Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. G. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas S. G. skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas atlikti tyrimą dėl pareigūno V. K. neatitikimo užimamoms pareigoms, netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnyba, oficialių tyrimo dokumentų klastojimo; taip pat pateikti pareiškėjui duomenis, susijusius su jo asmeniu – išrašus iš dokumentų ir aktų, kuriuose nuspręsta dėl jo 2009-09-14 prašymo nagrinėjimo eigos ar nukreipimo į saugojimą nenagrinėjant. Prašyme S. G. nurodė, kad jis 2010-02-15 gavo Vilniaus raj. PK Maišiagalos PN tyrėjo V. K. raštą, kuriuo pareiškėjui buvo pranešta, kad jo 2009-09-14 prašymas dėl duomenų sutikslinimo, naujų įrodymų pateikimo bei įrodymų išreikalavimo nenagrinėtas, nes yra pakartotinis. Tačiau tai, S. G. teigimu, neatitinka tikrovės, nes jis Vilniaus rajono PK nebuvo pateikęs analogiško turinio prašymo bei duomenų, o Vilniaus rajono PK dėl jų nėra priėmęs kokio nors sprendimo. Todėl pareiškėjas mano, kad tyrėjas V. K. oficialiame dokumente jam pateikė suklastotą informaciją ir neatliko savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-08-16 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. G. prašymą. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas S. G. 2009-08-03 buvo pateikęs prašymą Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai surinkti duomenis apie skambučius ir žinutes mobiliais telefonais, todėl tyrėjo V. K. veiksmuose, pranešant S. G., kad jo 2009-09-14 prašymas dėl duomenų surinkimo yra pakartotinis, nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas S. G. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. G. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-08-16 nutarimo panaikinimo.

Skunde pareiškėjas S. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą.

Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarime nurodyti tyrėjo V. K. paaiškinimai neįrodo jo veiksmų teisėtumo, nes pareiškėjo 2009-09-14 prašymo nenagrinėjimas pažeidė jo teisės ir teisėtus interesus, t.y. nebuvo ištirti jo prašyme pateikti objektyvūs duomenys, turintys reikšmės nusikalstamų veiksmų atskleidimui, patvirtinantys jo pateiktą įvykių versiją. S. G. tvirtina, kad, nepaisant jo teisinio statuso ikiteisminiame tyrime, jo prašymas atlikti eksperimentus ir išreikalauti duomenis turėjo būti nagrinėjamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnio nuostatomis. Be to, 2010-02-12 jam buvo pareikštas įtarimas ir jo statusas ikiteisminiame tyrime pasikeitė.

S. G. tvirtina, kad jo 2009-09-14 prašymas ir 2009-07-28 pareiškimas yra visiškai skirtingi. 2009-07-28 pareiškimu buvo pranešta apie naujas nusikalstamas veikas (2009-06-06, 2009-07-27) ir buvo prašoma dėl jų pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti tam tikrus neatidėliotinus proceso veiksmus, užtikrinančius įrodymų gavimą, kol jie nesunaikinti – paimti nusikalstamas veikas dariusių asmenų mobiliuosius telefonus, nes pagal jo ir liudytojos J. K. matytą ir nurodytą veiksmą jais 2009-07-27 buvo filmuojamas ir fotografuojamas nusikaltimas. Taip pat buvo prašoma apklausti nusikaltimuose dalyvavusius ir juos mačiusius asmenis. Be to buvo prašoma atlikti mobiliųjų telefonų poėmį arba išreikalauti laikotarpyje 2009-07-27 nuo 17.30 val. iki 18.30 val. atliktų D. D. ir T. S. mobiliaisiais telefonais darytų filmavimo, fotografavimo ir kitokių skaitmeninių įrašų medžiagą bei užfiksuoti tuo laikotarpiu atliktus jų pokalbius ir žinutes į kitus telefonus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl minėtame pareiškime nurodytų nusikalstamų veikų nėra priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti, todėl prokurorės sprendimas dėl 2009-07-28 pareiškime prašomų atlikti veiksmų yra niekinis, nes priimtas nepradėjus proceso.

Pareiškėjas teigia, jog savo 2010-06-18 prašyme jis nurodė pareigūno V. K. administracinę atsakomybę užtraukiančią veiką, t.y. statutinio pareigūno pareigų (administracinės procedūros) neatlikimą – prašymo nenagrinėjimą ir akivaizdžiai melagingo turinio informacijos surašymą į oficialų dokumentą. Todėl mano, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga nepagrįstai šį jo prašymą persiuntė nagrinėti aukštesniajam prokurorui, nes pati turi įgaliojimus tiek pradėti administracinės teisės pažeidimo procesą, tiek ikiteisminį tyrimą. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė nepagrįstai perdavė jo skundą nagrinėti prokurorei I.Kvedaraitei, kuri organizavo, kontroliavo ir vykdė ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-731-09, kuriame tyrėjas V. K. atliko neteisėtą administracinį (neprocesinį) veiksmą, todėl, pareiškėjo nuomone, yra šališka.

Teismo posėdyje pareiškėjas S. G. prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjo S. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamąjį procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negali būti vykdomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnyje numatyta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

S. G. savo pareiškime nurodė, jog tyrėjas V. K., raštu pranešdamas pareiškėjui, kad jo 2009-09-14 prašymas dėl duomenų sutikslinimo, naujų įrodymų pateikimo bei įrodymų išreikalavimo paliktas nenagrinėtu, nes yra pakartotinis, oficialiame dokumente pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu suklastojo oficialų dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tvirtino, kad analogiško turinio prašymo bei duomenų jis nebuvo pateikęs ir procesinis sprendimas dėl jo nebuvo priimtas.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas S. G. 2009 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, prašydamas išreikalauti iš mobiliųjų tinklų operatorių duomenis apie skambučius ir SMS žinutes iš D. D., T. S., D. C., R. D., S. D., Ri. D. telefonų, atlikti eksperimentus įvykio vietoje. Kreipimosi metu S. G. baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-731-09 buvo apklausiamas liudytoju, taigi neturėjo procesinio statuso, suteikiančio teisę reikšti prašymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Todėl vertinti tyrėjo V. K. veiksmus, nenagrinėjant liudytojo prašymo, baudžiamosios teisės aspektu kaip neteisėtus nėra pagrindo. Juolab, kad šiais veiksmais nebuvo užkirstas kelias S. G. tokius prašymus pareikšti vėliau, byloje įgijus įtariamojo statusą. Kad šia teise S. G. pasinaudojo, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria nutarta atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-731-09, siekiant ištirti ir S. G. nurodytas įvykio aplinkybes bei duomenis, t.y. buvo išspręstas pareiškėjo pateiktų prašymų pagrįstumo klausimas.

Bylos duomenimis, tyrėjas V. K., palikdamas nenagrinėtu 2009-09-14 S. G. pareiškimą, nurodė, kad pastarasis yra pakartotinis. Iš skundo nagrinėjimo medžiagoje esančio 2010-08-03 V. K. paaiškinamojo pranešimo matyti, kad tokią išvadą tyrėjas padarė išanalizavęs minėtą 2009-09-14 pareiškimą bei 2009-07-28 S. G. ir O. G. pareiškimą, dėl kurio Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-09-14 priėmė nutarimą atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tyrėjas V. K., 2010-02-05 rašte Nr. 10-57-S-3741 nurodydamas, kad S. G. pareiškimas yra kartotinis, į oficialų dokumentą įrašė jam žinomai tikrovės neatitinkančias žinias.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad prokuroras, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, kai yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą. Naikinti Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį dėl pareiškėjo S. G. skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 65 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo skundas nagrinėjamas tik dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamų proceso veiksmų bei jo priimtų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Ikiteisminio pareigūnų drausminė ar administracinė atsakomybė nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijoje, todėl skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties nagrinėjantis teismas neturi pagrindo dėl to pasisakyti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.