Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų ir atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei I. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo AB Swedbank, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė iš dalies savo reikalavimus ir prašė atsakovui natūra priteisti miegamojo kambario baldus, 8000 Lt vertės, svetainės baldus, 5000 Lt vertės, vaizdo ir garso techniką, 5000 Lt vertės, virtuvės valgomosios zonos baldus, 3000 Lt vertės, ir taip pat prašė priteisti iš jos atsakovui 50 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią natūra didesnę turto dalį. Prašė po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę Alkovskaja (b. l. 80-91, 2 t.). Atsakovas su tokiu turto padalijimu teismo posėdžio metu nesutiko.

Teismo posėdžio metu atsakovas iš dalies pakeitė savo reikalavimus. Prašė butą ir žemės sklypą padalinti natūra ir jam priteisti ½ dalį buto bei žemės sklypo bei atsisakė nuo 112 055 Lt kompensacijos jam išmokėjimo bei sutiko buto kreditą bankui dengti solidariai (81-91, 2 t.). Su tokiu turto padalijimu teismo posėdžio metu nesutiko ieškovė.

Teismas, vertindamas turto padalijimo klausimą, pažymėjo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra nustatyta išvedant aritmetinį vidurkį iš ieškovės ir atsakovo pateiktų buto vertinimų, t. y. 345 000+340 000 = 685 000 : 2=342 500 Lt. Sutuoktinių bendro turto vertė sudaro 403 511 Lt, o dalintino turto vertė yra 206 111 Lt. Teismas visą sutuoktinių įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (103 055,50 Lt) kiekvienam (206 111:2), nes aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, bylos nagrinėjimo metu nenustatė. Kadangi teismas ieškovei natūra priteisė turto už 198 861 Lt, o atsakovui už 7 250 Lt, ieškovė įpareigota per 6 mėnesių laikotarpį išmokėti atsakovui 95 805,50 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančia didesnę turto dalį (198 861-103 055,50 = 95 805,50).

Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo ir atsakovės neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jiems dirbti, todėl teismas nusprendė, jog jie abu turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo skirdami po 600 Lt per mėnesį, iš viso 1 200 Lt/mėn. sumą, kuri užtikrins 8 metų sveiko vaiko protingų poreikių patenkinimą.

Kadangi vaikas lieka gyventi su motina, atsižvelgiant į dalintino turto pobūdį ir kreditorinius įsipareigojimus jo atžvilgiu bei jų vykdymą, ieškovės ilgalaikį rūpinimąsi turtu, yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė pažymi, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad santuokos nutraukimas šiuo atveju teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, anot apeliantės, pasekmės atsirado žymiai anksčiau. Teismas neatsižvelgė į patikslinto ieškinio pateikimo dieną (2012-06-05) buvusį neišmokėto kredito ir mokėtinų palūkanų likutį, kuris tai dienai buvo lygus ne 197 400 Lt, o 161 190 Lt sumai, be kita ko, ieškovė teigia viena mokėjusi kredito įmokas iš viso 26 000 Lt.

Anot apeliantės, teismas neatsižvelgė į dalijamo turto vertę. Kilnojami daiktai natūraliai nusidėvėjo nuo jų pirkimo datos (2006-2007 m.), todėl atitinkamai jų vertė turėtų būti mažinama nuo 53 760 Lt iki 30 170 Lt. Taip pat ieškovė nesutinka ir su ta teismo pozicija, jog kilnojamieji daiktai turi būti prieteistini natūra išimtinai apeliantei, o ieškovui kompensuojami atitinkama pinigų suma iš ieškovės. Pastarosios teigimu, dalis kilnojamo turto yra pirkta atsakovo iniciatyva, todėl jis gali būti priteistas atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

Dėl turto padalijimo

Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes bei prašomus turto padalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; kt.). Bylos duomenimis, abi šalys pateikė atitinkamus bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo variantus. A. I. A. nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl šalių turto padalinimo, nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, taip pat į ieškovės ilgalaikį rūpinimąsi turtu, į dalintino turto pobūdį bei kreditorinių įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad, sprendžiant visus šeimos klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi jis taikytinas ir sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Daugeliu atveju šis principas detalizuotas teisės normose, reguliuojančiose atskirus turto padalijimo tarp sutuoktinių aspektus: teismas gali nukrypti nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgdamas į jų vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); teismas gali nustatyti uzufruktą vienam sutuoktiniui priklausančioje gyvenamoje patalpoje palikti gyventi kitą sutuoktinį, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.71 straipsnis 1 dalis); į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas neišieškant kompensacijos perduodamas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnis). Dar viena vaiko interesų gynimo garantija įtvirtinta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje – parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokiais atvejais sutuoktinis, kuriam paskiriamas turtas natūra, įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Vaiko interesus gali atitikti tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto priteisimas tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tiek ir jo padalijimas natūra, jei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka dalis, užtikrinanti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Tarp šalių nekilo ginčo, jog pagal CK 3.84 str. prasmę butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos gyvenamoji patalpa, kurios įsigijimas nulėmė ir įrengimą bei pritaikymą sūnaus poreikiams (bylos medžiaga patvirtina, jog sūnus gyvena viename iš trijų kambarių). Pažymėtina, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti nepilnamečio vaiko buvimą, bet reikia įrodyti, kad toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus. Tarp šalių nekilo ginčo, jog nepilnametis sūnus naudojasi ir tėvams nutraukus santuoką naudosis atskiru kambariu bute, jam paliekami jo poreikiams tenkinti reikalingi kilnojamieji daiktai, tėvas įpareigojamas teikti išlaikymą, ir, kolegijos vertinimu, darytina išvada, jog tokiu būdu nepilnamečiui sūnui užtikrinamos sąlygos, būtinos vystymuisi, mokymuisi bei poilsiui. Kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl dalintino turto pobūdžio ir kreditorinių įsipareigojimų nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie apeliantės asmeninių lėšų panaudojimą rūpinantis butu, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl didesnės turto dalies priteisimo. Tačiau teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-02-01, t. y. nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovė prašė teismo nustatyti, jog santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. vasario mėn., kai sutuoktiniai realiai pradėjo gyventi atskirai ir nevedė bendro ūkio, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovas išvyko dirbti į Angliją, nepaneigia šalių bendro santuokinio gyvenimo. Tačiau atsakovui teismo posėdžio metu pripažinus aplinkybę, jog su ieškove negyvena nuo 2010 m. spalio mėn. (b. l. 87, 3 t.), yra pagrindas konstatuoti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos (t. y. nuo 2010 m. spalio mėn.), kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pripažinus šioje nagrinėjamoje byloje, jog santuokos nutraukimas sutuoktiniams teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. spalio mėn., turi būti atsižvelgiama į tai datai neišmokėtą kredito ir mokėtinų palūkanų likutį. Tarp šalių nekilo ginčo, jog nuo nurodytos datos (2010 m. spalio mėn.) apeliantė viena mokėjo kredito įmokas, būtent pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 63, 68, 2 t., 145, 3 t.) patvirtina, jog nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2013 m. spalio 20 d. apeliantė yra sumokėjusi kredito įstaigai 25 344,25 Lt ir 2013 m. lapkričio mėn. neišmokėto kredito ir palūkanų suma sudaro 187 096,36 Lt, viso – 212 440,61 Lt. Taigi iš buto vertės 342 500 Lt atėmus 212 440,61 Lt (nurodytą kredito dalies ir palūkanų sumą), dalintino buto vertė yra 130 059,39 Lt.

