Alytaus apylinkės teismo įsakymas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-39507-16, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. S. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sugyventinės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo verandoje, tarpusavio konflikto metu, pagriebė nuo dujinės viryklės keptuvę su maistu ir mesdamas keptuvę į sieną, karštu aliejumi apdegino savo šeimos nariui – sugyventinei L. D. kairę ranką, ją apstumdė ir tyčia sudavė ranka vieną smūgį į dešinę veido pusę, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo D. S. 2016 m. rugpjūčio 30 d. apklausos protokolo (b. l. 41-42) matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikaltimo metu jis buvo neblaivus. Gyvena su savo sugyventine L. D. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apie 8 metus. Kartu augina du mažamečius vaikus. 2016 m. rugpjūčio 20 d. nuo ankstyvo ryto išėjo iš namų, dirbo, visą dieną pjovė medžius. Kai apie 19.30 val. grįžo į namus, matė, kad verandoje prie viryklės sugyventinė gamino maistą. Neatsimena dėl kokių priežasčių, tačiau su sugyventine L. D. susikonfliktavo. Prisimena, kad griebė nuo dujinės viryklės maistą norėdamas išmesti, bet nenorėdamas L. D. apipylė karštu aliejumi, nestipriai apdegino jai kairę ranką, po to ją pastūmė. Nukentėjusiajai pradėjus ant jo šaukti, sudavė jai vieną smūgį ranka į dešinę veido pusę. Po konflikto išėjo iš namų ir iki šiol nebuvo parėjęs. Kai parėjo namo, jo sugyventinė pasakė, kad jo ieško policija, todėl atėjo į apklausą. Savo sugyventinės L. D. atsiprašė, gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Iš nukentėjusiosios L. D. 2016 m. rugpjūčio 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. apklausos protokolų (b. l. 16, 19) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 19.30 val. į namus, (duomenys neskelbtini), neblaivus grįžo jos sugyventinis D. S.. Tarp jų kilo konfliktas dėl maisto gaminimo, jis pagriebė nuo dujinės viryklės keptuvę su maistu ir metė ją į kambario kampą, karštu aliejumi apdegindamas jai ranką. Po to, ją pradėjo stumdyti ir ranka kirto į dešinę veido pusę. Stumdantis išdužo spintos stiklai. Kai ji išbėgo iš namų ir paskambino policijos pareigūnams, D. S. pabėgo iš namų. D. S. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau apie tai pranešė tik dabar. Pas medicinos ekspertus vykti atsisakė, kadangi D. S. jai per veidą kirto nestipriai, į jokias medicinos įstaigas nesikreipė, niekur nesigydė. Dėl patirtų sužalojimų buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl patirto smurto D. S. atsiprašė, bet ji prašo nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo, nukentėjusiosios L. D. parodymų, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. rugpjūčio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name. Kambaryje prie pietinės sienos stovi spinta, kurios stiklai išdaužyti ir nukritę ant grindų. Grindys užtiestos kilimine danga. Ant grindų matosi išmėtyti įvairūs drabužiai;

2016 m. rugpjūčio 20 d. protokolas-pareiškimas (b. l. 4) iš kurio matyti, kad dėl smurto artimoje aplinkoje kreipėsi L. D., kuri nurodė, kad jai būnant namuose grįžo neblaivus D. S., kuris kirto ranka į veidą bei pastūmė.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis savo šeimos narį – sugyventinę L. D. buitinio konflikto metu apstumdė ir tyčia sudavė ranka vieną smūgį į dešinę veido pusę, taip pat netyčia karštu aliejumi apdegino jos kairę ranką, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis D. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 47-49, 51-52).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad jos nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. praeityje teistas, teistumai išnykę, penkis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nesimoko, nedirba, registruotas darbo biržoje, psichiatrinio gydymo ir priklausomybė ligų gydymo įskaitose neįrašytas. D. S. sutinka su prokurorės pasiūlyta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose kuri, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis teisiamam asmeniui.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119, 136, 139 straipsniais iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (b. l. 43-45).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti D. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.