Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-348/2016;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00004-2015-2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant nuteistajam P. J. J., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajai privačiai kaltintojai V. O. T., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. – 2 MGL 75 Eur dydžio bauda.

P. J. J. pagal BK 187 str. 3 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta nuosprendžio nuorašą išsiųsti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui spręsti klausimui dėl P. J. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį dėl V. O. T. gėlių ir gėlių sodinukų sunaikinimo.

Iš P. J. J. priteista: nukentėjusiajai V. O. T. 3,85 Eur turtinės žalos atlyginimui, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 200 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nukentėjusiosios V. O. T. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo dėl tujų ir gėlių sunaikinimo paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 115 str. 3 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. J. nuteistas už tai, kad 2015 m kovo 31d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) V. O. T. sodyba sudavė smūgį su abiejose rankose laikyto kastuvo kotu į krūtinę V. O. T. ir taip ją pargriaudamas ant žemės, bei tuo V. O. T. sukėlė fizinį skausmą krūtinėje.

P. J. J. nukentėjusiosios V. O. T. skundu privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas ir pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl jos nedidelės vertės turto sunaikinimo, t. y., kad jis 2015 m kovo 31 d. apie 10 val. - 10 val.30 val. (duomenys neskelbtini) ties V. O. T. sodyba nukasdamas žemės augalinį sluoksnį sunaikino 22 vienetus tujų apie 70 cm aukščio, kurių bendra vertė 95,57 Eur , 8 krūmus gėlių Meslvių ir 4 krūmus Viendienių, kurios buvo augintos 3 metus ir kurių bendra vertė 37 Eur, o taip pat iškasė ir sunaikino lelijas ir tulpes, kurias 2014 m buvo pirkusi už 29 Eur, bei tuo viso padarydamas turtinės žalos už 161 Eur.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-11-17 nuosprendyje konstatavo, kad kaltinimas dėl 22 tujų sunaikinimo nepasitvirtino, o sunaikintų gėlių ir gėlių svogūnėlių vertė sudaro tik 66 Eur, todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma. Kaltinamajam galėtų būti taikoma tik administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 50³ str., todėl vadovaujantis BPK 3 str.1 d. 1 p. P. J. J. pagal BK 187 str. 3 d. išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. J. J. ir jo gynėja advokatė M. Vietaitė prašė nuteistojo P. J. J. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Nukentėjusioji privati kaltintoja Valerija O. T. ir jos atstovas advokatas G. Česnulevičius prašė nuteistojo P. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo P. J. J. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius. Skundžiamu nuosprendžiu P. J. J. nuteistas už tai, kad sudavė smūgį su abejose rankose laikyto kastuvo kotu nukentėjusiajai į krūtinę ir taip ją pargriovė ant žemės, tuo V. O. T. sukėlė fizinį skausmą. Nors nuteistasis P. J. J. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad apelianto argumentus paneigia byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ištirti ir patikrinti įrodymai. Nuoseklius nukentėjusiosios privačios kaltintojos V. O. T. parodymus apie P. J. J. veiksmus patvirtina ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo L. E. parodymai. Šio liudytojo parodymais nustatyta, kad 2015-03-31 apie 13.30 val., vykdant kasimo darbus, prie P. J. J. priėjo moteris ir tarp jų įvyko konfliktas. Matė kaip P. J. J., laikydamas kastuvą rankose, stumtelėjo tą moterį, kuri nuo smūgio nugriuvo ant žemės. Duomenų, kad minėtas liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi byloje nėra, todėl nėra pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais. Vertinant ar P. J. J. veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą, kolegija pažymi, kad fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, o skausmo pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (kasacinė byla Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje yra nustatytos, nes nuo nuteistojo P. J. J. smūgio nukentėjusioji nukrito, kas rodo, jog tai nebuvo lengvas stumtelėjimas, kaip teigė nuteistasis. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. J. J. tyčia, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į krūtinę, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti ir apelianto prašymu jį teisti pagal BK 187 str. 3 d. išklausius garso įrašą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertinęs sugadinto turto vertę priėmė motyvuotą sprendimą P. J. J. pagal BK 187 str. 3 d. išteisinti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta nuosprendžio nuorašą išsiųsti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui spręsti klausimui dėl P. J. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį dėl V. O. T. gėlių ir gėlių sodinukų sunaikinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti bei nebuvo leista pasakyti paskutiniojo žodžio. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistajam buvo suteiktas ne tik paskutinis žodis, tačiau jam buvo leista ir pasinaudoti replikos teise (b. l. 137). Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir nukentėjusios V. O. T. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus ir vaistų įsigijimo dokumentus, motyvuotai ir pagrįstai parašomą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus, o juos vertindamas ir kvalifikuodamas apelianto veikas, išsamiai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. O apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą. Tai, kad teismas liudytojo ir nukentėjusiosios privačios kaltintojos parodymus įvertino ne taip, kaip pageidauja nuteistasis, nereiškia, kad šie parodymai įvertinti neteisingai ar šališkai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios privačios kaltintojos V. O. T. atstovas advokatas G. Česnulevičius išreiškė prašymą iš nuteistojo P. J. J. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir kelionės išlaidas. Pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad V. O. T. advokatui sumokėjo 150 eurų (b. l. 172). Šis prašymas pagrįstas ir tenkinamas, kadangi nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, o nukentėjusioji privati kaltintoja V. O. T. dėl nuteistojo inicijuoto apeliacinio proceso turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Išlaidos pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl turi būti priteistos iš nuteistojo J. P. (BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

BPK 103–105 straipsniai numato, kad proceso išlaidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėti pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiosios privačios kaltintojos V. O. T. atstovas pateikė dokumentus, patvirtinančius jo atstovaujamosios turėtas kelionės išlaidas į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 172). Šios išlaidos pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo principą, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo P. J. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo P. J. J. priteisti nukentėjusiajai privačiai kaltintojai V. O. T. 150 (šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų už advokato paslaugas ir 17,21 (septyniolika eurų dvidešimt vieną centą) Eur proceso išlaidų.