Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2881-171/2017Proceso Nr. 3-61-3-00840-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1(S)

2017 m. gegužės 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

dalyvaujant pareiškėjui K. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–12), kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos ir bausmę atlieka Lukiškių TI-K. Nuo 1991 m. nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su žmona (ji šiuo metu jau yra mirusi). Po žmonos mirties jį lankydavo draugė, su kuria turi bendrą vaiką, tačiau dėl bendravimo ribojimo nutraukė planus sukurti šeimą, bet ryšius iki šiol palaiko.

Lukiškių TI-K yra laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis: kamerose neužtikrinta pakankamai dienos šviesos, ant langų esančios metalinės grotos ir tinklas trukdo patekti orui ir šviesai, 16 val. per parą įjungtas dirbtinis apšvietimas. Dėl tokių sąlygų skauda akis ir galvą, pablogėjo regėjimas.

Lukiškių TI-K nesudarytos sąlygos pačiam skalbtis ir džiovintis drabužius. Nemokamai skalbia tik vieną kartą per du mėnesius, o už asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus skalbia vieną kartą per savaitę, o apatinius drabužius skalbti vieną kartą per savaitę yra mažai. Kameroje jaučiama didelė drėgmė, nes joje ir valgo, ir miega, taip pat skalbia ir džiovina drabužius.

Spintelė, skirta maistui, indams ir kitiems reikmenims laikyti, pritvirtinta priešais tualetą, juos skiria tik 1,10 metro tarpas. Tai yra higienos normos pažeidimas. Tokios kalinimo sąlygos jį traumavo ir sumenkino orumą.

Prašo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, netaikydama lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 17–22) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas žalą kildina nuo 1991 m., tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 17 d.

Nurodo, kad, suteikdamas nuteistiesiems teisę į pasimatymus, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – BVK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu ir Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintu Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K tvarkos aprašu.

Langų rėmuose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Vidinės metalinės grotos įdėtos tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir nebūtų galima jo sugadinti. Toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius yra sudarytos, vieną kartą per savaitę apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, iš skalbyklos jie grąžinami sausi tą pačią dieną. Suimtieji ir nuteistieji viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis šiai paslaugai apmokėti. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo j a:

Byloje ginčas kilo dėl pažeistos pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir drauge, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 1991 m. iki skundo teismui išsiuntimo dienos 2017 m. kovo 13 d. ir dėl to kilusios neturtinės žalos.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pateikė.

Nagrinėjamu atveju paskutinė diena pareiškėjui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių buvo 2014 m. kovo 13 d., o jis kreipėsi į teismą 2017 m. kovo 13 d. (skundo išsiuntimo diena). Taigi, reikalavimas atlyginti žalą pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Be to, pareiškėjas nepateikė svarbias priežastis pagrindžiančių įrodymų, kad būtų galima atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taigi, pritaikius ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl galimai pažeistų teisių laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2014 m. kovo 12 d. atmestinas.

Toliau nagrinėjamas pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą dėl pažeistos teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir drauge bei dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami didesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Dėl ilgalaikių pasimatymų

BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal BVK nuostatas ir yra priskirtas paprastajai grupei.

BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai pasimatymai iki 3 valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su žmona, ji šiuo metu jau yra mirusi.

Iš VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjas yra našlys. Santuoka buvo įregistruota 1989 m. kovo 9 d. ir galiojo iki 1994 m. lapkričio 2 d., t. y. jo sutuoktinės D. M. mirties dienos. Sutuoktiniai 1985 m. kovo 2 d. susilaukė dukros S. M.. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad turi sūnų su sugyventine, ji jį lanko, tačiau sūnus neregistruotas jo pavarde.

Kadangi pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl galimai pažeistų teisių laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2014 m. kovo 12 d. pritaikius ieškinio senaties terminą atmestinas, o su sugyventine, kaip matyti iš rašytinių įrodymų, bendro vaiko neturi, argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų ribojimo atmestini.

Iš byloje pateiktų pasimatymų apskaitos kortelių (b. l. 29–30) matyti, kad pareiškėją laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2017 m. kovo 13 d. lankė tik mama. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ar jo draugės rašytus skundus dėl teisės į ilgalaikius pasimatymus ribojimo. Pareiškėjas nepridėjo įrodymų, kad su drauge būtų susilaukęs bendro vaiko, kuris įregistruotas kaip bendras jų vaikas.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktais nustatytus ilgalaikių pasimatymų suteikimo ypatumus, teismas pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus pažeidimo nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl šviesos trūkumo kamerose

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra pakankamai dienos šviesos, ant langų esančios metalinės grotos ir tinklas trukdo patekti orui ir šviesai, 16 val. per parą įjungtas dirbtinis apšvietimas. Dėl tokių sąlygų skauda akis ir galvą, pablogėjo regėjimas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, o lango stiklą aptraukdamas metaliniu tinklu, vykdė minėtų taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų apie regėjimo pablogėjimą ar kitokius simptomus, kurie pasireiškė dėl prasto kameros apšvietimo.

Dėl higienos normos

Pareiškėjas teigia, kad yra pažeidžiamos higienos normos, kadangi spintelė, skirta maistui, indams ir kitiems reikmenims laikyti, pritvirtinta priešais tualetą, juos skiria tik 1,10 metro tarpas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7–14.8 papunkčiuose nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktis). Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu atstumu nuo sanitarinio mazgo turi būti įrengtos spintelės ir lentynos daiktams ar maisto produktams laikyti. Kadangi sanitarinis mazgas (tualetas) nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, o, kaip pareiškėjas teigia, tualetą ir spintelę skiria 1,10 metro atstumas, teismo nuomone, toks kameros įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl drabužių skalbimosi ir džiovinimosi sąlygų

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nesudarytos sąlygos pačiam skalbtis ir džiovintis drabužius. Nemokamai skalbiami jie tik vieną kartą per du mėnesius, o už asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus skalbiami vieną kartą per savaitę. Kameroje jaučiama didelė drėgmė, nes joje ir valgo, ir miega, taip pat skalbia ir džiovina drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2010 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtus apatinius drabužius.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai vieną kartą per savaitę, iš skalbyklos grąžinami sausi, o viršutinių drabužių skalbimo paslaugos yra mokamos. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną. Taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Nėra pagrindo abejoti šiuo atsakovės atstovo paaiškinimu. Pareiškėjas neginčija, kad Lukiškių TI-K vykdė šią pareigą, tačiau norėtų, kad drabužiai nemokamai būtų skalbiami dažniau. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiama drabužių skalbimo paslauga, kartą per savaitę apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai, taip pat buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti pačiam. Pareiškėjo noras, kad drabužiai dažniau, nei nustatyta teisės aktuose, būtų skalbiami nemokamai, vertintinas kaip asmeninis papildomas poreikis, todėl negali būti pripažintas kaip Lukiškių TI-K pareigų nevykdymas.

Pareiškėjas nenurodė, kurioje kameroje juntama didelė drėgmė. Iš atsakovo pateikto 2015 m. lapkričio 12 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2557 (b. l. 39) matyti, kad 2015 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 72 išmatuota santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas reiškė nusiskundimus Lukiškių TI-K dėl per didelės drėgmės kameroje, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos

Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, netaikydama lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį.

BVK 158 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems iki gyvos galvos lygtinis paleidimas netaikomas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas, 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką, 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad kiekvienas, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, kuris nedelsdamas turi priimti sprendimą ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti.

Pažymėtina, kad nurodyto BVK straipsnio atitikimas Konvencijai galėtų būti keliamas pareiškėjo iškeltoje individualioje byloje, kurioje jis prašytų jam taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.