Taip pat kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintinų kilnojamųjų daiktų vertę, nepagrįstai vadovavosi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis šių daiktų kainomis, netaikant jiems nusidėvėjimo koeficientų, todėl nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi apeliantės pateikta 2013-10-29 Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19934 VAT_2013 LVO VHAN. Pažymėtina, kad apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu (b. l. 80, 3 t.), tiek ir apeliaciniame skunde, prašydama atitinkamus kilnojamuosius daiktus priteisti natūra atsakovui, iš esmės grindė jų didele verte ir tokiu būdu išvengiant jai reikšmingos piniginės kompensacijos išmokėjimu atsakovui. Esant į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams apie objektyvią dalintinų kilnojamųjų daiktų vertę (12 798 Lt), kolegijos vertinimu, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bute esančių ginčo daiktų priteisimo ieškovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei priteistini kilnojamieji daiktai, kurių vertė viso 12 798 Lt (2013-10-29 Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19934 VAT_2013 LVO VHAN 6.8 lentelė, 6.7 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog dalintino turto vertė yra 150 108,39 Lt (130 059,39 Lt (buto vertė), 1 Lt (žemės sklypo), 12 798 Lt (kilnojamųjų daiktų bute) ir 7250 Lt (automobilis)). Ieškovei priteisus turto už 142 862,40 Lt, atsakovui priteistina iš ieškovės 67 804,20 Lt kompensacija. Atsižvelgiant į apeliantės finansinę padėtį: į jos darbo užmokestį, į mokamą paskolą ir palūkanas kredito įstaigai, taip pat į tai, kaip nurodo apeliantė, ribotas galimybes, gauti kreditą kompensacijos atsakovui išmokėjimą, priteistos kompensacijos išmokėjimas atidėtinas vieneriems metams.

Dėl išlaikymo

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus A. A., gim. 2004-03-31, gyvena su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sūnui A. priteisimo, nurodydama, kad tik ji iš esmės rūpinasi vaiku, jai reikia užtikrinti sūnaus jo augimui, vystymuisi, mokymuisi ir gyvenimui reikalingas pilnavertes sąlygas, atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamas, todėl turi teikti išlaikymą (po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis). Ieškovė nurodė, kad sūnui per mėnesį reikalinga apie 2500 Lt išlaikymo suma ir akivaizdu, kad sūnaus poreikiai su amžiumi vis didėja. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis sutinka mokėti 600 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį ir iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos sūnui reikalingos per mėnesį išlaikymo sumos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 600 Lt kas mėnesį, ir konstatavo, jog atsakovas, atsižvelgiant į jo gaunamą darbo užmokestį gali skirti po 600 Lt kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui. Ieškovė reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindžia tuo, kad atsakovas dirba UAB ,,Spaudos kontūrai“ spaudėju ir jo gaunamos pajamos sudarė apie 3200 Lt atskaičius mokesčius. Mano, kad negalima apsiriboti tik būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimu, nes šeimos turtinė padėtis visada buvo geresnė ir leido užtikrinti aukštesnio nei minimalaus lygio sūnaus poreikius. Įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą iš atsakovo, yra iš dalies pagrįsti ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui padidinat iki 750 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiui vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis.

Kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas intensyviai rūpinasi sūnumi, užtikrina tinkamą mokymosi įstaigos lankymą, kartu atostogavimą ar laisvalaikio praleidimą ir pan. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pagal paskutinius pateiktus rašytinius įrodymus apie pajamas (b. l. 17, 3 t.) jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis yra virš 3000 (atskaičius mokesčius), todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai prastesnė, jog negalėtų teikti sūnui didesnio išlaikymo nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog dalijant santuokoje įgytą turtą nebuvo nukrypta nuo lygių dalių nustatymo principo, ir kiekvienam sutuoktiniui atiteko santuokoje įgytas vienodos vertės turtas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo pateikta jokių duomenų apie pasikeitusias šalių gaunamas pajamas. Kolegija pažymi, kad ieškovės pajamos, gaunamos darbinių santykių pagrindu, neviršija ženkliai atsakovo gaunamų pajamų, įvertinant jos mokamą kiekvieną mėnesį skolą ir palūkanas kredito įstaigai už įgytą būstą ir tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog nepilnametis sūnus yra jau mokyklinio amžiaus, lanko muzikos mokyklą, medicinos įstaigų dokumentai patvirtina, jog nepilnametis vaikas turi pilnapadystę, dėl ko yra rekomenduojami individualūs supinatoriai, taip pat planuojamas ortodontinis gydymas (b. l. 130 – 132, 2 t.), kas patvirtina specialių poreikių buvimą ir didesnio išlaikymo būtinumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turi mokėti 750 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir/ar vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas iš naujo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas dalyje dėl turto padalijimo pakeistinas, ieškovei I. A. priteisiant natūra: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 342 500 Lt vertės; 50/10741 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 Lt vertės; virtuvės komplektą su integruota buities technika, 2765 Lt vertės; miegamojo kambario baldus, 2449 Lt vertės; prieškambario baldus, 474 Lt vertės; vonios kambario baldus, 632 Lt vertės; svetainės kambario baldus ir žurnalinį staliuką, 1422 Lt vertės; skalbimo mašiną, 237 Lt vertės; virtuvės valgomosios zonos baldus, 1343 Lt vertės; vaizdo ir garso techniką bei televizoriaus staliuką, 1346 Lt vertės; akvariumą, 948 Lt vertės; garų valymo sistemą Zepter, 711 Lt vertės; treniruoklį, 474 Lt vertės, viso priteisiant turto už 142 862,40 Lt; o atsakovui A. A. priteisiant natūra automobilį O. V., v/n (duomenys neskelbtini) 7250 Lt vertės, viso priteisiant turto už 7 250 Lt, įpareigojant ieškovę I. A. išmokėti atsakovui A. A. per 12 mėnesių nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos 67 804,20 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį. Taip pat pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant iš atsakovo A. A. sūnui A. A. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 750 Lt nuo 2011-02-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutartimi apeliantei I. A. žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas (b. l. 126, 3 t.), todėl iš esmės sumažinus jos turtinį ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui (95 805,50 Lt - 67 804,20 Lt) iš atsakovo A. A. valstybės naudai priteistinas 840,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai pagal CPK 85 str. 1 d. 3 p. priteistinas 270,00 žyminis mokestis už ieškovės patenkintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, viso 1110,00 Lt. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovo naudai priteistinos 400 Lt dydžio išlaidos, susijusios su advokato pagalba (b. l. 134, 3 t.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą dėl turto padalijimo pakeisti iš dalies ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškovei I. A. priteisti natūra: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 342 500 Lt vertės; 50/10741 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 Lt vertės; virtuvės komplektą su integruota buities technika, 2765 Lt vertės; miegamojo kambario baldus, 2449 Lt vertės; prieškambario baldus, 474 Lt vertės; vonios kambario baldus, 632 Lt vertės; svetainės kambario baldus ir žurnalinį staliuką, 1422 Lt vertės; skalbimo mašiną, 237 Lt vertės; virtuvės valgomosios zonos baldus, 1343 Lt vertės; vaizdo ir garso techniką bei televizoriaus staliuką, 1346 Lt vertės; akvariumą, 948 Lt vertės; garų valymo sistemą Zepter, 711 Lt vertės; treniruoklį, 474 Lt vertės, viso priteisti turto už 142 862,40 Lt;

atsakovui A. A. priteisti natūra automobilį O. V., v/n (duomenys neskelbtini) 7250 Lt vertės, viso priteisti turto už 7 250 Lt.

Įpareigoti ieškovę I. A. išmokėti atsakovui A. A. per 12 mėnesių nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos 67 804,20 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pakeisti iš dalies ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. A. sūnui A. A., gim. 2004-03-31 išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 750 Lt nuo 2011-02-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Paskirti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motiną I. A.. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo A. A. valstybės naudai 1110,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės I. A. atsakovui A. A. 400,00 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.