Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2294-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
A15.-2294-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01886-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Nukentėjusysis
UAB „(duomenys neskelbtini)“, "Circcle K Lietuva"
Suinteresuotas asmuo
A. P.
Pažeidėjas
D. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2294-1131/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01886-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,dalyvaujant nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei J. R.,suinteresuotam asmeniui A. P. (A. P.),nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2020 m. sausio 4 d. 23.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neištraukė degalų užpylimo žarnos pistoleto iš degalų bako ir pradėjęs važiuoti nutraukė pistoletą nuo degalų žarnos ir jį sugadino, padaryta žala nukentėjusiajai degalinei ,, (duomenys neskelbtini)“ neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 222 punktų reikalavimus. D. M. šiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. buvo tinkamai ir laiku, pasirašytinai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (b. l. 1). Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. M., duodamas paaiškinimus tyrimo metu, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o teismo priimtą sprendimą atsiųsti paštu, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (b. l. 2, 3).

Nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio nepamena, reikia remtis jos 2020 m. sausio 6 d. rašytu pareiškimu. Padaryta žala yra sutvarkyta, sąskaitos, kuri patvirtintų, kad žala yra 200 Eur, dabar neturi. Visos sąskaitos yra jų centriniame ofise. Ji, kaip vadovė, iškvietė meistrus, kurie sutvarkė. Ne ji sprendžia, ar teikti ieškinį, ar ne, tai daro saugos skyriaus darbuotojai.

Suinteresuotas asmuo A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai atvyko į VĮ „Regitra“. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, pirko automobilį iš kito asmens, kurio pavardė buvo R. Prieš mėnesį ar daugiau norėjo registruoti automobilį, reikėjo važiuoti į VĮ „Regitra“, tada ir atvažiavo policija. Policijos pareigūnai manė, kad tai jis, vėliau paaiškino, kad sausio mėnesį buvo įvykis. Jis parodė pirkimo-pardavimo sutartį, jie pažiūrėjo, kad skiriasi data, įvykį padarė buvęs savininkas.

2020 m. birželio 26 d. paaiškinime D. M. nurodė, kad su padarytu administraciniu nusižengimu (2020 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini)) sutinka ir gailisi. Automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Norėjo įsipilti degalų, tačiau nepavyko to padaryti, pamiršo ištraukti degalų užpylimo pistoletą iš degalų bako, dėl to važiuojant nutraukė pistoletą nuo degalų žarnos. Išlipo ir į žarną įstatė pistoletą, sėdo į automobilį ir išvažiavo, apie įvykį degalinės operatoriui nepranešė. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 2).

2020 m. sausio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 4 d. 23.55 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas norėjo įsipilti kuro iš 3-ios kolonėlės. Tuo metu vyko degalinės uždarymas ir atsiskaitymas buvo galimas tik kolonėlėje. Vairuotojas bandė piltis, tačiau jam nepavyko. Sėdo atgal į automobilį nepastatęs D Miles pistoleto atgal į kolonėlę. Pradėjo važiuoti ir nutraukė pistoletą nuo kuro žarnos. Nutraukęs jį, pakėlė nuo grindų, pakabino į kolonėlę. Apie padarytą žalą nepranešė darbuotojai, iš įvykio vietos pasišalino. Nurodė, kad padaryta žala – 200 Eur (b. l. 8–9).

Byloje pridėta laikmena su nuotraukomis. Pirmoje nuotraukoje, darytoje 2020 m. sausio 4 d. 23.54 val., matyti degalinėje, šalia degalų kolonėlės stovintis automobilis ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir du vaikinai, vienas iš jų su raudona liemene, tamsiomis treningo kelnėmis (D. M.). Antroje nuotraukoje matomas nuvažiuojantis automobilis su automobilio degalų bake likusiu degalų užpylimo žarnos pistoletu. Trečioje nuotraukoje matosi degalų žarna, nukritusi prie degalų kolonėlės be pistoleto. Ketvirtoje nuotraukoje – vaikinas su raudona liemene neša nutrūkusį pistoletą prie nukritusios ant žemės degalų žarnos (b. l. 25, 29).

E. R. (E. R.) 2020 m. sausio 16 d. paaiškinime nurodyta, kad jis yra automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, bet jį pardavė 2020 m. sausio 2 d., tačiau dar neišregistravo. Transporto priemonę pardavė D. M. (b. l. 10, 11). Pridėta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad E. R. 2020 m. sausio 2 d. pardavė automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. (b. l. 12).

2020 m. gegužės 22 d. paaiškinime A. P. nurodė, kad jis automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2020 m. vasario 29 d. iš E. R. Turi pirkimo faktą patvirtinančius dokumentus – pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl automobilio paieškos jis nežinojo, apie eismo įvykį taip pat (b. l. 15–18, 26-27, 31).

Motyvuojamoji dalis

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad D. M. padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

KET 9 punkte įtvirtina, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 14 punkte yra įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 222 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo, kad D. M. 2020 m. sausio 4 d. 23.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlė eismo įvykį, t. y. jis buvo neatidus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neištraukė degalų užpylimo žarnos pistoleto iš degalų bako ir pradėjęs važiuoti nutraukė pistoletą nuo degalų žarnos ir jį sugadino. Pats D. M. pripažino šias aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime, kur nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, norėjo įsipilti degalų, tačiau nepavyko to padaryti. Pamiršo ištraukti degalų užpylimo pistoletą iš degalų bako, dėl to važiuojant nutraukė pistoletą nuo degalų žarnos; išlipo ir į žarną įstatė pistoletą, sėdo į automobilį ir išvažiavo, apie įvykį degalinės operatoriui nepranešė (b. l. 2). D. M. kaltę patvirtina taip pat byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti nuvažiuojantis automobilis su automobilio degalų bake likusiu degalų užpylimo žarnos pistoletu bei vaikinas su raudona liemene (D. M.), nešantis nutrūkusį pistoletą prie nukritusios ant žemės degalų žarnos (b. l. 29). Be to, šias aplinkybes patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytos aplinkybės, jog vairuotojas bandė piltis kurą, tačiau jam nepavyko, sėdo atgal į automobilį neįstatęs D Miles pistoleto atgal į kolonėlę, pradėjo važiuoti ir nutraukė pistoletą nuo kuro žarnos, nutraukęs jį pakėlė nuo grindų, pakabino į kolonėlę. Apie padarytą žalą nepranešė darbuotojai, iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 8–9).

Taigi byloje įrodyta, kad D. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, D. M. po eismo įvykio išlipo iš automobilio, į žarną įstatė pistoletą, sėdo į automobilį ir išvažiavo, apie įvykį degalinės operatoriui nepranešė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-11-303/2018).

Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad degalų užpylimo žarnos pistoletas buvo nutrauktas, o šis apgadinimas yra aiškiai matomas. Be to, pats D. M. neginčijo fakto, kad nutraukęs pistoletą nuo degalų žarnos, jį įstatė atgal ir pasišalino iš įvykio vietos niekam nepranešęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad D. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Dėl D. M. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 200 eurų turtinę žalą. Pažymėtina, kad padaryta turtinė žala (200 eurų) neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Taigi tokie D. M. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nors dėl padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gailisi, tačiau teismas daro išvadą, kad D. M. gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus – transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti; vairavimą transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Be to, po 2020 m. sausio 4 d. įvykio D. M. dar tris kartus (2020 m. sausio 5 d., vasario 22 d., balandžio 16 d.) vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 4–7). Visa tai rodo, kad D. M. ignoruoja įstatymus, nesistengia jų laikytis, daro panašaus pobūdžio pažeidimus, gerai žinodamas, jog už tokį elgesį yra ne kartą baustas, kad toks elgesys yra draudžiamas. Pirmiau paminėti faktai leidžia spręsti, jog D. M. antivisuomeninės nuostatos yra besiformuojančios neigiama linkme, jis yra linkęs elgtis ne pagal visuomeninėje nusistovėjusias taisykles, nepaisyti įstatymų reikalavimų. D. M. dėl savo elgesio atitinkamų išvadų nepadarė, jo elgesys ir toliau kartojasi.

Teismas, skirdamas D. M. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis. D. M. jauno amžiaus, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus (transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti; vairavimas transporto priemonės, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo), be to, po 2020 m. sausio 4 d. įvykio D. M. dar tris kartus (2020 m. sausio 5 d., vasario 22 d., balandžio 16 d.) vairavo automobilį, neturėdamas teisės jo vairuoti, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 4–7), ne kartą teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (b. l. 19-24).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. M. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai lygūs sankcijų vidurkiams (atitinkamai 430 ir 1425 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtinta galimybė už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

D. M., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats padarė Vilniaus mieste, degalinėje, naktį, neturėdamas teisės vairuoti, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai didina D. M. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Be to, ir iki šio įvykio D. M. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, jo KET 9, 14, 222 punktų nesilaikymas nebuvo atsitiktinis, jo neatsakingi veiksmai, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, kelia akivaizdžią grėsmę visuomenės saugumui ir kitų asmenų turtui. Dėl to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, D. M. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui – 3 metams. D. M. išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnyje apibrėžė, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas, kaip asmens tam tikrų duomenų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku automobilis ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė E. R., kurio teigimu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kad minėtas automobilis parduodamas D. M.. Tačiau nėra duomenų, kad automobilis būtų perregistruotas. Tuo tarpu 2020 m. vasario 29 d. iš byloje esančios pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad E. R. pardavė automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P., šiuo metu automobilis registruotas A. P. vardu (b. l. 15–18, 26-27, 31). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Dėl žalos atlyginimo

ANK 664 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Pagal ANK 665 straipsnio 1 dalį jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kuriuo informavo, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2020 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini), kurio metu sugadintas nutrauktas D Miles kuro pistoletas, patirta 200 eurų turtinė žala (b. l. 9). Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės teigimu sugadintas turtas buvo sutaisytas. Sąskaitos, kuri patvirtintų turėtas išlaidas, neturėjo. Dėl civilinio ieškinio ar žalos atlyginimo sprendžia Saugos skyrius. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo pareikštas prašymas dėl žalos atlyginimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teismo posėdžio metu taip pat neišreiškė pozicijos dėl žalos atlyginimo. Dėl to teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo, išaiškinama teisė nukentėjusiajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 430 Eur dydžio baudą.

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1425 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20116799063.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė