- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- I-506-281/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- U. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. B. – D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos U. B. – D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pavedimo tikrinti panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 22 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-290 bei nutraukti pradėtą jos mokestinį patikrinimą.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamu pavedimu buvo pradėtas jos mokestinis patikrinimas dėl aplinkybių, susijusių su jos ir jos sutuoktinio buto įsigijimu bei vėlesniu perleidimu. Tačiau šio buto įsigijimas ir vėlesnis perleidimas buvo pagrįstas susiklosčiusiomis šeimyninėmis bei kitomis gyvenimiškomis aplinkybėmis ir nėra pagrindo šiuo atveju įžvelgti mokesčių nemokėjimo ar mokestinės naudos siekimo požymių. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, prieš pradėdamas jos mokestinį patikrinimą, mokestinio tyrimo metu neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nepasiūlė pareiškėjai pašalinti klaidas, trūkumus ar prieštaravimus.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d., siekiant išsiaiškinti pareiškėjos gautų pajamų pagrįstumą, buvo inicijuotas mokestinis tyrimas. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2005 m. gruodžio 21 d. įsigijo butą už 1000 Lt, o 2006 m. liepos 26 d. jie butą pasidalijo; 2006 m. liepos 27 d. pareiškėjos sutuoktinis savo buto dalį padovanojo pareiškėjai, dovaną įvertindamas 217000 Lt; 2006 m. liepos 31 d. pareiškėja butą padovanojo savo motinai, dovaną įvertindama 434000 Lt; 2006 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjos motina butą pardavė už 410000 Lt ir 2006 m. rugpjūčio 2 d. piniginių lėšų dovanojimo sutartimi 410000 Lt padovanojo pareiškėjai. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai prieštaravo kitų sandorio šalių paaiškinimams ir kontrolės veiksmų metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėja negalėjo ekonomiškai pagrįsti sandorių dėl buto sudarymo aplinkybių. Kadangi mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja, sudarydama dovanojimo sandorius, galėjo siekti mokestinės naudos, todėl buvo pradėtas jos mokestinis patikrinimas. Atsakovas nurodė, kad mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus pareiškėjai nebuvo teiktas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktu, nes buvo identifikuoti mokesčių vengimo požymiai, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas jau yra pabaigtas ir yra surašytas 2009 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktas. Pareiškėja, nesutikdama su mokestinio patikrinimo metu atsakovo padarytomis išvadomis, turi teisę inicijuoti mokestinį ginčą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad iš 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos matyti, jog siūlymas pareiškėjai pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir prieštaravimus nebuvo pateiktas, nes mokestinio tyrimo metu buvo nustatytos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. identifikuoti mokesčių vengimo požymiai, kai mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktą, tam, jog būtų inicijuotas mokestinis patikrinimas, nebūtina neginčytinai nustatyti mokesčių vengimą, bet pakanka nustatyti, kad vykdant sandorius, galėjo būti išvengta mokestinių prievolių. Nagrinėjamu atveju per palyginus trumpą laikotarpį buvo sudaryta grupė sandorių dėl buto, o vėliau ir piniginių lėšų dovanojimo sutartis ir tai sąlygojo tokią situaciją, kad pareiškėja neatlygintinai įgijo visas lėšas, gautas už buto pardavimą. Mokesčių administratorius pareiškėjos sandorius dėl buto turėjo pagrindo vertinti kaip sudarytus siekiant mokestinės naudos, o tai yra pakankama sąlyga mokestinio patikrinimo inicijavimui vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktu. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepaaiškino, kokios klaidos yra taisytinos ir kokių klaidų ištaisymu galėtų būti paneigiama mokestinio patikrinimo atlikimo galimybė. Tuo tarpu visi pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su sandorių sudarymo aplinkybėmis, turės būti vertinami po mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo priimtuose sprendimuose. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčijamas pavedimas tikrinti atitinka tokio akto formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Šis pavedimas tikrinti yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas nutraukti mokestinį patikrinimą yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti pavedimą tikrinti. Konstatavus, jog pavedimas tikrinti yra teisėtas, skundo reikalavimas nutraukti mokestinį patikrinimą negali būti tenkinamas. Be to, pareiškėjos mokestinis patikrinimas yra baigtas ir yra surašytas 2009 m. lapkričio 10 d. patikrinimo aktas. Pareiškėja savo teises gali ginti nustatyta tvarka ginčydama patikrinimo aktą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti atsakovo 2009 m. rugsėjo 22 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-290.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktu. Šio punkto redakcija, kuria vadovavosi teismas, buvo priimta 2009 m. birželio 3 d., o pareiškėjos sandoriai buvo sudaryti anksčiau, t. y. 2005 – 2006 metais. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir 2009 metų redakcijos šio punkto nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju sandorių sudarymo aplinkybių išaiškinimui pakako mokestinio tyrimo ir nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėja siekė išvengti mokesčių mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepateikė argumentacijos, kuri patvirtintų mokesčių vengimo požymius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti vadovaujamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktu. Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šiame arba atitinkamame mokesčio įstatyme nustatytos mokesčių administravimo procedūros yra taikomos anksčiau Lietuvos Respublikoje galiojusiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jei yra nepasibaigęs įstatyme nustatytas jų atlikimo terminas. Pareiškėjos mokestinis tyrimas buvo pradėtas 2009 m. rugpjūčio 13 d. ir atliktas vadovaujantis galiojančiomis mokestinį tyrimą reglamentuojančiomis procedūrinėmis normomis. Atsakovas nurodo, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.5 punktą, tam, jog būtų inicijuotas mokestinis patikrinimas, nebūtina neginčytinai nustatyti mokesčių vengimą, bet pakanka nustatyti, kad vykdant sandorius, galėjo būti išvengta mokestinių prievolių. Nagrinėjamu atveju atitinkami sandoriai pagrįstai buvo įvertinti kaip turintys mokesčių vengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija; toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjos ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui. Todėl ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011).
Remiantis išdėstytais motyvais galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti šioje byloje pareikštą reikalavimą, todėl byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.