Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2012 m. spalio 30 d. 6.47 val. ties pastatu, esančiu Žaliūkių g. 6, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 231.1 punktus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

R. K. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto pažeidimo pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nepripažino, taip pat nepripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir paaiškino, kad trise važiavo iš Radviliškio Šiauliuose per viaduką. Prieš jį važiavo „Golf“ markės automobilis. Jis staiga stabdė, dėl to R. K. atsitrenkė. Jie tarėsi su nukentėjusiuoju, susitaręs nuvažiavo į namus pinigų. Į namus važiavo pinigų, nes sudaužytą automobilį buvo sutaręs nupirkti. Todėl turėjo paimti pinigus ir atsispausdinti pirkimo–pardavimo sutartį. Tėvui papasakojo, kas nutiko ir išgėrė. Draugai paskambino ir pasakė, kad atvyko policija. Draugams sakė, kad grįžęs į namus išgėrė. Draugai liepė išsiblaivyti. „Golf“ automobilio vairuotojas irgi buvo išgėręs. Iš vakaro prieš įvykį buvo išgėręs alaus, o grįžęs į namus gėrė degtinę. Policijos pareigūnams pasipriešinimo nebuvo ir nesikeikė. Atvykę pareigūnai į namus, jį ištempė iš lovos ir garaže pasakė, dėl ko jie atvažiavo. Jis teigė, kad įvykio metu buvo negirtas, o išgėrė tik grįžęs į namus. Po smūgio patyrė šoką, išsigando. Gal atrodė, kad išgėręs, bet tikrai nebuvo. Grįžęs po įvykio pasižadino mamą, pasakė, kas nutiko ir nuo stalo paėmęs butelį, išgėrė 200-300g degtinės. Galvojo, kad greitai viskas išsispręs. Dėl žalos su nukentėjusiuoju vėliau nesitarė, nes jam policijoje pasakė, kad susitiks teisme ir susitars. R. K. teigė, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino, nes jis tarėsi dėl padarytos žalos. Jis teigė, kad atsiliepė į skambutį, kai dar nebuvo išlipęs iš taksi.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad su R. K. jokie santykiai nesieja, nepažinojo jo iki įvykio. Jis važiavo į darbą, buvo be kelių minučių šešios. Leidosi nuo viaduko ir pajuto smūgį į automobilio galą. Į jo „Golf“ markės automobilį atsitrenkė irgi „Golf“ markės automobilis. Priėjęs vaikinas jo prašė susitarti. Nuo viaduko nuvažiavo į pirmą gatvelę ir išlipę kalbėjosi. Jis sakė R. K., kad duotų pinigus ir pasiimtų sudaužytą jo automobilį. Pinigų R. K. neturėjo, sakė, kad kviesis tėvus ir su jais tarsis. Tėvams skambino, bet jie neatsakė. Išsikvietė taksi ir išvažiavo į namus, tačiau daugiau nepasirodė. Išvažiavus R. K., prie automobilių liko jis, automobilio savininkas ir draugas. Laukė apie valandą. Po to draugai skambino R. K. ir liepė grįžti. Vėliau į skambučius neatsiliepė, todėl jis kreipėsi į policiją. Po jo skambučio policijai atvyko pareigūnai, kurie iškvietė brigadą, kuri ten viską tyrė. Daugiau nieko nematė, nes išvažiavo į policijos komisariatą. Jis tik iš pareigūnų pokalbių suprato, kad pareigūnai važiavo į R. K. namus ir jo ieškojo. Po įvykio kalbėjo su R. K., jis buvo išgėręs. Iš jo kalbos ir pasimetimo suprato, kad išgėręs. Iš išgąsčio jis taip atrodyti negalėjo. Alkoholio kvapo nejuto, nes per toli buvo nuo jo. Jis sakė, kad kviestų mamą arba tėtį. Paprašė 4000 Lt ir sakė, kad pasiimtų sudaužytą jo automobilį. Automobilio savininkas labai pergyveno dėl automobilio. Vairavo R. K., bet automobilis buvo draugo. Jam žalą atlygino draudimas, tik suma juokinga. Su R. K. dėl žalos nekalbėjo, nes neturėjo kontaktų su juo susisiekti.

Liudytojas D. R. teisme parodė, kad su R. K. yra draugai. Su M. D. gėrė ir nusprendė, kad reikia važiuoti į Radviliškį. Paskambino R. K., paklausė, ar jis neišgėręs ir ar galėtų nuvežti. Jis sutiko, sakė blaivus. Tai buvo spalio 30 d. apie šešta valanda, kai grįžtant ir leidžiantis nuo viaduko, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Jis miegojo, o nuo smūgio pabudo. Sakė R. K., kad eitų tartis dėl žalos. Automobilis yra tėčio, tačiau jis juo važinėjo. M. D. sėdėjo priekyje, jis gale. Kai prabudo, automobilis buvo pilnas dulkių. Automobilius patraukė į gatvelę. Davė telefoną R. K. ir liepė skambinti tėvams. R. K. tarėsi su nukentėjusiuoju. Vėliau degalinėje R. K. pasipildė sąskaitą, išsikvietė taksi, nuvažiavo į namus ir daugiau negrįžo. Jis su M. D. buvo išgėrę, R. K. sakė esąs blaivus. Jam nepavyko nei karto priskambinti R. K., skambino praėjus 15-20 min., kai jis išvyko, paskaičiavo, kada grįš į namus, tačiau R. K. neatsiliepė. Pagarsinus liudytojo D. R. tyrimo metu duotus parodymus, kad R. K. įvykio metu buvo neblaivus, liudytojas teisme teigė, kad kodėl tokie parodymai nežino. Teigė, kad parodymus pareigūnams davė įvykio vietoje. Be to, D. R. teisme parodė, kad jis po smūgio pabudo, nes jam buvo šokas. Jis po įvykio šaukė ant R. K. Vėliau atvykę policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, klausė, kas vairavo automobilį, liepė važiuoti ir atsivežti R. K. Nuvažiavo į R. K. namus, bet tėvai pradėjo šaukti ir neįsileido. Vėliau policijos pareigūnai jį atsivežė. Jis R. K. pamatė policijos komisariate. Nuvažiavęs į namus, jo nematė. Už jo automobilį jam žalos neatlygino. Sakė, kad kai turės pinigų, atsilygins arba remontuos automobilį. Jei neatlygins žalos, tėvas sakė kreipsis į teismą.

Liudytojas D. R. tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2012-10-30 apie 5.40 val. jo automobiliu „VW GOLF“, valstybis numeris (duomenys neskelbtini), registruotu jo tėvo vardu, važiavo iš centro į pietinį rajoną. Jis buvo neblaivus ir sėdėjo užpakalinėje automobilio sėdynėje, o automobilį vairavo R. K., šalia kurio sėdėjo M. D. Staiga pajuto stiprų smūgį, nes jo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Sustoję kelkraštyje, pradėjo tartis su nukentėjusiuoju, nes R. K. buvo neblaivus. Vėliau R. K. pasišalino iš įvykio vietos, sakydamas, kad važiuoja į namus atsivežti tėvų, tačiau daugiau nepasirodė.

Liudytoja O. B. teisme parodė, kad įvykį pamena gerai. Jie nuvyko gerokai vėliau. Nukentėjusysis ir pažeidėjas buvo neblaivūs. Po įvykio bandė tartis. Automobilius buvo nuvairavę į Žaliukų gatvę. Pareigūnai nuvyko praėjus valandai po įvykio, nukentėjusiajam nustatytas 0,39 promilės girtumas. Jei tuoj po įvykio būtų patikrintas, būtų buvęs vidutinis girtumas. R. K. draugai sakė, kad R. K. neblaivus, nes visi kartu gėrė. Draugai sakė, kad iškvietė taksi ir R. K. nuvažiavo į namus. Į įvykio vietą negrįžo ir neatsiliepė į telefono skambučius. Kad R. K. neblaivus nustatyta nuovadoje, Tilžės g. 54. Kitas ekipažas jį atvežė. Pareigūnams jis priešinosi. E. J. ir R. B. buvo kartu ir jie pasakytų tą patį. Ji su kolega E. J. išvyko į iškvietimus, R. B. pasiliko įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, R. K. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), asmens blaivumo testu, nustatytas 1,98 promilės girtumas (5 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (7 b. l.), administracinio sulaikymo protokolu (8 b. l.), V. Š., D. R. paaiškinimais (9, 10 b. l.), policijos pareigūnų O. B., R. B., G. D. tarnybiniais pranešimais (11, 12, 18 b. l.), fotonuotraukomis (13 b. l.).

Teismas konstatuoja, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Administracinių teisės pažeidimų protokole R. K. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straispnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straispnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta, kad R. K. administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., būtų padaręs būdamas neblaivus ar apsvaigęs. Pats R. K., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo po įvykio, grįžęs į namus. Įvykio vietoje buvę liudytojai taip pat nebuvo tikri dėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens neblaivumo. Teisme apklaustas liudytojas D. R. teigė, kad automobilį vairavo R. K., nes jis negėrė ir buvo blaivus, liudytojas V. Š. teisme teigė, kad po įvykio kalbėjo su R. K., ir jam atrodė, kad jis buvo išgėręs, dėl jo kalbos ir pasimetimo, tačiau nurodė, kad alkoholio kvapo nejuto. Alkoholio matuoklio rodmenys nors ir rodo R. K. neblaivumą, kuris buvo 1,98 promilės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad alkoholio matuoklio rodmenys rodo jo neblaivumą ne tuoj po įvykio, t.y. 2012-10-30 6.47 val., o praėjus tam tikram laiko tarpui, t.y. 2012-10-30 8.48 val. Teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėtinu atveju nepakanka įrodymų tam, kad būtų galima įrodyti, kad R. K. įvykio metu buvo neblaivus, o ir tai, kad jo neblaivumas viršijo leistiną 0,4 promilių ribą, todėl spręstina, kad R. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 dalyje, požymių.

LR ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta, kad R. K. atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį būdamas neblaivus, jo padaryta veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 punktą, kuriame nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, nes tuoj po įvykio jis išlipo iš automobilio ir bandė susitarti su nukentėjusiuoju. Tačiau išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, susitaręs su nukentėjusiuoju, neva išvykęs į įvykio vietą atsivežti savo tėvų, daugiau į įvykio vietą nebegrįžo. Teismas sprendžia, kad R. K., sukėlęs eismo įvykį ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors suprato, kad įvykio vietoje liko nukentėjusysis, kuris laukė jo grįžtant, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra ta, kad jis prisipažino dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), o dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į tai, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą ir už kitos rūšies teisės pažeidimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus už administracinės teisės pažeidimą pagal LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą, o už administracinės teisės pažeidimą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. bausmę lygią sankcijoje numatytam baudos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Galutinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

nutaria:

R. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

R. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą R. K. skirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.