Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-487-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-01-02
Bylos Nr.
1-487-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47730-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-487-1058/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47730-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujantis 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise 3 metų laikotarpiui bei transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 9.14 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g., ties pastatu Nr. 27, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio. Šiais veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., jis buvo svečiuose L. Asanavičiutės g., ten nuo 21 iki 5 val. ryto vartojo alkoholinius gėrimus – vyną, kokį kiekį, pasakyti negali. Ryte pabudęs jautėsi gerai, manė, kad jau yra blaivas ir gali vairuoti, todėl įsėdo į jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad negalima vairuoti transporto priemones neblaiviam ir neturint vairuotojo pažymėjimo, tačiau pagal savo savijautą tikėjosi, kad jau gali vairuoti, kad yra blaivus, o tai, kad yra paimtas vairuotojo pažymėjimas - sprendimas dar neįsiteisėjęs, todėl pagalvojo, kad nieko nepažeis, jeigu nuvairuos nedidelę kelio atkarpą, tačiau Sausio 13-osios g., Vilniuje, prie namo Nr. 27, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir, patikrinus alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,55 promilių girtumo laipsnis. Labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę (b. l. 47, 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 9.10 val., patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu V. G., tikslinių priemonių metu Vilniuje, Sausio 13-osios g. 27, buvo sustabdytas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. B., kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, nes iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. J. B. buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam nustatytas 1,55 promilių girtumas. J. B. pristatė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys tyrimui (b. l. 35). Iš esmės analogiškus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas V. G. (b. l. 38). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. G. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad paklaustas, ar 30 min. bėgyje vartojo alkoholinius ar gaiviuosius gėrimus J. B. atsakė, kad nevartojo (b. l. 5).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 9591/2017(01) matyti, kad J. B. kraujyje, paimtame 2017 m. rugsėjo 16 d., 9.55 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 61). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1624, kuriame konstatuota, kad J. B. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 62).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 16 d., 9.14 val. J. B. buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 63). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 64).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Astra DTI“ (2002 m.) kaina Lietuvoje yra 1 250 Eur (su PVM) (b. l. 29, 30).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininku ir valdytoju yra J. B. (b. l. 31).

J. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 9.14 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g., vairavo automobilį „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 32). Iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad J. B. už minėto nusižengimo padarymą buvo skirta 450 Eur bauda (b. l. 33).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. J. B. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. B. vairavo automobilį „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio), todėl kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis J. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, dėl sunkios materialinės padėties prašė leisti baudą sumokėti per 24 mėnesius (b. l. 82, 83).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui. Atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, gėręs alkoholį vakare nuo 21 iki 5 val. ryto ir puikiai suvokdamas savo būklę, anksti ryte vis tiek sėdo už automobilio vairo. J. B. būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas sunkus – 2,71 promilių girtumo laipsnis, nepraėjus nei pusmečiui padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis 2017 m. rugsėjo 16 d. vairavo automobilį, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Aplinkybė, kad tuo metu, kai nuteistasis vairavo automobilį būdamas neblaivus minėtas nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, kaltinamojo veiksmų niekaip nepateisina, kadangi apie jo atžvilgiu priimtą nuosprendį jam buvo žinoma. Paminėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką vairuodamas tą patį automobilį „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo konfiskuotas aukščiau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui ir teismo nustatytiems draudimams. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. J. B. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad J. B. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime J. B. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, praėjus trumpam laiko tarpui, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai. J. B. pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia, todėl teismas sprendžia, jog prokuroro pareikšime atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai. J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. B. dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, vieną kartą teistas (b. l. 65, 66), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 67, 71), jam praeityje administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam ne kartą buvo atimta teisė vairuoti (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimu teisė vairuoti atimta 24 mėnesių laikotarpiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarimu – 12 mėnesių), nežiūrint į tai, J. B. vis tiek vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teismo skiriamos baudos ir poveikio priemonės jokios įtakos kaltinamajam nepadarė, jo elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir anksčiau taikytų bausmių (nuobaudų) įtaką kaltinamojo elgesiui, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, nebus pakankamai efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Be to, kadangi kaltinamasis dirba, teismo įsitikinimu, remiantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu kaltinamajam paskirta baudos bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, yra vykdoma atskirai, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtinos bausmės teismas nutaria nebendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. J. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. B. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, praeityje jis buvo teistas ir baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, prieš tai jam teismo sprendimu baudžiamojoje byloje buvo atimtos teisės vairuoti, praėjus pakankamai trumpam laikotarpiui po nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymo, padarė naują analogišką itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tai rodo, kad J. B. teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Be to, J. B. nagrinėjamu atveju padarė tyčinį nusikaltimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam trejų metų laikotarpiui.

Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam J. B., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti minėtą transporto priemonę. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 12 d. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Be to, toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą arba turtą, kuris jau žinomai nebepriklauso kaltininkui, žinant, kad šis turtas nebus konfiskuojamas arba, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, iš anksto žinant, kad turtas jau yra konfiskuotas. Automobilio „Opel Astra“ vertė yra 1 250 Eur (b. l. 29, 30), todėl, nustačius, kad konfiskuoti transporto priemonės natūra nėra galimybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina suma atitinkanti automobilio rinkos vertę, t. y. 1 250 Eur.

Bylos duomenimis automobilis „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į UAB „Goldas“ automobilių saugojimo aikštelę, vėliau perduotas saugojimui į Lietuvos policijos logistikos centro automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Nemenčinė 2, Vilniaus r., (b. l. 13-14, 15). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjos V. B. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Goldas“ aikštelėje saugoto automobilio „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 17,91 Eur (b. l. 23). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad minėtas automobilis į saugomą aikštelę buvo nuvežtas 2017 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 13). Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis iš saugojimo aikštelės buvo išvežtas 2017 m. spalio 10 d. (b. l. 19), t. y. aikštelėje automobilis „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo saugomas 25 d. Įvertinus teismui pateiktoje saugojimo paslaugų teikimo sutartyje nurodytus įkainius bei telefonu pateiktus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus atsakingos darbuotojos duomenis (nuvežimo įkainis be PVM – 2,07 Eur, vienos paros saugojimo įkainis be PVM – 0,41 Eur) akivaizdu, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Goldas“ aikštelėje saugoto automobilio „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų sudaro 17,41 Eur (taikant 21 procento PVM) (b. l. 24-28). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. rugsėjo 16 d., 9.15 val. iki 2017 m. rugsėjo 16 d., 19.19 val., t. y. vieną dieną (b. l. 40, 42), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 42 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – 28 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 16 d., 9.15 val. iki 2017 m. rugsėjo 16 d., 19.19 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. B. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Išieškoti iš J. B. valstybės naudai 1 250 Eur sumą, atitinkančią automobilio „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę.

Priteisti iš J. B. procesines išlaidas – 17,41 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas už transporto priemonės – automobilio „Opel Astra,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. B., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė