Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis P(duomenys neskelbtini) (laikinai (duomenys neskelbtini)), teistas 10 kartų, paskutinis teistumas 2014 m. rugsėjo 18 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 21.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu vieną kartą plaštaka sudavė nepilnamečiam sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), per pakaušį, besitęsiančio konflikto metu, jis tyčia metė metalinę šakutę į M. G., dėl ko pastarajam pataikė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. G. 2020 m. lapkričio 16 d. apie 22.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jėga patraukdamas užrakintas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, jas atidarė, tokiu būdu neteisėtai, prieš gyvenamojo namo savininkės E. L. valią įsibrovė į nukentėjusiajai E. L. priklausantį gyvenamąjį namą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G. 2020 m. lapkričio 16 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per užrakintas namo duris įsibrovęs į E. L., gyvenančios (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, žodinio konflikto metu sugriebė ant lovos sėdinčiai sugyventinei A. G. už galvos plaukų ir ją tampė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas M. G.

V. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis namas yra jo mamos, tačiau registruotas jo sugyventinės A. G. vardu. Su sugyventine gyvena kartu šiame name jau apie 20 metų, kartu veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus: M. G. ir V. G.. 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 22.00 val. namuose, virtuvėje, žodinio konflikto metu, jis sūnui plaštaka sudavė per pakaušį ir jis nusiminęs išėjo iš virtuvės, ar verkė, nepastebėjo. Po kurio laiko sūnus atėjo į virtuvę ir į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino draugas, jam telefoną padavė sūnus, nes jis sėdėjo prie stalo. Sūnui padavus mobilaus ryšio telefoną, jis į nueinantį sūnų metė metalinę šakutę, kuri buvo ant stalo, ji jam kliuvo į nugarą. Ar tuo metu sukėlė fizinį skausmą, abejoja, nes sūnus buvo su rūbais. Jis pilnai prisipažįsta, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė ranka sūnui per pakaušį, mano, kad suduodamas per pakaušį jam sukėlė fizinį skausmą, nes jis nusiminęs išėjo, o metant šakute, abejoja, ar buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sūnaus atsiprašys, blaivus taip nebūtų pasielgęs (t. 2, b. l. 34-36; 43-44; 69).

M. G., apklaustas nukentėjusiuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Santykiai su tėčiu sunkūs, daugiau neigiami. 2020 m. buvo šeštadienis, penktadienį tėvas buvo išleidęs permiegoti pas draugę, liepė grįžti šeštadienį 18.00 val., grįžo pavėlavęs 20 minučių. Parėjo į kambarį ir tėvas sakė, kad atims telefoną, nes pavėlavo grįžti iš draugės, tėvas buvo išgėręs. Tą pačią dieną tėvas atėmė telefoną. Nuėjo į kambarį, jam paskambino draugė ir klausė, kodėl neatsiliepia. Tėtis kalbėjo telefonu su jo draugės seserimi, jie konfliktavo. Vėliau paskambino į jo telefoną, telefonas buvo prie tėčio, tėtis liepė atsiliepti. Jam atsiliepus, tėtis atsistojo ir ranka trenkė per pakaušį, sudavė, kad ne tokį žodį pasakė. Padėjo telefoną ant stalo ir išėjo į lauką, nes skaudėjo. Dvi valandas buvo lauke. Grįžus į kambarį, tėtis jau miegojo. Jis nuėjo į virtuvę išsikepti kiaušinienės, atsikėlė mama, kuriai papasakojo, kas vyko su tėvu. Tėtis skaudino jį, vaikystė buvo žiauri. Sėdėjo prie stalo ir valgė, kai atėjęs tėvas liepė atsikelti, nes užėmė jo vietą. Stovėjo ir valgė kiaušinienę, vėliau išėjo į kitą kambarį, kai į jo telefoną paskambino tėvo draugas. Jis atėjo į virtuvę ir padavė telefoną tėvui, bei jam nusisukus, tėvas į jį metė šakute, kuri pataikė į nugarą. Smūgis buvo žiaurus. Visi nusiprausė ir nuėjo miegoti. Jis paskambino savo draugei ir viską papasakojo, paprašė jos pagalbos (t. 1, b. l. 99-101).

A. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad su V. G. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie dvidešimt metų, veda bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus: M. G. ir V. G.. Su vaikais sutaria gerai, padeda jiems atlikti namų darbus, visi kartu eina atlikti įvairius ruošos darbus, domisi, kaip jiems sekasi, ar viskas gerai. Tėvas su vaikais sutaria taip pat gerai. Tačiau M. pykdavo ant tėvo, kadangi jis įvesdavo namuose šiek tiek disciplinos: liepdavo M. daryti namų darbus, ribodavo laiką buvimo lauke bei naudojimąsi mobiliuoju telefonu. Dėl šių priežasčių jie šiek tiek konfliktuodavo, tačiau gali patvirtinti, jog niekada nėra smurtavęs prieš M. ar jų dukrą V.. Su V. sutaria gerai, tačiau kaip ir kiekvienoje šeimoje būna žodinių konfliktų, tačiau nesmurtauja prieš jį. Alkoholinius gėrimus vartoja retsykiais, dažniausiai kartu su V.. Būna, jog vakarais atsigeria nestipraus vyno dviese, tačiau dažnai to nedaro. Jų sūnus M. yra susiradęs draugę, vardu G.. Kai pradėjo draugauti, prasidėjo problemos. Pradžioje leisdavo jiems susitikti, sūnus vykdavo pas draugę į namus. Tačiau po kiek laiko pastebėjo, kad jis pradėjo „nebesiskaityti“ su ja, bendraudavo negražiai, todėl su V. nusprendė, jog reikia mažinti jų bendravimus. Po kiek laiko V. pasakė M., kad jis turi mažinti bendravimus su G.. M.po tokių žodžių supyko, grasindavo, jog pabėgs iš namų. 2020 m. rugsėjo 27 d. V. ir jos brolis P. G. gėrė pas juos. Ji apie 20.00 val. grįžo į namus po darbo (rinko akmenis) ir prisijungė prie vyrų gerti alkoholį. Jie išgėrė apie du butelius degtinės po 0,7 l talpos. M. buvo namuose ir ji jo paklausė, ar jis pažiūrės V., jis sutiko ją pažiūrėti. Jie daugiausiai laiko leido lauke, todėl nebuvo namuose kartu su jais. M. su V. grįžo iš lauko maždaug apie 20.30 val., ji kaip tik tuo metu šildė vandenį ir liepė jiems eiti praustis. Jie visi nusiprausė ir atsigulė į lovas miegoti. Petras jau buvo išėjęs. Pamena, jog labai giliai miegojo ir prabudo tik tada, kai buvo atvykę policijos pareigūnai ir liepė jai pasitikrinti neblaivumo laipsnį alkotesteriu. Pareigūnams M. sakė, jog tėvas metė į jį šakutę, o tėvas paprašė, kad M. parodytų tą vietą, kur buvo mesta šakutė. M. pasimetė, pakėlė marškinėlius, pareigūnai jį apžiūrėjo, tačiau jokių sužalojimų ten nematė. Ji pati tikrai asmeniškai nematė, kaip tėvas sudavė sūnui ranka smūgį per pakaušį. Ji tuo metu miegojo. Jai sūnus dabar prieš kelias dienas pradėjo sakyti, kad tikrai tėvas jam ranka sudavė per pakaušį ir sūnui skaudėjo. Ji visiškai tiki sūnaus parodymais, nors ir pati nematė, nes ir pati nukentėjo nuo savo sugyventinio, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie mestą šakutę sūnus prisigalvojo, nes jis šiuo metu apie tai net neužsimena. Ji kad ir nematė, bet tikrai tiki sūnaus parodymais, nes tėvas žiaurus sūnaus atžvilgiu, jie dažnai konfliktuoja, o ypač kai būna apsvaigęs nuo alkoholio. Jis prigėręs atrodo kaip beprotis, žiūri baltomis akimis ir aplinkui nieko nemato (t. 1, b. l. 72-74; 77).

E. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad yra A. G. sesuo. A. gyvena kartu su savo sugyventiniu V. G. ir dviem bendrais vaikais: M. G. ir V. G.. Jos santykiai su seserimi nėra labai geri, bendrauja mažai, tik klausimais, susijusiais su A. vaikų priežiūra, kadangi sesers vaikai dabar laikinai gyvena pas ją. Anksčiau taip pat yra buvę atvejų, kad A. išsigandusi skambindavo jai ir prašydavo, kad paimtų jos vaikus prižiūrėti, kad „vaikų teisių“ atstovai jų neišvežtų. Būdavo, jog kaimynai iškviesdavo jiems policiją dėl triukšmo išgertuvių metu. Šių metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neatsimena, vakare jos sūnus V. P. paskambinęs pasakė, kad atveš sesers vaikus M. ir V., kadangi policijos pareigūnai paaiškino, kad reikia ieškoti giminaičių, galinčių laikinai prižiūrėti vaikus. Ji sutiko ir vaikai buvo atvežti jai. Kai jai atvežė vaikus, jie buvo išsigandę. Ji M. paklausė, kas atsitiko, kas kvietė policijos pareigūnus. Šis atsakė, kad jis pats iškvietė policiją, nes tėtis V. jį mušė, paleido į jį iš šakutės, daugiau jokių detalių jis jai nepasakojo. Su kuo ir kur tiksliai vaiką mušė, M. jai nesakė. V. apie šį įvykį neklausė, ji jai nėra užsiminusi, kad kada nors būtų mačiusi, kaip tėvas muša M., ar kad jie tarpusavyje bartųsi (t. 1, b. l. 113-114).

G. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., dirbant Joniškio rajone kartu su vyr. patruliu Ž. G., apie 21.55 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tėvas mušė pranešėją. Pranešime buvo nurodyta, kad pranešėjas pabėgo iš namų, bijo būti namuose, abu tėvai neblaivūs, namuose du nepilnamečiai, pranešėjui 15 m. Pranešėjas juos pasitiko (duomenys neskelbtini) kaimo pradžioje. Atvykus jie sustojo prie automobilio ir pranešėjas priėjo prie jų tarnybinio automobilio, vairuotojo pusės lango. Toliau jų automobilio stovėjo dar kokie trys arba keturi jaunuoliai. Prie jų automobilio taip pat dar buvo priėjusi mergina. Jaunuolis paaiškino, kad bijo būti namuose, kad jį mušė tėvas, kad metė į jį iš šakutės. Ką sakė mergina, jis neatsimena. Jie jaunuoliui pasakė, kad šis liptų į jų automobilį ir jie nuvažiavo prie namo, kuriame jis gyvena su savo šeima. Jis su kolega išlipo iš automobilio, o jaunuolis paprašė likti automobilyje, nes nenori eiti į namus. Namo kieme juos pasitiko tėvas V. G.. Jis paaiškino, kad jam gulint lovoje išgirdo kaip sūnus išėjo iš namų. Išėjęs į lauką, pastebėjo, kad išvažiavo su draugais. Tada sūnui parašė žinutę, kad iškvies policiją, tačiau sūnus jau buvo paskambinęs į pagalbos centrą. Jie užėjo į namus ir ten pamatė miegančią V. sugyventinę A. ir mažametę dukrą V.. Jis paklausė mergaitės, ar tėtis mušė brolį, tačiau ji atsakė, kad to nebuvo. V. jo kolegai davė paskaityti žinutes, kurias buvo parašęs savo sūnui, žinutėse buvo parašyta, kad greičiau grįžtų, nes kitaip iškvies policiją. M. nurodė, kad šiandien tėvas į jį metė iš šakutės. Tėvas su tuo nesutiko, tvirtino, kad niekada nėra prieš sūnų smurtavęs ar metęs jam iš šakutės. Motina taip pat tvirtino, kad tėvas tikrai prieš sūnų nesmurtavo, kad sūnus išsigalvoja. Tiek tėvas, tiek motina buvo neblaivūs, tačiau motina visiškai nesiorientavo aplinkoje, sunkiai ir nerišliai kalbėjo. Tėvas nurodė, kad niekada nėra smurtavęs prieš sūnų ar dukrą. Nurodė, kad sūnus nori būti su draugais arba mergina, todėl taip ir kalba. Jis su M. ir savo kolega išėjo į lauką ir Ž. G. pakėlė M. megztinį ir patikrino, ar matosi kokios smurto žymės, tačiau ten buvo tik nedidelis paraudimas. Į įvykio vietą iškvietė Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie nepilnamečius vaikus perdavė E. L.. Vaikus pas E. L. nuvežė jos sūnus V. P., tačiau jis pats negalėjo vaikų pasiimti laikinai globai, kadangi vaikų teisių apsaugos specialistai aiškino, kad jis yra turėjęs reikalų su vaikų teisių pasaugos tarnyba. Nurodytu adresu namuose aplinka buvo netvarkinga, matėsi girtuokliavimo požymiai (t. 1, b. l. 119-120).

D. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. spalio 22 d. dieną vyko į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus, kur vyko nepilnamečio M. G. apklausa. Joje dalyvavo kaip psichologė ir padėjo teismui apklausti nepilnametį M. G.. Jos manymu, apklausos metu nepilnametis buvo įsitempęs, pasimetęs, jautė įtampą ir jo atsakymai į pateiktus kai kuriuos klausimus buvo neaiškūs, netikslūs, tačiau nepilnametis pateikdamas atsakymus sakė tiesą, t. y. davė teisingus parodymus. Konkrečiai kalbant apie tėvo panaudotą smurtą nepilnamečio atžvilgiu, jos nuomone, nepilnametis nurodė aiškias ir teisingas aplinkybes (t. 1, b. l. 129).

Motyvuojamoji dalis

V. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame aprašytos pagal M. G. pranešimą į įvykio vietą nuvykusių pareigūnų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistų nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 14);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., 22.16 val. kaltinamajam V. G. nustatytas 1,54 promilių girtumas, nukentėjusiojo motinai A. G. – 2,93 promilių girtumas (t. 1, b. l. b. l. 21-23);

2020 m. rugsėjo 28 d. VTAS raštu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 ir 28 dienomis VTAS specialistai bendravo su nepilnamečiu M. G., kuris nurodė, kad tėvas galimai prieš jį smurtauja, vaikas yra paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas E. L. šeimoje (t. 1, b. l. 24);

2020 m. rugsėjo 28 d. VTAS Vaiko laikino apgyvendinimo aktu, iš kurio matyti, kad nepilnametis M. G. paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas pas E. L., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25-26);

2020 m. rugsėjo 28 d. VTAS informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kurioje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. apie 23.15 val. vaikas M. G., lauke pasitikęs VTAS specialistus, nurodė, kad nebenori grįžti namo dėl patiriamo nuolatinio fizinio smurto – vakar buvo trenkta į galvą, šiandien į jį mesta šakutė, kuri išgąsdino, bet nesužalojo, teigė nebenorįs gyventi su tėvais, kurie nuolat vartoja alkoholį ir smurtauja (t. 1, b. l. 27-31);

2020 m. rugsėjo 28 d. nepilnamečio vaiko M. G. rašytiniu paaiškinimu dėl tėvo elgesio, kuriame vaikas nurodė, kad tėvas prieš jį naudojo fizinį smurtą, praėjusį šeštadienį ranka trenkė į pakaušį ir tai kartojasi dažnai, namo nenori grįžti (t. 1, b. l. 32);

Policijos registruojamų įvykių registro informacija, iš kurios matyti, kad M. G. 2020 m. rugsėjo 27 d. 21.51 val. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešdamas, kad jį mušė tėvas, jis pabėgo iš namų, bijo būti namuose, abu tėvai neblaivūs, namuose du nepilnamečiai (t. 1, b. l. 35-38);

2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame aprašytos į įvykio vietą nuvykusių policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės (t. 1, b. l. 39);

2020 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (t. 1, b. l. 40);

2020 m. spalio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1288/2020(04), kurioje nurodyta, kad M. G. kūne, atkreipiant dėmesį į pakaušio sritį, sprandą, nugarą ir juosmens sritį, nukentėjusio nurodytose vietose sužalojimo žymių nėra (t. 1, b. l. 46);

2020 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta M. G. charakteristika, iš kurios matyti, kad mokymo įstaigos nukentėjusysis M. G. charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 49-50):

2020 m. spalio 8 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Gataučių seniūnijos raštu, kuriame nurodyta, kad seniūnija dar 2019 m. gruodžio 13 d. buvo gavusi informaciją apie tai, kad sugyventiniai vartoja alkoholį, tačiau nuspręsta netaikyti atvejo vadybos (t. 1, b. l. 53);

2020 m. spalio 8 d. VTAS raštu, kuriame nurodyta, kad po įvykio atliktas vaikų situacijos vertinimas, nustatytas vaikų apsaugos poreikis, taikant vaikų laikinąją priežiūrą E. L. šeimoje; A. G. ir V. G. šeimai nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. skirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, inicijuota intensyvi mobilios komandos pagalba (t. 1, b. l. 56);

2020 m. spalio 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas M. G. 2020 m. rugsėjo 27 d. pokalbis su Bendruoju pagalbos centru (t. 1, b. l. 60-61);

2020 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti pareigūnų, nuvykusių į įvykio vietą, nešiojamomis „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdai ir pokalbiai (t. 1, b. l. 64-68).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. G. 2020 m. rugsėjo 27 d., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu vieną kartą plaštaka sudavė nepilnamečiam sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), per pakaušį, besitęsiančio konflikto metu, jis tyčia metė metalinę šakutę į M. G. ir pataikė į nugaros sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. G. sukeldamas fizinį skausmą.

V. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjęs ir jėga patraukęs E. L. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prieš jos valią įėjo į namo vidų, kur sumušė savo sugyventinę (t. 2, b. l. 53-54, 61, 69);

E. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 22.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo šeima, seserimi A. G. ir jos vaikais, sesuo A. mobilaus ryšio telefonu bendravo su savo sugyventiniu V. G.. Sesers vaikai pas ją laikinai būna, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nes tėvas V. G. sumušė savo sūnų M. G.. Ji jau su vyru gulėjo lovoje, kai sesuo pasakė, kad jai parašė girtas V. G., kad jis ateina pas juos į namus. Tai išgirdusi, liepė M. G. užrakinti duris, kad neįeitų girtas V. G.. Jis nėra pageidaujamas ir negali artintis prie savo vaikų. M. G. nuėjo ir užrakino lauko duris iš vidaus užsukamu užraktu, lauko durys be rankenų, tačiau prie staktos iš lauko pusės matyti plyšys, pro kurį įkišus ranką ir suėmus už durų, galima jas išplėšti. Iš lauko pusės durys rakinamos pakabinamą spyna. Atėjęs į kambarį, M. G. pasakė, kad duris užrakino ir minėjo, kad spyrus į duris, jos neatsidarė. Tik atėjus M. G. į kambarį, ji išgirdo, kad kažkas daužo lauko duris, ji suprato, kad atėjo V. G.. Atsikėlusi iš lovos, nuėjo prie lauko durų ir V. G. liepė eiti nuo durų lauk, nes kvies policiją. V. G. jai nieko neatsakęs, kumščiu smogė į duris ir jėga jas atidarė, durys atsidaro į lauko pusę. Ji stovėjo priešais jį, jis pasakė atėjęs padėti tašką. Ji jo išsigando, nes V. stovėjo baltomis išsprogusiomis akimis. Ji nuėjo į kambarį, nes ten buvo ir jos vyras, jai iš paskos atėjo ir V. G.. Jos sesuo A. G. sėdėjo kambaryje ant lovos, kur gulėjo jos vyras ir žiūrėjo televizorių. V. G., vadindamas ją necenzūriniais žodžiais, griebė ranka A. G. už galvos plaukų ir jėga patempė, nuo skausmo sesuo sukliko, susiėmė už galvos. Ji išsigando ir paskambino į policiją, tą patį darė ir V. G.. Pastarasis pamatęs, kad ji jau kalba, išėjo į lauką. Jam išėjus, M. G. užrakino duris iš vidaus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. V. G. pas ją į namą pateko prieš jos valią, ji jo neleido, lauko durys buvo užrakintos, jis jas jėga atidarė, tačiau jų nesulaužė, dėl durų pretenzijų neturi, turtinės žalos nebuvo padaryta, tik įsibrauta į vidų ir išgąsdinti namuose buvę nepilnamečiai vaikai (t. 1, b. l. 183-184; 185-186).

V. G. kaltė padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. lapkričio 17 d. E. L. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d. apie 22.30 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), su savo šeima, seserimi ir jos vaikais, V. G. jėga išlauždamas namo duris, prieš jos valią pateko į namą (t. 1, b. l. 163);

2020 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), į pareiškėjos namus braunasi sesers sugyventinis; nuvykus į įvykio vietą, bendraujant su akivaizdžiai neblaiviu V. G., jis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo įžeidinėti pareigūnus (t. 1, b. l. 143);

2020 m. lapkričio 17 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, kad V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2020 m. lapkričio 16 d. 23.20 val. necenzūriniais žodžiais išplūdo policijos pareigūnus, taip pažemindamas jų garbę ir orumą (t. 1, b. l. 144-145);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d., 23.58 val. kaltinamajam V. G. nustatytas 2,59 promilių girtumas (t. 1, b. l. 146).

