- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- I-2972-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03104-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
2019 m. balandžio 15 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau - ir Pravieniškių PN - AK) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. spalio 14 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN - AK 1-ajame sektoriuje. Kalinimo Pravieniškių PN - AK metu nėra užtikrinamas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas, į kameras sunkiai patenka natūrali šviesa, jose yra tamsu, nėra tinkamos oro ventiliacijos, todėl yra drėgna, pelija minkštasis inventorius bei sienos, rūdija geležinės lovų dalys, veisiasi parazitai. Pabrėžia, kad šaltuoju metų laiku kamerose neužtikrinama tinkama oro temperatūra, ji siekia vos apie 10 – 14 laipsnių šilumos, todėl nuolat jausdavo galvos skausmus, sirgdavo kvėpavimo takų ligomis. Kamerose nėra įrengtas unitazas, o įrengti sanitariniai mazgai neturi atskiros oro ventiliacijos sistemos. Taip pat pataisos namuose su pertrūkiais tiekiamas karštas vanduo, todėl yra priverstas maudytis užsikaičiant karštą vandenį elektrinio virdulio pagalba, o esant karštam vandeniui praustis duše būdavo leidžiama neilgiau nei 15 min.
Akcentuoja, kad Pravieniškių PN - AK tiekiamas maistas yra neskanus bei nekaloringas, jis paduodamas per kamerose įrengtas duris, todėl tekdavo valgyti atvėsusį maistą. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. dienos metu iš nuteistųjų būdavo surenkamas miegamųjų vietų minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, užvalkalai) ir jis būdavo laikomi antisanitarinėmis sąlygomis atskiroje patalpoje. Nuteistiesiems išduodami čiužiniai yra fiziškai susidėvėję, todėl miegant jaučiasi geležinės lovos dalys, negalėdavo tinkamai išsimiegoti, po nakties miego skaudėdavo visą kūną. Kamerose nėra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl jose nesijausdavo saugiai.
Pabrėžia, kad dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų nuolat patirdavo pažeminimą, fizinį skausmą bei psichologinius išgyvenimus, todėl būdavo priverstas kreiptis į Pravieniškių PN - AK dirbančius sveikatos apsaugos specialistus. Pareiškėjo nuomone kalinimas minėtomis sąlygomis pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi visą ginčo laikotarpį buvo žeminamas jo orumas bei garbė, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 10 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti. Teigia, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, kadangi bijo dėl savo saugumo. Paaiškino, kad drausminės nuobaudos jam yra skiriamas, kadangi jis atsisako atlikti bausmę lokaliniame sektoriuje. Kamerose įrengtos mechaninės ventiliacijos sistemos neveikia. Akcentavo, kad Pravieniškių PN - AK atsiliepime nurodė melagingus duomenis apie kamerų plotus, juose laikytų asmenų skaičių.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN - AK atsiliepimu į skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas Pravieniškių PN - AK 1-ame sektoriuje už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pareiškėjas žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti. Teisės aktai numato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3.6 kv. m. Pravieniškių PN - AK pažymi, jog pateikti dokumentai patvirtina, jog minėtu laikotarpiu gyvenamųjų patalpų ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, nebuvo pažeista.
Kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas, įrengtas dieninis bei naktinis apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Apsauginės grotos ant langų įrengtos remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, jos apšvietimui įtakos neturi.
Patalynė kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, kadangi toks teisinis reguliavimas numatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte. Išduota patalynė, esant būtinumui gali būti dezinfekuojama. Nuteistasis pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, privalo kreiptis į būrio, kuriame gyvena, viršininką. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo čiužinio į Pravieniškių PN - AK Turto valdymo skyrių nesikreipė. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami.
Kamerų tipo patalpose, kuriose pareiškėjas atlieka bausmę yra mechaninio vėdinimo sistema, taip pat papildomai gali būti vėdinamos per langus. Pravieniškių PN - AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros į Pravieniškių PN - AK Turto valdymo skyrių nesikreipė.
Pažymi, kad kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami budėtojai. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis bei sanitarinius įrengimus. Jeigu patalpose gyvenantys nuteistieji tinkamai atliktų savo budėtojų pareigas, joje negalėtų būti purvinų langų, antisanitarinių spintelių, nebūtų blogo kvapo.
Kamerų tipo patalpų sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema ir tupimi klozetai. Teisės aktai nurodo, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Bendrojo sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o teisės aktai neįpareigoja įrengti karšto vandens tiekimo kamerų sanitariniuose mazguose.
Pažymi, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose yra įrengti aliarmo mygtukai, įstaiga užtikrina tinkamą aliarmo mygtukų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Pareiškėjui maitinimas paskirtas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtiną valgiaraštį „nedirbantiems vyrams“. Maistas į kamerų tipo patalpas yra pristatomas specialiose termo induose. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo maitinimosi nesikreipė,
Pareiškėjas atlikdamas bausmę į Pravieniškių PN - AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pažeminto orumo, patiriamo streso, dvasinių išgyvenimų nesikreipė. Jo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu vieną kartą į medikus kreipėsi dėl gerklės skausmo bei temperatūros, tris kartus kreipėsi dėl nugaros skausmų. Pravieniškių PN - AK nuomone visi pareiškėjo nusiskundimai yra niekuo nesiskiriantys kaip laisvėje gyvenančių žmonių, todėl jo keliami argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutrikusios sveikatos yra nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Lietuvos valstybės atstovui apie posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. B. kreipėsi skundu į teismą prašymas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl kalinimo Pravieniškių PN – AK kamerų tipo patalpose, neatitinkančiose Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių PN – AK buvo laikomas teisės aktų reikalavimų, neatitinkančiomis sąlygomis – nesilaikyta reikalavimų dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, kamerų tipo patalpos neatitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimų – blankus apšvietimas, netinkama ventiliacija bei oro temperatūra, nuolatinė drėgmė, apipelijusios sienos bei minkštasis inventorius, surūdijusios miegamosios vietos, sanitariniame mazge nėra unitazo. Akcentuoja, jog dienos metu iš kamerų tipo patalpose laikomų nuteistųjų paimama patalynė ir ji laikoma antisanitarinėmis sąlygomis, tiekiamas netinkamos temperatūros maistas, neįrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, suteiktas čiužinys fiziškai nusidėvėjęs.
Nagrinėjamoje byloje yra aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ .2 punktas numato minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Vadovaujantis Pravieniškių PN - AK atsiliepime į skundą (b. l. 18 – 24) bei Pravieniškių PN – AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. vasario 6 d. pažymoje Nr. 41-1975 „Dėl nuteistojo gyvenamųjų patalpų“ (b. l. 56) pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN – AK 1-ajame sektoriuje kamerų tipo patalpose; 1) nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,10 kv. m. (buvo laikomi 2 asmenys); 2) nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,10 kv. m. (buvo laikomi 3 asmenys); 3) nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 6 d. karantine Nr. 2, kurio plotas 36,73 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas 3,68 kv. m. (buvo laikomi 2 asmenys); 4) nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,10 kv. m. (buvo laikomas 1 asmuo); 5) nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. 1, kurios plotas 5,57 kv. m., įrengta 1 miegamoji vieta, vienam asmeniui tenkantis plotas 5,57 kv. m. (buvo laikomas 1 asmuo); 6) 2018 m. rugpjūčio 28 d. karantine Nr. 2, kurio plotas 36,73 kv. m., įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas 3,68 kv. m. (buvo laikomi 4 asmenys); 7) 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. kameroje 12, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,1 kv. m. (buvo laikomi 2 asmenys); 8) 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. kameroje 12, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,1 kv. m. (buvo laikomi 1 asmuo); 9) nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 16, kurios plotas 8,58 kv. m., įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,29 kv. m. (buvo laikomi 2 asmenys); 10) nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 13, kurios plotas 16,38 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 4,10 kv. m. (buvo laikomi 4 asmenys).
Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atžvilgiu Taisyklių 11¹.2 punkto pažeidimų nenustatyta, taip pat daugumoje atvejų minėtose patalpose laikytų nuteistųjų skaičius būdavo mažesnis nei miegamųjų vietų skaičius, taigi vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dalis buvo netgi didesnė nei ją apskaičiuojant pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma buvo netgi didesnė nei minimali norma, todėl kaip nepagrįstas atmestinas skundo argumentas, kad pareiškėjui Pravieniškių PN - AK gyvenamosiose patalpose trūko teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje P.prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės.
Pareiškėjas skunde pabrėžia, jog laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. dienos metu buvo surenkami čiužiniai, antklodės, pagalvės bei patalynės ir minėti daiktai laikomi antisanitarinėmis sąlygomis. Nuo 2018 m. spalio 20 d. įsigaliojusios Taisyklių redakcijos 220 punktas numato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad Pravieniškių PN - AK pareigūnai dienos metu surinkdami pareiškėjo minkštąjį inventorių vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Taip pat pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde apsiribojo tik nurodydamas, kad paimtas minkštasis inventorius būdavo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, tačiau plačiau nepasisakė kaip minėtos sąlygos pasireiškė, nenurodė jog jis dėl to patyrė kokių nors neigiamų pasekmių ar nepatogumų.
Kaip ir minėta, pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš kitų aplinkybių – blankaus apšvietimo, tinkamos oro ventiliacijos trūkumo gyvenamosiose patalpose, drėgmės, apipelėjusių sienų bei čiužinių, surūdijusių lovų, gyvenamojoje patalpoje nesančio pagalbos mygtuko, sanitariniame mazge neįrengto unitazo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis teigia, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pataisos namams taikomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015).
HN 134:2015 12 punktas teigia, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (HN 134:2015 18 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Pažymėtina, kad HN 134:2015 nereglamentuoja natūralios apšvietos normos, taip pat nenumato, jog karštas vanduo privalo būti tiekiamas į nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengtus sanitarinius mazgus.
Pravieniškių PN - AK atsiliepime teigia, kad kamerų tipo patalpose yra įrengti tupimi klozetai. Taisyklių 10 punktas reglamentuoja, jog pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) yra patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, jog kamerų tipo patalpose įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.4 punktas teigia, jog kamerų tipo patalpose leidžiama įrengti tupiamą klozetą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Pravieniškių PN - AK 1-ajame sektoriuje esančiose kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų nenustatyta.
Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.11 punktu kamerų tipo patalpose privalo būti įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pravieniškių PN – AK atsiliepime į skundą nurodo, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, o gavus informaciją apie trūkumus, jie yra šalinami. Pareiškėjas skunde plačiau nepasisako dėl minėtos aplinkybės, nėra jokių duomenų, kad dėl galimai nesančios ar neveikiančios iškvietimo sistemos kreipėsi su skundu į pataisos įstaigos pareigūnus. Taip pat pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių leidžiančių pagrįstai teigti, kad kalinimo Pravieniškių PN - AK metu, jam būtų buvęs poreikis pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema ir dėl tokios galimybės nebuvimo jis patyrė kokių nors neigiamų pasekmių ar patyrė žalą. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, kad šis pareiškėjo skundo argumentas nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigia, jog į kamerų tipo patalpas tiekiamas atvėsęs maistas. Pravieniškių PN – AK teigia, kad maistas į kamerų tipo patalpas yra pristatomas specialiuose termo (šilumą išsaugančiuose) induose bei pareiškėjas su skundu dėl netinkamo maitinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė. 2018 m. lapkričio 22 d. nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo akte Nr. 77-1680 (b. l. 66) teigiama, jog nuteistųjų skunduose akcentuojama, kad patiekiami šalti dietinio maitinimo patiekalai, todėl Pravieniškių PN - AK direktoriaus įsakymu sudaryta komisija pietų maitinimo metu patikrino patiekalų temperatūrą tiek valgykloje, tiek jau pristačius juos į kamerų tipo patalpas. Minėtame patikrinimo akte konstatuojama, kad kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas tinkamos temperatūros maistas, atliekant paruošto dietinio maisto juslinį ir vizualinį patikrinimą nustatyta, jog paruoštas maistas buvo tinkamos konsistencijos, estetinio vaizdo ir malonaus kvapo. Įvertinus minėtas aplinkybes minėtas pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pravieniškių PN - AK atsiliepime į skundą taip pat akcentuoja, jog įstaigoje antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Teigia, kad Pravieniškių PN – AK 1-ajame sektoriuje esančios patalpos vėdinamos per langus, juose įrengtos mechaninės vėdinimo sistemos, užtikrinama tinkama oro temperatūra, esant poreikiui nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai bei ventiliatoriai, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais, išduota patalynė gali būti dezinfekuojami. Vertinant patalpų atitiktį švarai ir tvarkai, pažymėtina, kad nuteistiesiems tenka prievolė palaikyti bendrą švarą ir tvarką gyvenamosiose ir buitinėse patalpose (b. l. 51 – 52) ir patalpų būklė priklauso nuo pačių nuteistųjų gebėjimo ją palaikyti bei užtikrinti.
Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, blankaus apšvietimo, tvyrančios drėgmės ir t.t) kreipėsi į atitinkamas institucija, o šios į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios ventiliacijos, netvarkingos elektros instaliacijos, netinkamo apšvietimo, dėl patalpų avarinės būklės, sanitarinių mazgų neatitikties laikytini nepagrįstais. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamą apšvietimą, oro ventiliaciją, ore tvyrančią drėgmę, surūdijusias lovas ir t.t. informavęs įstaigos administraciją. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės.
Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, argumentus išdėstė deklaratyviai ir trumpai, nepagrindė priežastinio ryšio tarp minėtos aplinkybės ir skunde nurodomų neigiamų išgyvenimų, todėl pareiškėjo argumentai dėl kalinimo sąlygų neatitikties nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, o Pravieniškių PN - AK neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius A. B. kalinimo sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN - AK, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.