Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka į veido sritį S. C., po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam S. C. nubrozdinimus veide, keliuose, muštines žaizdas panosėje, smakre, apatinėje lūpoje, nosies kaulų lūžį, 32 danties lūžį bei 33 danties sumušimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su S. C. yra pažįstami nuo vaikystės, kartu augo viename kieme, draugavo, vartojo alkoholį. Paskui jie susipyko, nes S. C. jį užgauliodavo žodžiais, neatsimena kada jų keliai išsiskyrė. Įvykio metu buvo taip, kad S. C. nepadavė rankos pasisveikinimui, dėl to tikriausiai jis (kaltinamasis) supyko. Tą dieną buvo išgėręs, S. C. taip pat buvo neblaivus, pasakė vienas kitam kažką ir jis sudavė vieną smūgį S. C. į smakrą. S. C. nukrito veidu žemyn į plyteles (plytelės buvo sukeltos medžio šaknų). Pastovėjo, pažiūrėjo, kad S. C. atsigavo, su juo pasiliko bendras draugas V. M., kuris turbūt matė, kaip jis sudavė S. C., o pats išėjo. Po įvykio bandė susitaikyti su S. C., tačiau pastarasis nesutiko taikytis. S. C. mėgsta išgerti alkoholio, vartoja daug necenzūrinių žodžių, provokavo jį (kaltinamąjį), pats buvo neblaivus. Mano, kad jeigu jis būtų mažiau išgėręs, būtų susilaikęs ir nesudavęs S. C.. Jo veiksmus galėjo įtakoti alkoholis, kad nesusilaikė, Vartoja alkoholį nedažnai. Gaila, kad S. C. prarado sąmonę ir krito ant plytelių, jeigu būtų kritęs ant žolės, būtų kitos pasekmės. Kai nugriuvęs S. C. atgavo sąmonę, jis (kaltinamasis) apsisuko ir išėjo. Su savimi turėjo alaus butelį, kurį numetė į krūmus. Pripažįsta Ligonių kasų civilinį ieškinį už gydymą, o dėl S. C. 3 000 Eur civilinio ieškinio nesutinka, mano, kad reikalavimo suma per didelė, sutiktų atlyginti 1 500 Eur. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje, bet planuoja netrukus įsidarbinti. Jis nevedęs, turi vaiką, šiuo metu gyvena iš bedarbio pašalpos, rugsėjo pabaigoje baigė mokėti išmoką už verslą. Per pusę metų sumokėjo (duomenys neskelbtini) Eur iki sausio pabaigos. Dalimis galėtų mokėti civilinį ieškinį.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju A. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su S. C. yra pažįstamas nuo vaikystės. Maždaug prieš tris metus su S. C. susipyko ir nebebendravo. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., buvo prie namo (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstamu Ukrainos piliečiu M. (jokių duomenų nežino). Jis (kaltinamasis) ėjo gatve kartu su M., o priešais ėjo S. C. su savo draugu V. M.. Jis pasisveikino su V. M., taip pat norėjo paduodamas ranką pasisveikinti su S. C., tačiau pastarasis rankos nepadavė ir kažką pasakė, neatsimena. Negali paaiškinti kodėl smogė vieną kartą S. C. į smakrą. S. C. veidu nukrito ant žemės. Ten, kur nukrito S. C., danga padaryta iš plytelių, kurios nuo medžių šaknų bei senumo yra iškilusios, todėl gali būti, kad S. C. susižeidė veidą bei kitas kūno vietas. Kai S. C. nukrito, jis palaukė kol S. C. atsistos (S. C. veido nematė) ir nuėjo savo keliais. Šį įvykį matė M. ir V. M., kuris tuo metu buvo šalia ir niekur nuėjęs nebuvo, tiesiog stovėjo, nesikišo, palaukė kol atsistos S. C. ir vėliau jie nuėjo kartu. Dėl padaryto labai gailisi, nori atsiprašyti ir susitaikyti su S. C. bei atlyginti padarytą žalą. Papildomos apklausos metu pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (b. l. 62, 70).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad A. Š. įvykio vietoje prie namo (duomenys neskelbtini), nurodė tikslią nukentėjusiojo griuvimo vietą, t. y. ant iškilusios plytelių dangos. A. Š. parodymai vietoje užfiksuoti fotolentelėje (b. l. 66-67).

Nukentėjusysis S. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. pažįsta nuo vaikystės, tačiau nuo 2016 metų nebendrauja ir bendrų reikalų neturi. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., kartu su draugu V. M. jis ėjo namo, kai prie namo (duomenys neskelbtini), susitiko A. Š.. Šis pradėjo juos kalbinti, tačiau jie su A. Š. nenorėjo kalbėtis ir nuėjo toliau. Nutolus maždaug 5-7 metrus, A. Š. į jų pusę numetė apytuštį plastikinį butelį. Tada jis atsisuko, priėjo prie A. Š. ir pasakė, kad taip nereikia daryti, dėl ko gavo smūgį į veidą. Po smūgio parkrito ir trumpam prarado sąmonę (negali pasakyti ar kai buvo praradęs sąmonę buvo mušamas). Kai atgavo sąmonę, A. Š. su draugais nebuvo. Su A. Š. buvę draugai konflikte nedalyvavo. Pagal A. Š. kalbą, mano, kad jis buvo pavartojęs alkoholio. Iki įvykio su A. Š. nekonfliktavo, nežino dėl ko galėjo jį sumušti. Konfliktą matė draugas V. M. ir A. Š. draugai, kurių jis nepažįsta (b. l. 20).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., kartu su draugu S. C. ėjo namo, kai prie namo (duomenys neskelbtini), susitiko A. Š., kuris pradėjo juos kalbinti, tačiau jie su A. Š. nenorėjo kalbėtis ir nuėjo toliau link namų. Nutolus maždaug 5-7 metrus, A. Š. į jų pusę numetė plastikinį butelį nuo alaus. Jis pats nekreipė į tai dėmesio ir nuėjo toliau, kai eidamas išgirdo garsą lyg kažkas nukrito. Atsisukęs pamatė, kad jo draugas S. C. guli ant žemės. Priėjęs prie S. C. suprato, kad S. C. guli be sąmonės, todėl paskambino 112 ir iškvietė GMP. Maždaug po 1 minutės S. C. atgavo sąmonę ir pradėjo bendrauti. A. Š. buvo su draugais, kurių jis nepažįsta. Pateis smūgio nematė, bet įtaria, kad galėjo smūgiuoti A. Š., nes jis (kaltinamasis) metė butelį. Po konflikto A. Š. su draugais nuėjo link (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti ar A. Š. buvo vartojęs alkoholio. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jie su A. Š. nepasisveikino (b. l. 45).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. 15.39 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo draugą tik ką sumušė pažįstamas asmuo dėl to, kad su juo nepasisveikino gatvėje. Galvos trauma, kraujuoja, išmušti dantys. Sumušęs su draugais pasišalino. Asmenį įvardins policijai. Papildoma informacija apie patikrinimą patvirtina, kad S. C. GMP nuvežtas apžiūrai į ligoninę dėl veido sumušimo. Sumušęs A. Š. pasišalino (b. l. 13).

Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2859/2019 (01) konstatuota, kad S. C. padaryti odos nubrozdinimai veide, rankose, keliuose, muštinės žaizdos panosėje, apatinėje lūpoje, nosies kalų lūžis, 32 danties lūžis bei 33 danties sumušimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku 2019 m. rugpjūčio 17 d. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko trapą vienas po kito, tai nurodo panašus jo makromorfologinis vaizdas, todėl pasakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės. Nosies kaulų lūžiai atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje dėl nosies kaulų lūžių, sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui, padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiai poveikiais, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, padaryti jėga, viršijančia audinių atsparumą (b. l. 26-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. p G 1678/2019 (01) patvirtina, kad remiantis S. C. anksčiau atlikto tyrimo duomenimis (specialisto išvada Nr. G 2859/2019 (01) ir medicinos dokumentų duomenimis: pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, nurodančių, jog 2019 m. gegužės mėnesį VUL SK atlikta operacija septoplastika turėjo įtakos 2019 m. rugpjūčio 17 d. įvykio metu nustatytam nosies kaulų lūžiui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad S. C. iki įvykio 2019 m. rugpjūčio 17 d. jau turėjo nosies kaulų lūžį. Neatmetama galimybė, kad specialisto išvadoje Nr. G 2859/2019 (01) S. C. nustatyti sužalojimai padaryti tiek ir nukentėjusiajam griuvinėjant ir nurodytomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar nelygiais betoniniais paviršiais, tiek suduodant smūgius į minėtas sritis. Pateikti medicininiai dokumentai nukentėjusiajam S. C. 2019 m. rugpjūčio 17 d. padarytų sužalojimų ir jų masto nekeičia (b. l. 36-38).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta prie namo (duomenys neskelbtini), šaligatvis. Šaligatvis paklotas pilkomis šaligatvio plytomis, šalia auga krūmai ir medžiai, ant šaligatvio matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 39-42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam neatsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė ranka į veido sritį S. C., po ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sužalojimus, pasireiškusiais nubrozdinimais veide, keliuose, muštinėmis žaizdomis panosėje, smakre, apatinėje lūpoje, nosies kaulų lūžiu, 32 danties lūžiu, 33 danties sumušimu, bei šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamojo A. Š. kaltę patvirtina nukentėjusiojo S. C. ir liudytojo V. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenys, protokolai, specialistų išvados, taip pat paties kaltinamojo A. Š. duoti parodymai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. Š. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, dėl mažareikšmės dingsties smūgiavo nukentėjusiajam į galvą), kilusias pasekmes ir padarytą žalą (nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam buvo suteiktos gydymo paslaugos, siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju ir atlygint padarytą žalą, tačiau nukentėjusysis atsisakė bendrauti, civilinį ieškinį pareiškė bylą perdavus į teismą), į kaltinamojo asmenybę (šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kaip nurodė pats kaltinamasis, artimiausiu metu turi galimybę įsidarbinti, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, paskirtas baudas moka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas skiria A. Š. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Š. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 321,33 Eur žalos atlyginimo - nukentėjusiojo S. C. gydymo išlaidų priteisimo (b. l. 48-52). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, savo ieškinį palaiko (b. l. 124). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų A. Š. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. C. pareiškė civilinį ieškinį dėl 485,59 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad po patirtų sužalojimų teko ilgai gydytis, tvarkytis dantis, jam buvo atlikta nosies kaulų lūžio operacija, reikėjo mokėti už vaistus ir gydytojų suteiktas paslaugas (pateikia patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus). Dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį stresą, nerimą, viešą pažeminimą, naktimis sunkiai galėjo užmigti, pradžioje po įvykio jautė didelį nerimą, kad gali sutikti A. Š. gatvėje ir situacija gali pasikartoti. Apie du mėnesius jam reikėjo važinėti pas gydytojus, dėl ko kiekvieną kartą prisimindavo įvykį, sukildavo stresas ir nerimas. Taip pat tuo laikotarpiu turėjo pradėti dirbti, bet dėl gydymosi prarado galimybę įsidarbinti. Dėl jam padarytų nubrozdinimų ir mėlynių buvo nemalonu išeiti į viešą vietą, kur žmonės mato jo sužeistą veidą, o tai buvo dar viena priežastis, kodėl tuo metu negalėjo įsidarbinti.

Kaltinamasis A. Š. sutiko, kad nukentėjusysis S. C. dėl jo veiksmų patyrė neigiamas pasekmes, sutinka jam atlyginti padarytą žalą, tačiau mano, jog 3 000 eurų neturtinė žala yra per didelė. Sutiktų sumokėti 1 500 eurų. Jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi specialybę, tačiau dėl karantino sumažėjo darbai, planavo išvažiuoti į užsienį, bet dėl vykstančio teismo negalėjo, dabar atsirado galimybė pusei metų įsidarbinti betonuotoju statybose.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. Š. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (nosies kaulų ir danties lūžiai, nubrozdinimai ir muštinės žaizdos veide, danties sumušimas, nubrozdinimai rankose ir keliuose) dėl ko lankymasis gydymosi įstaigose truko apie du mėnesius, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, gydymo trukmę, į kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį (turi mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiojo S. C. prašoma 3 000 eurų neturtinė žala yra per didelė, nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jis turėjo pradėti dirbti, tačiau dėl A. Š. padaryto sužalojimo prarado galimybę įsidarbinti. Dėl to prašoma neturtinė žala mažintina ir iš kaltinamojo A. Š. priteistina 1 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 485,59 eurų turtinė žala yra pagrįsta, ji atsirado dėl neteisėtų A. Š. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl šis reikalavimas tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti priteistą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai 321,33 eurus ir S. C. 485,59 eurus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei atlyginti priteistą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai 321,33 eurus ir S. C. 485,59 eurus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 321,33 Eur (tris šimtus dvidešimt vieną eurą 33 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo S. C. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Š. S. C. naudai 485,59 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 59 ct) turtinės ir 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti A. Š., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.