Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. (toliau – V. G.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 10 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, V. G. skundo netenkinant.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimu V. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 75 (septyniasdešimt penkių) eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. spalio 9 d. 14.35 val., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. gruodžio 1 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, V. G. skundo netenkinant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. V. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą V. G. atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigia, kad mobilaus ryšio telefonu jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu jis nesinaudojo, to, pasak apelianto, nepatvirtina ir jokie objektyvus administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tačiau, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, aišku, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, V. G. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl V. G. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas V. G. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. Kelių eismo taisyklių 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. 2020 m. spalio 9 d. 14.35 val., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis. Nors pats apeliantas savo kaltės nepripažįsta, teigdamas, kad jo nekaltumą patvirtina ir pateikti duomenys iš jam priklausančio mobilaus ryšio telefono operatoriaus, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais V. G. motyvais nesutinka ir vertina juos kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

10. Kaip nustatyta policijos pareigūno, užfiksavusio V. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo faktą fotoaparatu, L. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kategoriškai patvirtinti, jog V. G. kalbėjo telefonu jis negalintis, tačiau tikrai matė, jog juo naudojosi, kadangi mobilaus ryšio telefonas buvo apelianto rankose. Esant tokiems pareigūno parodymams, akivaizdu, kad apeliaciniame skunde pateikti L. V. teiginiai iš esmės buvo ištraukti iš konteksto ir nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, jie nepatvirtina V. G. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, tačiau vertinant L. V. parodymų visumą, neabejotina, jog apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, be apelianto išskirto fakto, jog fotoaparatu jis fiksavo asmenis, pažeidinėjusius Kelių eismo taisykles, liudytojas betarpiškai patvirtino matęs mobilaus ryšio telefoną V. G. rankose, šiam vairuojant automobilį, kas iš esmės atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

11. Abejoti liudytojo L. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, atsižvelgiant į tai, kad iki vertinamo įvykio V. G. jis nepažinojo, todėl jokio pagrindo apkalbėti apeliantą neturėjo, nėra pagrindo. Juo labiau, kad vertinamu atveju L. V. vykdė jam, kaip policijos pareigūnui, pavestas funkcijas – fotoaparatu fiksavo, kas, važiuodami ar sustoję sankryžoje, naudojasi mobilaus ryšio priemone rankomis, iš ko seka, kad V. G. šiuo atveju buvo užfiksuotas atsitiktinai, L. V. pastebėjus apelianto daromą administracinį nusižengimą.

12. Nesutinkant su V. G. apeliacinio skundo motyvais paminėtina ir tai, kad, sprendžiant iš byloje pateiktų fotonuotraukų, V. G. iš tiesų rankose laiko kažkokį daiktą ir nors identifikuoti V. G. rankose buvusį daiktą iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės, tačiau L. V. patvirtinus, jog jis aiškiai matė V. G. rankose ne kokį kitokį daiktą, bet mobilaus ryšio telefoną, pagrindo abejoti apelianto kalte jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, nėra.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir V. G. apeliacinio skundo teiginiai, jog vertinamo įvykio metu, pagal pateiktą išrašą iš apeliantui priklausančio mobilaus ryšio telefono, telefonu nebuvo skambinama, rašomi SMS pranešimai ar naudojamasi mobiliuoju internetu. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo laikytų mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl to jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Iš aptarto seka, kad atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip – juo perjungiama muzika, naršoma po mobilaus ryšio telefono nustatymus ir pan. Be to, V. G. pateikti duomenys niekaip nepaneigia versijos, jog komentuojamo įvykio metu jis galėjo naudotis ne sau priklausančiu mobilaus ryšio telefonu, kurio išrašą jis ir pateikė teismui, bet kitu, kurio išrašas teismui nėra pateiktas.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. G. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą ir V. G. apeliacinį skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.