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. G. 2020 m. lapkričio 16 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jėga patraukdamas užrakintas gyvenamojo namo duris, jas atidarė, tokiu būdu neteisėtai, prieš gyvenamojo namo savininkės E. L. valią įsibrovė į nukentėjusiajai E. L. priklausantį gyvenamąjį namą.

Fizinio skausmo sukėlimas A. G.

V. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jo nepilnamečiai vaikai M. ir V. G. laikinai gyvena pas sugyventinės seserį E. L., adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu ten dažnai būna ir jo sugyventinė A. G.. Su sugyventine paskutiniu metu nesutaria, nes ji turi draugą, ruošiasi skirtis. 2020 m. lapkričio 16 d. jis visą vakarą gėrė alkoholį su draugais, po to apie 22.00 val., ar tai nuėjo, ar nuvažiavo pas E. L., nes norėjo pasiimti cigarečių iš savo sugyventinės. Pastaroji tuo metu ten buvo, ten ir nakvoja. Jis tą vakarą tikrai buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nepamena smulkiai visų įvykio aplinkybių, sutinka su savo sugyventinės duotais parodymais, kad jis jai pačiupęs už galvos plaukų patempė ir sukėlė fizinį skausmą. Jis pilnai prisipažįsta, kad sugyventinei tempė už plaukų ir taip jai sukėlė fizinį skausmą bei dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs, kaltas alkoholis (t. 2, b. l. 53-54; 61; 69).

A. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val. su dviračiu iš savo namų atvažiavo pas savo seserį E. L.. Šiuo metu jos vaikai V. G. ir M. G. yra jos sesers E. L. laikinoje priežiūroje, o ji turi kartu su vaikais gyventi pas seserį, į savo namus grįžta tik pašerti gyvulių. Jos sugyventinis V. G. 2020 m. lapkričio 16 d. apie 21.57 val. pradėjo jai skambinti į mobilųjį telefoną, sakydamas, kad jis atvažiuos prie jos sesers namų, liepė išeiti ir vykti su juo namo. Ji sugyventiniui sakė, kad su juo namo tikrai nevažiuos, nes yra girtas. Sugyventinis tuomet jai pasakė, kad jis tuoj atvažiuos ir ji pamatys, kas bus. Apie 23.00 val. išgirdo, jog kažkas pradėjo belsti į laukines sesers namų duris. Sesuo priėjusi prie durų, liepė eiti nuo jų, nes iškvies policiją. Sugyventinis per jėgą atidarė užrakintas duris, kurios yra sugedusios, gerai neužsirakina. Įėjęs į vidų, sugyventinis pasakė, kad ,,dabar atėjo, padarys tašką“, ir tiesiai ėjo į namo miegamąjį, kuriame ji sėdėjo ant lovos. Įėjęs pro duris į miegamąjį, sugyventinis vadindamas ją negražiais žodžiais, dešiniąja ranka sugriebė jai už galvos viršugalvio ir, sučiupęs jos plaukus, už jų ją tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jos seseriai paėmus mobilųjį telefoną ir pradėjus skambinti greituoju pagalbos numeriu, sugyventinis išėjo iš namo. Su juo ji gyvena kartu apie 20 metų, yra smurtavęs prieš 5 metus, į policiją buvo kreiptasi, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu jos sugyventiniui yra teismo įpareigojimas nesiartinti prie jų sūnaus M. G., nes smurtavo prieš sūnų. Pageidauja, kad sugyventinis nesiartintų nei prie jos, nei prie jos vaikų, bijo dėl jų saugumo, taip pat reikalauja, kad sugyventinis atiduotų jos namų raktus (t. 1, b. l. 148-151; 157-161).

E. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 22.30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo šeima, seserimi A. G. ir jos vaikais, A. mobilaus ryšio telefonu bendravo su savo sugyventiniu V. G.. Sesers vaikai pas ją laikinai būna, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nes tėvas sumušė savo sūnų M. G.. Kartu su savo vaikais buvo ir jų mama. Ji jau su vyru gulėjo lovoje, kai sesuo pasakė, kad jai parašė girtas sugyventinis, kad jis ateina pas juos į namus. Ji tai išgirdusi liepė M. G. užrakinti duris, kad neįeitų girtas jo tėvas. M. G. nuėjo ir užrakino lauko duris iš vidaus užsukamu užraktu, lauko durys be rankenų, tačiau prie staktos iš lauko pusės matyti plyšys, pro kurį įkišus ranką ir suėmus už durų galima jas išplėšti. Iš lauko pusės durys rakinamos pakabinamą spyna. Tik atėjus M. G. į kambarį, ji išgirdo, kad kažkas daužo lauko duris – suprato, kad atėjo V. G.. Ji, atsikėlusi iš lovos, nuėjo prie lauko durų ir V. G. liepė eiti nuo durų lauk, nes kvies policiją. Pastarasis jai nieko neatsakęs, kumščiu smogė į duris ir jėga jas atidarė, durys atsidaro į lauko pusę. Ji stovėjo priešais jį, jis pasakė atėjęs padėti taško. Ji jo išsigando, nes V. stovėjo baltomis išsprogusiomis akimis. Jai nuėjus į kambarį, kur buvo jos vyras, V. G. atėjo jai iš paskos. Jos sesuo sėdėjo kambaryje ant lovos, kur lovoje gulėjo jos vyras ir žiūrėjo televizorių. V. G., vadindamas sugyventinę negražiais žodžiais, griebė ranka jos seseriai už galvos plaukų ir jėga patempė. Nuo skausmo sesuo sukliko, susiėmė už galvos. Ji tai pamačiusi išsigando ir skambino į policiją, tą patį darė ir V. G.. Pamatęs, kad ji jau kalba, jis išėjo į lauką. Jam išėjus, M. G. užrakino duris iš vidaus, ir po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 183-184; 185-186).

V. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. lapkričio 17 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. G. policijai nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. apie 23.15 val., jos sugyventinis V. G., atėjęs į jos sesers namus, dešiniąja ranka griebė jai už plaukų juos temdamas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 148-151);

Foto lentele, kurioje užfiksuotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių patalpų, kur buvo smurtaujama nukentėjusiosios A. G. atžvilgiu, bendras vaizdas (t. 1, b. l. 157-161);

2020 m. lapkričio 17 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios A. G. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad ant pakaušio matoma plika galvos oda ir paraudimas (t. 1, b. l. 171-172);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d., 23.58 val. kaltinamajam V. G. nustatytas 2,59 promilių girtumas (t. 1, b. l. 146).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. G. 2020 m. lapkričio 16 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per užrakintas namo duris įsibrovęs į E. L. gyvenamąjį namą, žodinio konflikto metu sugriebė ant lovos sėdinčiai sugyventinei A. G. už galvos plaukų ir ją tampė, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo V. G. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies ir 165 straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. lapkričio 18 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 2, b. l. 102-104).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nuskalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. G. padarė tris nesunkius nusikaltimus, teistas, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 3-12), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 22-24), Sodra duomenimis, nedirba (t. 2, b. l. 25-26), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 27).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už nusikaltimų padarymą V. G. skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė už nusikaltimo numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje nustatytina tarp sankcijoje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio, o už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą – tarp sankcijoje numatyto bausmės vidurkio ir maksimumo, skiriamo asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos ir sumažintos bausmės, tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą dalį švelnesnių bausmių (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 23.30 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 12.56 val., t. y. 2 paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad V. G. yra atlikęs 2 arešto paras.

Atsižvelgiant į tai, jog V. G. ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurtinių nusikaltimų, smurtavo prieš savo artimiausius asmenis, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. G. paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su M. G., A. G., E. L. bei nesilankyti M. G. mokymosi įstaigoje bei nukentėjusiųjų buvimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini); įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. G. bei nesilankyti jos buvimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 DVD-R diskai, saugomi voke prie bylos, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

V. G. išaiškintina, jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

V. G. išaiškintina, jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam V. G. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas M. G.), ir nubausti arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas E. L. būsto neliečiamumo pažeidimas), ir nubausti arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 20 (dvidešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas A. G.), ir nubausti arešto bausme 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią, įstatyme nustatytą, dalį švelnesnės bausmės, ir skirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 23.30 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 12.56 val., ir laikyti, kad V. G. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. G. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. G. palikti galioti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su M. G., A. G., E. L. bei nesilankyti M. G. mokymosi įstaigoje bei nukentėjusiųjų buvimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini); įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. G. bei nesilankyti jos buvimo vietose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 DVD-R diskus, saugomus voke prie bylos, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. G., jog jis privalo per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti paskirtą arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Trakų g. 10, Šiauliai.

Išaiškinti V. G., jog dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. G. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.