Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo atstovas B. M. 2016 m. kovo 1 d. teismui pateikė O. Z. (MB „Girdovalis“) parengtą išvadą dėl tam tikrų duomenų failų įvertinimo, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad iš teismų sistemos paimto 128 baitų apimties failo pavadinimu „635689446065791887.pdf“ turinio neįmanoma nustatyti.

Konstatavo, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 11 d. su skundu kreipdamasis į Komisiją dėl 2015 m. birželio 3 d. gauto Agentūros sprendimo, praleido ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti, t. y. į Komisiją kreipėsi viena savaite vėliau nei paskutinė skundo padavimo diena. Pabrėžė, jog pareiškėjas būtų praleidęs 1 mėnesio skundo padavimo terminą net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad pareiškėjas Agentūros 2015 m. birželio 3 d. sprendimą gavo 2015 m. birželio 9 d. Atsižvelgęs į visa tai, teismas padarė išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai nusprendė nutraukti bylą, nustačiusi, kad skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą, todėl sprendė, kad Komisijos sprendimo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo el. laiško, 2015 m. liepos 31 d. siųsto el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) nevertino, atsižvelgęs į tai, kad jis buvo išsiųstas jau po nagrinėjamoje byloje ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimo. Atitinkamai dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija byloje nevertino ir pareiškėjo teismui pateikto išrašo iš (duomenys neskelbtini) pašto dėžutės tiek, kiek tai susiję su iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 31 d. išsiųstu laišku. Kitą pateikto išrašo dalį teisėjų kolegija vertino kaip nepakankamai patikimą, atsižvelgusi į tai, kad 2015 m. birželio 3 d. 21.43 val. iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas el. laiškas, tačiau byloje nėra duomenų, kada ir iš ko minėtas el. laiškas buvo gautas adresu (duomenys neskelbtini). Iš išrašo teismas nustatė, kad identiško turinio, iš to paties el. pašto adreso, tais pačiais adresatais ir lygiai tuo pačiu metu, t. y. 21.43 val. žinutė buvo išsiųsta ir 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. liepos 31 d. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai nurodė, kad Agentūros 2015 m. birželio 3 d. sprendimas iš pašto dėžutės buvo išimtas 2015 m. birželio 10 d. Tuo tarpu Komisijos byloje yra priėmimo-perdavimo akto originalas, patvirtinantis, kad pareiškėjo vadovas P. M. iš valdybos nario T. M. minėtą Agentūros sprendimą perima, o T. M. jį perduota 2015 m. birželio 9 d., t. y. viena diena anksčiau nei sprendimas, pasak pareiškėjo, buvo išimtas iš pašto dėžutės. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad T. M. 2015 m. liepos 5 d. persiuntė el. susirašinėjimą su Agentūra kartu su priedu 63568944606579188, kuris buvo tuščias failas, nes jo dydis buvo 0 baitų, tačiau teismui pareiškėjas nepridėjo šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas teismui atskiru dokumentu pateikė 128 baitų dydžio neatsidarantį failą, tačiau nepateikė T. M. 2015 m. liepos 5 d. persiųsto el. laiško su 0 baitų apimties priedu. Šiais aspektais teismas pažymėjo, kad Agentūros, priešingai nei pareiškėjo, teismui pateikta informacija yra be prieštaravimų, nuosekli, susirašinėjimas el. paštu pateiktas teismui taip, kad matyti ir siųstų el. žinučių dydžiai, be to, Agentūros nurodomą informaciją patvirtina ir pateikti išrašai iš tarnybinės stoties, telefoninio skambučio ataskaita.

Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas termino praleidimo priežastimis įvardija aplinkybes, kad jis pagrįstai ir sąžiningai manė, jog Agentūros 2015 m. birželio 3 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. birželio 9 d., t. y. minėtą sprendimą pareiškėjui gavus paprastu paštu. Priešingai, nei ABTĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti konkrečius reikalavimus dėl skundų pateikimo formos ir būdų (paštu arba nustatyta tvarka elektronine forma), ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas reikalavimas dėl to, kokiu konkrečiu būdu skundžiamas sprendimas turi būti įteiktas suinteresuotai šaliai. Pažymėdamas, kad pareiškėjui turėjo tapti aišku apie jo galimai pažeistas teises 2015 m. birželio 3 d. (skundžiamą sprendimo skaitmenizuotą kopiją gavus elektroniniu paštu), teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai skundo padavimo terminą sieja su momentu, kai Agentūros 2015 m. birželio 3 d. sprendimą pareiškėjas gavo paprastu paštu. Agentūra minėtą sprendimą paprastu paštu išsiuntė, laikydamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų. Teismas vertino, jog ši aplinkybė, vertinant dokumento įteikimo datą ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prasme, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į faktines aplinkybes dėl individualaus administracinio akto įteikimo kitais būdais, jeigu nustatoma (kaip ir byloje šiuo atveju), kad suinteresuotas asmuo jo atžvilgiu priimtą sprendimą tikrai gavo, ir todėl jam anksčiau tapo žinoma apie galimai pažeistas jo teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija nurodytos situacijos nevertino, kaip susiklosčiusios ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, apribojusių pareiškėjo galimybes laiku pasinaudoti gynybos priemonėmis, todėl praleisto skundo padavimo termino pareiškėjui neatnaujino.

Nesutinka su teismo išvadomis, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. M. 2015 m. birželio 3 d. būtų negalėjęs atsidaryti el. paštu .pdf formatu gautos Agentūros 2015 m. birželio 3 d. sprendimo kopijos ir susipažinti su sprendimo turiniu. Teigia, jog minėtas aplinkybes turi įrodinėti atsakovas, tačiau atsakovas nepateikė į bylą failo „63568944606579188“, kuris atsidarytų, taip pat nepateikė įrodymų, kad T. M. gavo atsidarantį failą „63568944606579188“.

3. Teigia, kad T. M. nebuvo įgaliotas gauti vertinimo, nes asmuo ryšiams yra paskiriamas tik projekto paraiškos parengimui ir pateikimui, todėl projekto vertinimo dokumentas turėjo būti siunčiamas tiesiogiai juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Pažymi, kad atsakovas pats pripažino, kad vertinimas nebuvo išsiųstas pareiškėjo oficialiu el. paštu (duomenys neskelbtini) ir paraiškoje nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), bei nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. gavo iš T. M. siųstą el. laišką kartu su projekto paraiškos Nr. NOR-LT10-VRM-01-006 naudos ir kokybės vertinimo elektroninė laikmena, tinkamai modifikuota į failą „635689446065791887.pdf“.

4. Nesutinka su teismo atliktu atsakovo tarnybinės stoties ataskaitos duomenų apie žinutės išsiuntimą ir pristatymą vertinimu, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, apie minėtą informaciją pateikusio M. B. kvalifikaciją. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teismui pateiktos informacinių technologijų specialisto O. Z. išvados vertinimu. Pažymi, jog abejodamas O. Z. kvalifikacija, teismas galėjo paprašyti ją patvirtinančių įrodymų, tačiau to nepadarė.

Nurodo, jog byloje nėra duomenų iš pašto serverių, t. y. būtent ataskaitose iš pašto serverių, įrodančių elektroninio laiško išsiuntimo bei gavimo faktą. Todėl nesant paminėtų įrodymų, kad 2015 m. birželio 3 d. 16.11 val. išsiųsta žinutė, el. paštą (duomenys neskelbtini) pasiekė atsakovo nurodytu metu, pasak pareiškėjo, jis pagrįstai tvirtina, jog skundą pateikė laiku.

Pažymi, jog atsakovo sprendimo išsiuntimas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris nepriklauso pareiškėjui, šios sprendimo net nepasirašius el. parašu ir neįsitikinus, ar šį sprendimą pareiškėjas arba jo atstovas gavo, kada jį gavo ir koks buvo jo turinys, nėra laikomas tinkamu sprendimo įteikimu pareiškėjui. Nurodo, kad projekto paraiškos vertinimą skelbiant viešai, Agentūros interneto svetainėje www.norwaygrant.lt tik nurodoma, ar konkretus projektas atrinktas finansavimui ir bendra vertinimo balų suma, bet nėra nurodyti jokie vertinimo motyvai, kurių nebuvimas užkerta kelią pateikti skundą teismui.

5. Pareiškėjas tvirtina, kad el. parašu nepasirašytas projekto paraiškos vertinimas apskritai negalėjo būti siunčiamas el. paštu, nes to nenumato įstatymai ir to neprašė pareiškėjas. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 dalimi (Žin., 1999, Nr. 60-1945; Žin., 2005, Nr.76-2746), ir pažymi, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad el. paštu gali būti siunčiami tik atsakymai į el. būdu pateiktus prašymus, pasirašytus el. parašu. Nurodo, kad pareiškėjo paraiška buvo pateikta paprasta rašytine forma, todėl atsakovo sprendimas turėjo būti pateiktas pareiškėjui ta pačia forma, kaip ir paraiška (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 39 p.).

6. Pareiškėjas tvirtina, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti apskundimo terminą, nors ir nustatė, kad šis terminas yra praleistas nežymiai tik dėl sprendimo klaidinančio įteikimo du kartus, kai pareiškėjas pagrįstai ir sąžiningai manė, jog apskundimo terminas skaičiuojamas nuo paštu išsiųsto atsakovo sprendimo gavimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, siųsdamas sprendimą du kartus (el. paštu ir paprastu paštu) sąmoningai suklaidino pareiškėją, nes VAĮ nenumato, jog tas pats sprendimas būtų įteikiamas du kartus skirtingu metu ir dar skirtingai būdais, taip pat nenumato, nuo kurio iš tų pačių sprendimu gavimo yra skaičiuojamas sprendimo apskundimo Komisijai terminas.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11d. įsakymu Nr. 1K-135 patvirtintos 2009–2014 Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 202 ir 203 punktus bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1V-40 patvirtintos Gairės pareiškėjams gauti paramą pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ (toliau – ir Gairės) 79 punktą ir pažymi, kad specialieji teisės aktai, apskritai nenumato pareigos CPVA asmeniškai informuoti pareiškėjus apie projektų naudos ir kokybės vertinimo rezultatus. Tokią informaciją atsakovas privalo paskelbti per 5 darbo dienas interneto svetainėse www.norwaygrants.lt ir www.cpva.lt, ką šiuo atveju atsakovas, ir padarė. Todėl mano, kad atsakovas ėmėsi visų būtinų, taip pat ir papildomų priemonių informuoti pareiškėją apie jo paraiškos naudos ir kokybės vertinimo rezultatus. Tuo tarpu pareiškėjas, kuriam taip pat taikomi ir privalomi teisės aktų (Įgyvendinimo taisyklės ir Gairės) reikalavimai, iš anksto susipažinęs su teisės aktais, žinojo sprendimo priėmimo bei informavimo apie rezultatus tvarką, tačiau nesiėmė visų būtinų priemonių savo teisėms užtikrinti. Taigi, pasak atsakovo, bylos duomenys įrodo, kad pareiškėjas buvo informuotas ir žinojo apie priimtą sprendimą 2015 m. birželio 3 d.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nėra gavęs iš atsakovo vertinimo dokumento (sprendimo) el. paštu „635689446065791887.pdf“ failo, nes į bylą nėra pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai, atsakovas pažymi, kad visi šiuos argumentus paneigiantys įrodymai buvo pateikti tiek Komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui.

Nepagrįstais atsakovas laiko ir apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad .pdf formato failas pavadinimu „635689446065791887“ yra skaitmenizuota atsakovo sprendimo kopija, nes toks dokumentas apskritai nėra pateiktas į bylą. Pažymi, kad byloje esanti skaitmenizuota dokumento kopija ir yra būtent skenuota originalaus rašytinio dokumento versija, kuri buvo pateikta tiek Komisijai, tiek teismui. Dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovo darbuotoja galimai galėjo netinkamai modifikuoti dokumentą pavadinimu „635689446065791887“, taip sunaikindama originalaus dokumento turinį, atsakovas pažymi, kad tai yra neįmanoma, nes visų siunčiamų atsakovo dokumentai registracija, modifikacija ir išsiuntimas yra vykdomas per DVS.

3. Dėl pareiškėjo argumento, jog T. M. buvo neįgaliotas gauti pareiškėjo vardu atsakovo sprendimus, pažymi, kad Paraiškos 1 dalyje „Pareiškėjo duomenys“ pareiškėjas nurodė, kad asmuo ryšiams yra T. M., valdybos narys – projekto vadovas, kurio kontaktinis mob. tel. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Ši paraiškos dalis (grafa) yra privaloma užpildyti tam, kad atsakovas ar programos operatorius (šiuo atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija), žinotų, kokiu adresu bei kokiais kontaktais reikia kreiptis visais, su paraiškos vertinimu susijusiais klausimais. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovo sprendimas turėjo būti siunčiamas pareiškėjo oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris paraiškoje net nenurodytas, yra nepagrįsti, nes atsakovas, siųsdamas bet kokią informaciją, susijusią su paraiškos vertinimu, siunčia tik tuo adresu, kuris yra nurodytas paraiškoje paties pareiškėjo.

4. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su M. B. kvalifikacija atsakovas pažymi, jog Technologijų skyriaus viršininko pavaduotojas M. B., kaip atsakingas bei turinti įstaigos vadovo įgaliojimus prieiti prie tarnybinės stoties informacijos darbuotojas, tik atspausdino ir patvirtino informaciją iš atsakovo tarnybinės stoties (serverio), t. y. jis neatliko jokio vertinimo.

Dėl pareiškėjui siųstos žinutės gavimo laiko atsakovas, remdamasis savo darbuotojų informacinių technologijų specialistų žiniomis, pažymi, kad jeigu tarnybinės stoties (serverio) ataskaitoje nėra nurodyta, kad žinutė buvo nepristatyta, vadinasi, pareiškėjo pašto serveris atsakovo siųstą žinutę priėmė tuo pat metu, kai tik ji buvo išsiųsta. El. paštu siunčiamos žinutės gali būti pristatytos vėliau tik tuo atveju, jeigu gavėjo (šiuo atveju pareiškėjo) pašto serveryje yra pakeisti nustatymai, t. y. pavyzdžiui, nustatyta konkreti data (laikas), nuo kada žinutės galės būti pristatomos (pvz. nuo 15.00 val.), tačiau pareiškėjas nei Komisijai, nei VAAT tokios informacijos bei tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

5. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad el. parašu nepasirašytas atsakovo sprendimas apskritai negalėjo būti siunčiamas el. paštu, nes to nenumato įstatymas ir to neprašė pareiškėjas, atsakovas pažymi, kad atsakovo sprendimas (2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. 2015/2-4321) yra oficialus (ne elektroninis) dokumentas, pasirašytas fiziniu įgalioto atstovo parašu, užregistruotas ir išsiųstas pareiškėjui. Siuntimas el. paštu yra vienas iš galimų dokumentų siuntimo būdų, jeigu įstaiga naudoja el. paštą, kuris yra suprantamas kaip informacijos perdavimo kanalas, t. y. el. laiškų persiuntimo kompiuterių tinklu tarnyba. Nurodo, kad pareiškėjas paraiškoje nurodęs kontaktinio asmens duomenis (telefoną bei el. pašto adresą) savo konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad su juo bus susisiekiama bei kontaktuojama ir el. paštu.

Pasak atsakovo, pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamas Viešojo administravimo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo normos (t. y. ne šiuo metu galiojanti teisės akto normos redakcija) yra nesusiję su bylos apinkybėmis.

6. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su termino atnaujinimu, atsakovas pažymi, jog pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas sprendimą dėl pareiškėjo paraiškos atmetimo išsiuntė tą pačią dieną, t. y. 2015 m. birželio 3 d. tiek el. paštu, tiek paštu, tiek paskelbė viešai interneto svetainėse www.norwaygrants.lt ir www.cpva.lt. Atsakovas savo veikloje dažnai naudoja daugiau nei vieną siuntimo būdą, siekdamas užtikrinti operatyvų bei efektyvų tiek savo, tiek kitų juridinių bei fizinių asmenų darbą.