Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. M.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui R. L. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas V. M. paaiškino, kad 1996-05-08 buvo sudaryta sutartis, pagal kurią jis nupirko G. K. nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, šulinį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta tarp jo ( ieškovo ) ir R. L., kuris veikė pagal G. K. 1996-03-27 išduotą įgaliojimą. Buvo pasirašyta turto pardavimo sutartis, jis sumokėjo R. L. 2000 Lt, R. L. perdavė jam raktus nuo namo ir namo kadastro bylą. Kadangi tuo metu namo šeimininkė G. K. sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, R. L. turėjo išvažiuoti, jis nusprendė pirkimo pardavimo sutartį pas notarą įforminti vėliau. Bet (duomenys neskelbtini) G. K. mirė, jos išrašytas įgaliojimas R. L. nustojo galioti, todėl nebuvo galimybių sutartį įforminti notarine tvarka. Nuo gyvenamojo namo ir kitų patalpų perdavimo iki šiol jis naudojasi šiomis patalpomis, minėtame gyvenamajame name nuolat su šeima gyvena. Kadangi jis sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sąlygas įvykdė, t. y. už nupirktą turtą sumokėjo sutartą sumą, jam turtas buvo perduotas, jis juo daugiau nei 25 metus naudojasi, prašo ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad G. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu yra registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Utenos rajono I-o notaro biuro notarė D. M. patvirtino įgaliojimą pagal kurį G. K. įgaliojo R. L. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti, dovanoti, mainyti <...>. (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis pagal kurią R. L. pagal įgaliojimą pardavė V. M. gyvenamąjį namą, tris ūkinius pastatus, šulinį ir žemę, priklausančius G. K., esančius (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad R. L. pinigus – 2000 Lt, gavo. G. K. (duomenys neskelbtini) mirė.

Civilinės teisės doktrinoje nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikianti galimybę šios teisės turėtojui savo nuožiūra objektyviosios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tokios nuostatos savo praktikoje laikosi ir Konstitucinis Teismas, teigdamas, kad nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir kiti civiliniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši nuostata suponuoja tai, kad Konstitucija, garantuodama nuosavybę, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę bei garantuoja šios teisės apsaugą. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, inter alia teisėtumo, sąžiningumo principams. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos normų ir principų, turi nustatyti nuosavybės teisės įgijimo būdus ir pagrindus. Tai suponuoja nuosavybės įgijimo teisėtumo reikalavimą. Pagal Konstituciją viena esminių nuosavybės objekto ( turto ) perleidimo kito asmens nuosavybėn teisėtumo sąlygų yra savininko valios dėl tokio nuosavybės objekto ( turto ) perleidimo kito asmens nuosavybėn išreiškimas ( sutikimas ). Kai turtas perleidžiamas kitam asmeniui be turto savininko valios išreiškimo ( sutikimo ), toks turto perleidimas laikomas neteisėtu, o perleistas turtas – neteisėtai kito asmens įgytu turtu, nebent turto perleidimas kito asmens nuosavybėn be šio turto savininko valios išreiškimo būtų konstituciškai pateisinamas ( Konstitucinio Teismo 2008-10-30 nutarimas ). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti LR CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisę pagal LR CK 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadinasi, tik tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus LR CK nustatytus atvejus ( kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ), daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo. Pagal LR CK 1.93 straipsnio 4 dalį jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Iš esmės analogiška norma buvo įtvirtinta sandorio sudarymo metu ( 1996-05-08 ) galiojusiame 1961 m. CK ( CK 58 straipsnio 5 dalis ). Šiuo atveju, (duomenys neskelbtini), R. L., veikiantis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės G. K. vardu pagal 1996-03-27 išduotą įgaliojimą, ir įgijėjas V. M. susitarė dėl šio nekilnojamojo turto pirkimo. V. M. sumokėjo turto savininkės atstovui R. L. sutartą sumą – 2000 Lt, nekilnojamojo turto savininkės G. K. įgaliotas atstovas R. L. perdavė V. M. nekilnojamąjį turtą ( raktus nuo gyvenamojo namo, namo kadastro bylą ), tokiu būdu perdavė įgijėjui nuosavybes teises į minėtą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu abi šalys sandorį įvykdė. (duomenys neskelbtini) mirus G. K. jos (duomenys neskelbtini) R. L. išduotas įgaliojimas nustojo galioti, todėl R. L. negalėjo veikti mirusiosios G. K. vardu ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Nuo gyvenamojo namo perdavimo ieškovui momento, ieškovas jame daugiau nei 20 metu gyvenu, ką patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Adutiškio seniūnijos 2022-09-22 pažyma. Byloje nėra duomenų, kad kas nors per visą laikotarpį nuo turto perdavimo ieškovui momento ((duomenys neskelbtini)) būtų reiškęs jam pretenzijas dėl valdomo minėto nekilnojamojo turto. Atsakovas R. L. su ieškiniu sutiko visiškai, pretenzijų niekam neturi. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas ieškinį patenkina.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Ieškovas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 1.93 str. 4 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti galiojančiu tarp R. L., veikusio pagal G. K. (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą, ir V. M. (duomenys neskelbtini)sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią V. M. nuosavybėn įgijo: žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.