- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-136-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01077-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-11-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7560-477/2022 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. teismui pateiktu ieškiniu prašė:1 ) pripažinti, kad ji atsakovės VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 69 straipsnio pagrindu yra atleista nepagrįstai, pažeidžiant ieškovės teisėtų lūkesčių principą, be darbuotojo kaltės, darbdavio iniciatyva, neturint teisinio pagrindo – neteisėtai; 2) pripažinti, kad į pirmesnį darbą ji negali būti grąžinta dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys; 3) nustatyti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nutraukti teismo sprendimu, atleidimo datą laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai: kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, išmokant vidutinį darbo užmokestį; dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką bei įstatymo numatytus delspinigius; neturtinę žalą teismo įvertintą pinigais; 5) priteisti iš atsakovės pagal galimybes keturiems ieškovės senoliams paguodos išmoką po 50 Eur kiekvienam už patirtą fizinį, emocinį stresą dėl ieškovės neteisėto atleidimo; 6) patikslinus pajamų deklaracijas, tikslinga perskaičiuoti išmokėtas sumas, susidarius skirtumui išmokėti nepriemokas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022-11-17 nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, pareikštas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nepaaiškino kaip ir kokiu būdu pasireiškė neturtinė žala (moraliniai nuostoliai), nenurodomas net prašomos priteisti neturtinės žalos dydis. Neaišku kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas trečiųjų asmenų vardu priteisti išmokas už jų patirtą fizinį, emocinį stresą dėl ieškovės neteisėto atleidimo. Taip pat neaiškus ir abstraktus yra ieškovės reikalavimas dėl išmokėtų sumų perskaičiavimo tikslingumo patikslinus pajamų deklaracijas. Teismas įpareigojo ieškovę aiškiai ir tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą.
4. Atkreipė dėmesį, jog ieškinyje nenurodyta kokie procesiniai dokumentai teikiami su juo bei nėra detalizuota ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, ar galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.
Šalies argumentai
5. Ieškovė po šios nutarties priėmimo pateikė patikslintą ieškinį, kuriame suformuluotas prašymas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl atleidimo datos, kompensacijos, neturtinės žalos ir kt. bei priimti ieškinį, tenkinti jo reikalavimus.
6. Nurodė, kad faktinės aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne ieškinio priėmimo metu. Savo reikalavimus grindžia Valstybinės darbo inspekcijos atsakymu apie patikrinimo rezultatus dėl jos neteisėto atleidimo. Pažymėjo, kad ginčas kyla dėl atleidimo datos nustatymo bei teisėtumo, dėl tinkamo atlyginimo už priverstinę pravaikštą, kompensaciją, neturtinę žalą ir kt. priteisimo.
7. Teigia, kad VŠĮ Nacionalinis integracijos institutas teikia melagingą informaciją, klastoja dokumentus. Remiantis (duomenys neskelbtini) naujai pateiktais Sodrai duomenimis, ieškovės įdarbinimo data pagal neterminuotą darbo sutartį yra (duomenys neskelbtini), o ji atleista (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 7 punkto pagrindu. Ieškovė pažymi, kad nesutinka su atleidimo pagrindu, o su ja (duomenys neskelbtini) sutartis nebuvo sudaryta.
8. Dėl trečiųjų asmenų, pažymi, kad ji matė jos globojamų senjorų patiriamus pergyvenimus jos paskutinę darbo dieną, tad mano, kad, remiantis žmoniškumo, sąžiningumo principais, tikslinga priteisti keturiems senoliams patirtą neturtinę žalą.
9. Kartu nurodo, kad ji yra neįgali, patiria sunkaus periodo depresinius sutrikimus su kitais organų sutrikimais, jai nustatytas 50 % darbingumas. Dėl neteisėto atleidimo ji patyrė stresą, atsirado nemiga, paūmėjo depresija, sutriko sveikata, prarado pasitikėjimą savimi ir darbdaviu, neteko pajamų šaltinio, tad jai padaryta turtinė žala.
10. Nurodo, kad yra buhalterinės klaidos tarp priskaičiuotų ir išmokėtų sumų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
11. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022-11-30 nutartimi I. G. ieškinį atsakovei VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui.
12. Susipažinęs su ieškovės pateiktu dokumentu, įvardintu kaip patikslintas ieškinys, teismas darė išvadą, kad ieškovė 2022-11-17 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-11-30 nutartį, priimti ieškinį (patikslintą) neištaisius trūkumų, konstatuoti faktą bei iš VŠĮ Nacionalinis integracijos institutas priteisti turtinę ir neturtinę žalą jos naudai.
14. Nurodo, kad perdėtas formalizmas užgožia civilinio proceso esmę, jo tikslus bei pažeidžia asmens teisę į nešališką teismą. Teisėjas tik abstrakčiai ir paviršutiniškai susipažinęs su patikslintu ieškiniu, sprendė, kad ji ieškinio trūkumų nepašalino, nors nenurodė kokie tiksliai trūkumai nėra pašalinti. Pabrėžia, kad faktinės aplinkybės nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Mano, kad teismui belieka konstatuoti faktą, kad ji neteisėtai atleista, kad teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys dėl jos atleidimo bei priteisti atlyginti turtinę (kompensacija už priverstinį pravaikštos laiką nuo 2022-06-10 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką) bei neturtinę žalą, kurią, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turėtų nustatyti teismas, atsižvelgęs į kriterijus žalai atsirasti.
15. Apeliantės nuomone, neesminiai trūkumai ginčo esmės nekeičia. Faktinių aplinkybių nenagrinėjimas - tai procesinės teisės normų pažeidimas, sąmoningas bylos vilkinimas ir teismo šališkumas, kad prieštarauja esminiams Lietuvos Respublikos Konstitucijos principams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
20. Nors teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta ir visiems besikreipiantiems į teismą asmenims privaloma tvarka, kuri, be kitų reikalavimų, numato, jog teismui paduodami procesiniai dokumentai turi atitikti formos, turinio ir kitus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ir šiuo atveju galima spręsti apie apeliantės pateiktų procesinių dokumentų trūkumų egzistavimą, tačiau atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į konkrečios situacijos specifiką, į tai, kad pagal CPK 413 straipsnio 2 dalį tokio pobūdžio bylose priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu. Kokios ginčui išspręsti svarbios aplinkybės negalėjo būti patikslintos pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje, teismas nekonkretizavo. Esant aptartoms aplinkybėms, atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, ginčijama nutartis negali būti laikoma pagrįsta.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, išaiškintų į teismą besikreipiančiam asmeniui, šiam suprantama forma, kokie konkrečiai trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Ši teismo išaiškinimo pareiga ypatingai svarbi, kai į teismą besikreipiantis asmuo, kaip ir yra šiuo atveju, nesinaudoja teisininko profesionalo pagalba.
22. Pirmosios instancijos teismui 2022-11-14 pateikto ieškinio turinys leidžia spręsti, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Prie ieškinio pateiktas Klaipėdos darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimas patvirtina, kad ši institucija pagal ieškovės prašymą pripažino jos atleidimą iš VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos instituto“ neteisėtu, nustatė, kad darbo santykiai tarp ginčo šalių nutraukiami šios komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną bei nutarė išieškoti iš atsakovės ieškovei 1 887,25 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo dienos iki komisijos sprendimo priėmimo dienos, o nuo (duomenys neskelbtini) išieškoti po 21,21 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini). Komisija ieškovės reikalavimus – atkurti darbo santykius, priteisti 5 procentų dydžio delspinigius, patirtą turtinę žalą (200 Eur pajamų mokestį, 67 Eur už socialinio padėjėjo kursus) ir neturtinę žalą (ieškovei ir keturiems jos klientams), atmetė, o kompensacijos už priverstinės pravaikštos dydį sumažino 50 procentų bei sprendė, kad dalis reikalavimų – išviešinti šalis siejusius darbo santykius bei sumokėti mokesčius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovės yra įvykdyti.
23. Nepaisant to, kad darbo ginčų komisija savo sprendimu iš dalies yra tenkinusi ieškovės reikalavimus, ji siekia pasinaudoti teismine gynyba šiuo klausimu ir pateikė ieškinį teismui, pagal savo suvokimą išdėstė aplinkybes, iš kurių ji kildina reikalavimus, pridėjo jos turėtus ir, jos vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu teismas 2022-11-17 nutartimi konstatavęs, kad ieškinys turi trūkumų, lakoniškai nurodė įstatymo nuostatas, nustatančias ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus bei pacitavo kasacinio teismo praktiką šiuo klausimų. Dėl ieškinio trūkumų nutartyje abstrakčiai pasisakyta tik tiek, kad ieškovė nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nepaaiškino kaip ir kokiu būdu pasireiškė neturtinė žala (moraliniai nuostoliai), nenurodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nepagrindė teisės trečiųjų asmenų vardu reikšti reikalavimus išmokoms už patirtą fizinį, emocinį stresą dėl ieškovės atleidimo. Taip pat nurodė, kad yra neaiškus ir abstraktus ieškovės reikalavimas dėl išmokėtų sumų perskaičiavimo tikslingumo patikslinus pajamų deklaracijas.
24. Pateikusi per teismo nustatytą terminą ieškinio patikslinimą, ieškovė detalizavo nesutikimą su atsakovės veiksmais nurodant jos priėmimo ir atleidimo iš darbo datas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje ir nurodė kaip jos nuomonė pasireiškė neturtinė žala bei prašė panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl atleidimo datos, kompensacijos, neturtinės žalos ir kt. bei ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra buhalterinių klaidų tarp priskaičiuotų ir išmokėtų sumų. Taip pat ištaisė teismo nutartyje įvardytus tokius ieškinio trūkumus kaip nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ar dėl taikos sutarties pareiškimas, bei įvardijo pateiktus priedus.
25. Sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose apskritai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia bent jau dalį savo reikalavimų, atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu negalima. Ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių ir dėl kokių priežasčių jie nutrūko, kokių teisinių pasekmių ji siekia, įskaitant ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2022-06-10) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos išmokant vidutinį darbo užmokestį priteisimo bei delspinigių, taip pat kuo pasireiškė neturtinė žala bei suformuluota pozicija, kad ją įvertinti pinigais turėtų teismas. Pastebima, jog neturtinės žalos dydį nustato (įvertina) teismas (CK 6.250 straipsnis), tad aplinkybė, jog pati šalis procesiniame dokumente nenurodo konkretaus jos dydžio, nereiškia, kad teismui yra procesinių kliūčių prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išnagrinėti iš esmės.
26. Šiais aspektais sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą sprendė formaliai. Teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą ir spręstinų klausimų specifiškumą, jų pakankamai nesukonkretino, nenurodė kokius duomenis būtina papildomai pateikti dėl vieno ar kito reikalavimo, o skundžiama nutartimi vėlgi apibendrintai nurodė, kad trūkumai apskritai nėra pašalinti, neaptardamas papildomai pateikto ieškinio patikslinimo.
27. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai neatliko išaiškinimo pareigos ir, nustatydamas ieškinio trūkumus, juos išdėstė pernelyg abstrakčiai ir lakoniškai, ieškovei, tikėtina, nesuprantama forma. Tokia situacija pažeidė ieškovės teisę kreiptis į teismą, nes nenurodžius pakankamai aiškiai ieškinio trūkumų, užkertamas kelias tinkamam ieškinio trūkumų ištaisymui. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina.
28. Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl konstatavus, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti minimą ieškinį nutartyje nurodytais pagrindais, jo priėmimo klausimas perduotinas spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atkreipia apeliantės dėmesį, kad imperatyvių įstatyme įtvirtintų reikalavimų ieškinio turiniui ir formai nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Todėl dar kartą išaiškintina apeliantei, kad esant neaiškumų kaip tinkamai suformuoti savo procesinę poziciją teismui teikiamuose dokumentuose ir kaip realizuoti procesines teises, ji turi galimybę pasinaudoti profesionalia teisininko pagalba, kuri, beje, gali būti teikiama ir nemokamai – tiek pirminę nemokamą teisinę pagalbą teikiančiose įstaigose – savivaldybių teisės skyriuose, tiek antrinę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-11-30 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.