. sudarytą taikos sutartį.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė