Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2332-1033/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
1-2332-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07314-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2332-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07314-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; (S) 1.2.14.1.3; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jekaterinos Abbakumovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas septynis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas, 2016 m. gruodžio 16 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž., pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2018 m. vasario 11 d. laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 06.00 val., būdamas bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno pas I. V. – G., iš jos rankinės pagrobė 60 eurų ir iš spintos pagrobė nešiojamą kompiuterį „Samsung“ 100 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai I. V. – G. 160 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, I. yra jo buvusi sugyventinė ir iki 2018 m. vasario 11 d. jis gyveno jos bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtos dienos vakare jiedu susipyko dėl buitinių reikalų. Naktį jis nusprendė išeiti iš buto. Prieš išeinant, apie 02.00 val. ar 03.00 val., paėmė iš jos rankinės 60 eurų ir kompiuterį ,,Samsung“. Kompiuteris jau buvo prastai veikiantis, todėl jo naudojamas sugedo ir buvo išmestas. Paimtus 60 eurų išleido pragyvenimui, benzinui. Kurį laiką po to jis gyveno savo automobilyje, kažkiek pas pažįstamus, paskui apsigyveno pas tėvus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur iki šiol gyvena. Suprato, kad pasielgė blogai pasisavindamas svetimą turtą, žalą atlygino, t. y. I. grynaisiais pinigais atidavė 160 eurų, ji pati nurodė šią sumą. Jis nusprendė įsidarbinti ir šiuo metu dirba kurjeriu, žada ir toliau dirbti bei nedaryti nusikalstamų veikų. Dėl padarytos veikos I. atsiprašė. Labai gailisi, daugiau taip nesielgs. Sutinka su bylos užbaigimu baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23).

Nukentėjusioji I. V. – G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš du mėnesius internete susipažino su A. Ž.. Maždaug tiek laiko jis gyveno kartu su ja bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bendravimas buvo normalus, jis dirbo, jokių konfliktų nebuvo. Kiek žino, dirbo vairuotoju. 2018 m. vasario 11 d., apie 06.00 val., atsikėlusi ryte, pastebėjo, kad A. Ž. nėra namie. Iš karto pamatė, kad nėra 60 eurų, kuriuos ji laikė rankinuke. Tuomet pradėjo jam skambinti į mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis telefono nekėlė, vėliau iš viso išjungė. Įtarusi kažką negero, pradėjo apžiūrinėti bute esančius daiktus. Pastebėjo, kad nėra nešiojamo kompiuterio „Samsung“, kuris būdavo padėtas spintoje, jo vertė apie 100 eurų, kompiuterio dokumentų neturi, nes seniai pirko. Taip pat pastebėjo, kad nėra laikrodžio „Hbend“, kurio vertė apie 50 eurų, dokumentų neturi, namie galimai yra laikrodžio dėžutė. Dėl vagystės jai padaryta 210 eurų turtinė žala. Vagystė įvykdyta 2018 m. vasario 11 d. nuo 02.00 val. iki 2018 m. vasario 11 d. 06.00 val., kai atsikėlusi daiktų nerado. Įtaria, kad A. Ž. gali vartoti narkotikus, nes paskutiniu metu keistai elgėsi. Pavogti daiktai gali būti stoties lombarde, geltonose paviljonuose, nes vieną kartą ten išpirko jo telefoną, kurį jis buvo užstatęs. Kur A. Ž. galima rasti, nežino. Papildomai parodė, kad A. Ž. prieš savaitę laiko kreipėsi į ją telefonu ir pokalbio metu jos atsiprašė bei pasakė, kad nori atlyginti žalą už pavogtus daiktus. Po pokalbio praėjus dviem dienoms, jis atvyko pas ją, jie susitiko lauke prie jos namų. Jis atsiprašė, per daug nieko neaiškino, pačių daiktų negrąžino, tačiau padengė žalą pinigais. Ji savo laikrodį surado, pavogtas nebuvo (laikrodžio vertė 50 eurų), todėl bendra padaryta turtinė žala buvo 160 eurų. Tiek A. Ž. ir sumokėjo. Pretenzijų jam neturi, žala atlyginta, ieškinio nereiškia (b. l. 13, 15-16).

Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti I. V. – G. pranešimo dėl 2018 m. vasario 11 d. iš jos buto įvykdytos 60 eurų ir kompiuterio vagystės duomenys. Įtaria, kad tai galėjo padaryti sugyventinis A. Ž. (b. l. 2).

I. V. – G. protokole–pareiškime nurodytos 2018 m. vasario 11 d. vagystės iš jos buto aplinkybės (b. l. 4).

Apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 6-10).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. vasario 11 d. laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 06.00 val., iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno, iš I. V. – G. rankinės pagrobė 60 eurų, o iš spintos pagrobė nešiojamą kompiuterį „Samsung“ 100 eurų vertės, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai 160 eurų turtinę žalą.

A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. Ž. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti dalimis (b. l. 43-44, 46).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nukentėjusiosios atsiprašė, turtinė žala atlyginta, į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas septynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už smulkias vagystes, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, išskyrus vieną apmokėtą 5 eurų baudą, nuobaudos galiojančios), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. Ž. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimas minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į baudos dydį, kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė siūlo skirti 12 MGL dydžio baudą, tačiau pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 pakeistą BK 47 straipsnio redakciją (galioja nuo 2017 m. spalio 6 d.) už baudžiamąjį nusižengimą nustatyta bauda yra nuo 15 iki 500 MGL, todėl teismas skiria minimalią 15 MGL dydžio baudą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. Ž. laikinai sulaikytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta, naujos skirti netikslinga, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam skiriama bausmė – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti bausmę – 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. Ž. neskirti.

Išaiškinti A. Ž., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas