Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-10 · Administracinė byla Nr. eI2-1204-1066/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-10
Bylos Nr.
eI2-1204-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03679-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB "Darbo sūkurys"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1204-1066/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03679-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Darbo sukūrys“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas I. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti 2020 m. spalio 29 d. Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos panaikinimo Ukrainos piliečiui I. K. Nr. (15/4-1)31-306/44U-5669 (toliau – ir Skundžiamas Sprendimas); 2) Pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo I. K. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

2. Savo skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. 2020 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas remdamasis tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis UAB „Darbo sūkurys“ (toliau ir – Tretysis asmuo), Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir LLG) Lietuvos Respublikoje, pridėdamas reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. 2020 m. spalio 29 d. MD priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)31-305/44U-5670 (Skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti leidimą Pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino I. K. išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004286751. MD sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.2. 2020 m. birželio 30 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. V-245 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui patvirtinimo“ be kita ko numatyta, kad Lietuvos Respublikoje trūksta metalinių laivų korpusų surinkėjų. teismui Pareiškėjas teismui teikia 2011 m. balandžio 27 d. valstybinės akcinės holdingo bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ personalo skyriaus pažymėjimą Nr. 24, iš kurio matyti, kad Pareiškėjui buvo suteikta 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikacija bei 2012 m. spalio 10 d. valstybinės akcinės holdingo bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ personalo skyriaus pažymėjimą Nr. 24, iš kurio matyti, kad Pareiškėjui buvo suteikta 3 kategorijos pjaustytojo dujomis kvalifikacija. Taigi, I. K. yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojantį profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai apribota I. K. teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, o toks sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos interesų ir šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto pagrindo, t. y. nėra pagrindo manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Šio Įstatymo 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytus atvejus. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

3.2. MD, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, pareiškėjo paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą pateikė UAB TK „Specmontazh“ (toliau – ir Mokykla) 2006 m. išduotą pažymą (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas turi suvirintojo kvalifikaciją. 2020 m. spalio 26 d. Mokykla pateikė oficialų raštą Nr. 80, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė. Minėtame atsakyme taip pat nurodoma, kad mokykla niekada nerengė ir nerengia darbininkų profesijų specialistų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio LLG išdavimo sąlygos (nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją) priėmė Skundžiamą Sprendimą. Taip pat vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004286751.

Iš esmės Pareiškėjas nenurodo jokių nesutikimo su šiuo ginčijamu sprendimu argumentų, tik pateikia naujus dokumentus – 2011 m. balandžio 27 d. valstybinės akcinės holdingo bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ personalo skyriaus pažymėjimą Nr. 24, patvirtinantį pareiškėjui suteiktą 4 kategorijos metalinių laivų korpusų surinkėjo kvalifikaciją, bei 2012 m. spalio 10 d. valstybinės akcinės holdingo bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ personalo skyriaus pažymėjimą Nr. 24. Būtent šiais dokumentais remdamasis pareiškėjas teigia, kad yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojantį profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas MD neteikė šių dokumentų nei kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nei vėliau, atsakydamas į Migracijos departamento 2020 m. spalio 15 d. išsiųstą prašymą. Taigi, šis dokumentas nebuvo vertinamas prieš priimant ginčijamą sprendimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas prašymą dėl LLG teikė tuo pagrindu, jog ketino dirbti pagal suvirintojo profesiją, o pareiškėjo Teismui pateikti pažymėjimai pagrindžia jo įgytą metalinių laivų korpusų surinkėjo bei pjaustytojo dujomis kvalifikacijas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo turima kvalifikacija neatitinka darbo vietos, į kurią priimti pareiškėją buvo įsipareigojęs darbdavys UAB „Darbo sūkurys“. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo yra teisiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Siekdamas gauti LLG darbo pagrindu (norėdamas įsidarbinti metalinių laivų korpusų surinkėju ar pjaustytoju dujomis – pagal profesijas, kurių turėjimą pagrindžia pažymėjimai), pareiškėjas turėtų teikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pateikti dokumentus, patvirtinančius atitikimą Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose bei 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto a – c papunkčiuose įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėjas iš esmės siekia perduoti Migracijos departamentui teisės aktų priskirtas funkcijas Teismui. Tai, kad Pareiškėjas galimai yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojantį profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, nereiškia, kad MD priėmė neteisėtą sprendimą. Be to, Pareiškėjas neneigia, kad pateikė MD tikrovės neatitinkančius duomenis.

Remdamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu MD direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Aprašas), ir įvertinęs visas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėjo atveju nustatė kriterijaus, sudarančius rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė buvimą: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Aprašo 6.2 papunktis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintoju) UAB „Darbo sūkurys“, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas Nurodė, kad mokymo įstaigoje “Specmontaž“ (Mokykla) įgijo suvirintojo kvalifikaciją, pateikė Pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad minėta įstaiga išdavė sertifikatą ir jis išduotas 2000 m.

4.2. MD, 2020 m. spalio 5 d. oficialiu elektroniniu paštu office@tks.com.ua Pažymą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą, kuriame prašoma patvirtinti, ar pareiškėjui pateikta pažyma iš tikrųjų buvo išduota ir ar minėtas užsienietis iš tikrųjų įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją.

4.3. 2020 m. spalio 26 d. Mokykla pateikė oficialų raštą Nr. 80, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė. Minėtame atsakyme taip pat nurodoma, kad mokykla niekada nerengė ir nerengia darbininkų profesijų specialistų.

4.6. MD Departamentas 2020 m. spalio 29 d. skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui LLG, panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 0042867515.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą − jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama: jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

7. Dėl pareiškėjo kvalifikacijos dokumentų:

7.1. Pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, iš esmės nenurodo argumentų, kuo neteisėtas yra Skundžiamas Sprendimas, remiasi tuo, kad jo, nuomone, jo turima kvalifikacija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, todėl jam turėtų būti išduotas LLG. Iš esmės tuo pagrindu turėtų būti panaikintas Skundžiamas Sprendimas ir MD turėtų nagrinėti jo prašymą iš naujo.

7.2. Teismas su pareikšta pareiškėjo pozicija nesutinka ir šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo MD pateiktas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas baigė „Specmontaž“ mokyklą bei įgijo suvirintojo kvalifikaciją, yra neatitinkantis tikrovės, todėl negali būti įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo turimą profesinę kvalifikaciją. Šios aplinkybės pareiškėjas niekaip nepaneigė. Pareiškėjas nei MD, nei teismui nepateikia jokių įrodymų, kad jis įgijęs suvirintojo kvalifikaciją pagal aptariamą dokumentą, todėl teismas konstatuoja, kad yra visiškai pagrįstos Departamento padarytos išvados, kad pateiktas Pažymėjimas neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos.

7.3. Nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kad pateiktas Liudijimas yra neatitinkantis tikrovės, teismo vertinimu, atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų, yra pagrįsta.

7.4. Pareiškėjas remiasi tuo, kad jo kvalifikaciją įrodo 2011 m. balandžio 27 d. valstybinės akcinės holdingo bendrovės „Černomorsko laivų gamykla“ personalo skyriaus pažymėjimą Nr. 24. Visgi šis dokumentas nebuvo pateiktas Departamento vertinimui su prašymu, ir jo turėjimas nekeičia aplinkybės, kad MD buvo pateiktas tikrovės neatitinkančio turinio dokumentas. Kaip teisingai nurodo atsakovas, Pareiškėjas galėtų iš naujo kreiptis dėl LLG ir šiuo dokumentu įrodinėti, kad atitinka Įstatymo sąlygas.

7.5. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto MD direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė 6.2 punkte numatyta, kad vienas iš kriterijų manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, yra tai, kad užsienietis, norėdamas gauti LLG pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taigi pagrįsta MD išvada apie nelegalios migracijos grėsmės požymį.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartine nacionalinė viza Nr. 004286751 L. K. išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o MD atsisakė išduoti jam LLG, todėl teisingai vertinta, kad pareiškėjas nuo šio momento negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Todėl pagrįstai panaikinta pareiškėjo turėta nacionalinė viza taikant Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat nustačius požymį, kuris rodo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir 10 punktą.

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

9. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Nenustačius kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis