Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam A. B., jo gynėjui advokatui Ž. R., vertėjai T. N.,

žodinio proceso tvarka taikinamajame posėdyje privataus kaltinimo byloje pagal N. P. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinami asmenys: A. B. ir V. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privatus kaltintojas pareiškime kaltina A. B. ir V. S. tuo, kad jie 2016-08-07, nuo 04.49 val., kaimo turizmo sodyboje „Pas Vaidotą“, esančioje Biržų r., Antupės k., veikdami bendrininkų grupėje, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą N. P. atžvilgiu, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. B. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Į taikinamąjį posėdį neatvyko asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu - V. S.. Skundo vertimas į rusų kalbą ir teismo šaukimas grįžo neįteikti.

Skundą padavusio asmens atstovas advokatas G. D. prašo bylą A. B. atžvilgiu išskirti ir nagrinėti, o V. S. atžvilgiu skelbti paiešką.

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo A. B. gynėjas advokatas Ž. R. dėl bylų išskyrimo ir paieškos skelbimo V. S. atžvilgiu palieka spręsti teismui. Neprieštarauja dėl taikinamojo posėdžio pravedimo A. B. atžvilgiu.

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas A. B. nesutinka, kad byla būtų išskirta.

Privataus kaltinimo procesas nutrauktinas, bylos medžiaga perduotina prokurorui.

BPK 409 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

Veika, numatyta LR BK 140 straipsnio 1 dalyje pateko privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 str. 1 d.), dėl kurių procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (įstatymo redakcija iki 2017-10-01). Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šio BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvą (prokuroro pareigą) esant įstatyme numatytoms sąlygoms (nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų) pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo byloje įstatymų leidėjas nustatė atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimo (toliau – Nutarimo) nuostatas. Šiame Nutarime, be kita ko, yra pažymėta, jog „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikrose baudžiamosiose bylose kaltinimą palaiko ne prokurorai, o privatūs asmenys (jų atstovai); toks teisinis reguliavimas savaime nesudaro prielaidų pažeisti asmens teisės į teisminę gynybą. Tačiau negali būti tokių teisinių situacijų, kad prokurorui nekiltų pareiga baudžiamojoje byloje palaikyti valstybinį kaltinimą ir tuo atveju, kai privatus asmuo (ar jo atstovas), palaikydamas kaltinimą baudžiamojoje byloje, negali veiksmingai apginti savo (ar atstovaujamo asmens) teisių ir teisėtų interesų“. Nutarime taip pat nurodyta, kad „iš Konstitucijos kylanti teismo priedermė nustatyti objektyvią tiesą ir teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti teisingo sprendimo (pavyzdžiui, dėl to, kad teismo turima informacija yra nepakankama, prieštaringa ir pan.), teismas turi turėti įgaliojimus nuspręsti, kad toje byloje turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ar atskiri proceso veiksmai ir turi būti duoti tam tikri pavedimai atitinkamiems subjektams; tokie teismo pavedimai yra privalomi visiems asmenims (pareigūnams, institucijoms), kuriems jie adresuoti“.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-06-15 teismo nutartimi pradėtas privataus kaltinimo bylos procesas. Teismas privataus kaltintojo N. P. skunde nurodytu adresu Norvegijoje siuntė V. S. teismo šaukimą. Į 2017-06-30 taikinamąjį posėdį nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. S. neatvyko. Iki posėdžio pradžios teismo šaukimo šaknelė buvo negrįžusi. Taikinamojo posėdžio metu paaiškėjus aplinkybei, kad V. S. nėra lietuvis, LR pilietis, nemoka lietuvių kalbos, yra baltarusas, kalbantis rusų kalba, todėl pareiškėjas N. P. buvo įpareigotas iki 2017-07-05 pateikti teismui pareiškimo privataus kaltinimo tvarka vertimą į rusų kalbą. Į 2017-09-12 taikinamąjį posėdį nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. S. neatvyko, teismo šaukimo šaknelė negrįžo. Teismas 2017-09-21 nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam V. S. išsiuntė pareiškimo privataus kaltinimo tvarka vertimą į rusų kalbą ir šaukimą į taikinamąjį posėdį, tačiau minėti dokumentai grįžo neįteikti.

Pagal Europos Sąjungos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 5 straipsnį, nežinant asmens adreso, procesiniai dokumentai jam gali būti įteikti per kompetentingas institucijas, tačiau ši galimybė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad jis buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų priemonių įteikti kaltinamam asmeniui teismo šaukimą ir procesinius dokumentus, tačiau to jam padaryti nepavyko.

Pažymėtina, kad pagal 2006-01-16 Konstitucinio Teismo nutarimo „XXX skyrius. Privataus kaltinimo bylų procesas“ 27 punktą skundas gali būti nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui dėl tokių šio skundo trūkumų, kurių jį padavęs asmuo negali pašalinti – jie gali būti pašalinti tik atlikus ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus. Tačiau N. P. skundas jau yra priimtas. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju, jei skundas būtų gražintas jį padavusiam asmeniui, tada yra viena iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų turi pradėti prokuroras. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, tiek pagal priimtą skundžiamą nutartį (privataus kaltinimo skundas perduotas prokurorui), tiek gražinus privataus kaltinimo skundą jį padavusiam asmeniui ir jam vadovaujantis BPK 409 straipsnio 1 dalyje, nusprendus kreiptis į prokurorą, rezultatas būtų tas pats – byla būtų atiduota prokurorui tuo pačiu pagrindu - pagal BPK 409 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusysis yra aiškiai išreiškęs savo valią, siekdamas apginti savo teises kreipėsi į teismą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis baudžiamojo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, skundas negražintinas jį padavusiam asmeniui, o byla, perduotina prokurorui baudžiamajam procesui pradėti. Prokuroras, pradėjęs baudžiamąjį procesą, pasitelkęs teisėsaugos institucijas, turi pakankamai priemonių, instrumentų ir galimybių sužinoti informaciją apie asmenį, nustatyti jo gyvenamąją vietą, jam įteikti procesinius dokumentus ir su juo atlikti reikalingus procesinius veiksmus.

Pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu yra kaltinami A. B. ir V. S., priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu, kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama tik tiriant ir nagrinėja bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Galimybės nagrinėti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka nedalyvaujant kaltinamajam įstatymas nenumato. Iš teisme vykusių posėdžių matyti, kad nusikalstama veika kaltinamas asmuo V. S. galimai žinojo apie teisme nagrinėjamą bylą. Kaltinamas asmuo geranoriškai į teismą nesikreipė, su juo nesusisiekė ir jo neinformavo apie savo gyvenamosios vietos adresą bei numatomą grįžimą į Lietuvą. Iš šių kaltinamo asmens veiksmų matyti, kad jis vengia teismo, nesudarydamas galimybių įteikti jam procesinių dokumentų. Šioje proceso stadijoje, neperdavus bylos į teisiamąjį posėdį, teismas neturi pagrindo skelbti V. S. paieškos. V. S., kaltinamas bendrais veiksmais su A. B. panaudojęs fizinį ir psichinį smurtą N. P. atžvilgiu. Todėl teismas, siekdamas išvengti bet kokių abejonių jo nešališkumu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmų, neturi galimybės įgyvendinti anksčiau paminėtų veiksmų ir užtikrinti operatyvaus ir efektyvaus baudžiamojo proceso. Taip pat, pažymėtina, kad ir perdavus bylą prokurorui, nukentėjusiojo N. P. teisė baigti procesą susitaikius su kaltinamais asmenimis pažeista nebus, nes tokia galimybė jam išlieka.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, privataus kaltinimo procesą pagal N. P. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinami asmenys: A. B. ir V. S., perduotina perduodama prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 5 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Privataus kaltinimo procesą pagal N. P. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinami asmenys: A. B. ir V. S., perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.