Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Virginijus Gedeikis Procesinio sprendimo kategorijos

2.1.3.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;

2007 m. spalio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K., gim. (duomenys neskelbntini), apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.:

dėl M. V. turto pagrobimo šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

dėl svetimo turto pagrobimo iš nenustatyto automobilio septyniems mėnesiams laisvės atėmimo;

dėl E. E. turto pagrobimo aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo;

dėl UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Stragutės mėsa“ turto pagrobimo dešimčiai mėnesių laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš UAB „Mažeikių mėsinė“ parduotuvės) aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (dėl UAB „Mažeikių mėsinė“ turto sugadinimo) penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo ir iš dalies sudėjimo būdu ir nustatyta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. ši bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė Nepilnamečių pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti V. K., R. P., Ž. J., L. Š., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą: 2006 m., naktį iš balandžio 7 į 8 d., automobilių aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su L. Š., Ž. J., Š. B., įsibrovė į M. V. automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė 400 litų vertės kompaktinių plokštelių grotuvą „JVC“ bei turėtu atsuktuvu sugadino 100 Lt vertės automobilio vairuotojo pusės durelių užrakinimo spynelę.

Be to, jis nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą: 2006 m. balandžio mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupe su Š. B., A. K. ir P. S., Š. B. atsuktuvais atidarius automobilio „Volkswagen Pasat“, kurio valstybinis numeris ir savininkas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, priekinį keleivio pusės durelių stiklą, pagrobė piniginę su 180 Lt.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006 m., naktį iš balandžio 23 į 24 d., veikdamas bendrininkų grupe su Š. B., P. S., įsibrovė į dėvėtų rūbų parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, priklausančią E. E.. Š. B. turėtu raktu atrakino lauko durų spyną, atsuktuvu išėmė ir sudaužė 10 litų vertės durų stiklą ir iš ten pagrobė 144 litų vertės turto.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 13 d. naktį, apie 2.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su Š. B., A. K. ir P. S., Š. B. atsuktuvu išėmus lango stiklą įsibrovė į UAB „Molupis ir Ko“ ir UAB „Stragutės mėsa“ prekybos kioską, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, pagrobė UAB „Molupis ir Ko“ turto už 260,83 Lt ir UAB „Stragutės mėsa“ turto už 540,45 Lt.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 16 d. naktį, apie 2.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su Š. B., Š. B. metaliniu strypu išlaužus lauko duris, pasikėsino įsibrauti į UAB „Mažeikių mėsinė“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas policijos pareigūnų, kurie jį sulaikė. UAB „Mažeikių mėsinė“ padarė turtinę žalą: sugadino 50 litų vertės lauko durų spyną, 500 litų vertės lauko duris, kurių remonto darbai kainavo 300 litų, sugadino vidaus duris, kurių remonto darbai kainavo 150 litų.

Nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti – skirti švelnesnę bausmę, nes gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nori mokytis, padėti mamai, auginančiai septynis vaikus.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistojo T. K. gynėja prašo nuosprendį pakeisti – skirti bausmę be laisvės atėmimo, nuteistojo V. K. gynėjas prašo panaikinti nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo ginamajam. Prokurorė prašo panaikinti nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl T. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d. ir dėl V. K. nuteisimo pagal 189 str. 1d., kitas T. K. paskirtas bausmes subendrinti remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atmetant prašymą švelninti nuosprendį ir skirti bausmę be laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas dėl bausmių paskyrimo atmestinas, tačiau nuosprendis švelnintinas dėl neteisėto asmens pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d.

Bausmės už padarytus nusikaltimus, kurie kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. ir 22 str. 1d. ir 178 str. 2d., paskirtos teisingai, jos atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, taip pat 91 straipsnio, nustatančio bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, esmę: nuteistasis, bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kėsinosi padaryti ir padarė penkias svetimo turto vagystes. Ir nors nuteistasis yra nepilnametis, nusikalstamos veikos buvo vykdomos naktį, kai kurios net 2 valandą. Nors nusikaltimų padarymo laikas nėra kokia nors sunkinanti aplinkybė, tačiau nepilnamečių, tuo labiau grupės asmenų nusikalstamas veikimas naktį rodo didesnį veikų pavojingumą visuomenei, nes tai rodo, kad tokių nepilnamečių asmenų elgesys yra nekontroliuojamas, toks elgesys, peraugęs į nusikalstamų veikų darymą, kelia akivaizdžią grėsmę visuomenei. Be to, nusikalstamos veikos padarytos ne dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl kraštutinai nusikalstamo elgesio, kuris formavosi per tam tikrą laiką. Nuteistojo nepilnamečio asmens charakteristika yra neigiama, auklėjamojo veikimo priemonės jam didesnės įtakos neturi, nes, kaip rašoma charakteristikoje, motina auklėti yra bejėgė, su mokytojais ir kitais elgiasi šiurkščiai. Tai rodo, jog už padarytus nusikaltimus nuteistajam neturėjo būti skiriama kitokia bausmė negu laisvės atėmimas, nes griežtos prievartos priemonės gali padėti formuoti nepilnamečio požiūrį į atsakomybę už savo elgesį, į pagarbą aplinkai, kurioje jis gyvena. Svarbią reikšmę turėjo tai, kad nuteistojo, kaip nepilnamečio, bendravimas buvo susijęs su asmenimis, taip pat nepilnamečiais, kuriems jau buvo priimti nuosprendžiai už vagystes ir plėšimus. Esant tokioms aplinkybėms, bausmių paskyrimą negali lemti kai kurios formalios baudžiamojo įstatymo nuostatos: pripažinus atsakomybę sunkinančia aplinkybe bendrininkavimą, kartu pripažinta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tačiau nepilnamečio nuteistojo požiūris į auklėjimą, gyvenimą apskritai, į tai, kad auklėjimo ir poveikio priemonės esminės reikšmės neturi, leido teismui priimti logišką ir teisingą sprendimą – skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu.

Tačiau nuosprendis keistinas – jis švelnintinas – teismui padarius klaidą dėl baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 3 str. 1d. 4p.) nuostatų neteisingo vertinimo, tai lėmė nepagrįstą asmens pripažinimą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d. Nuosprendis dėl šio nuteisimo ir bausmės paskyrimo naikintinas ir byla nutrauktina (Baudžiamojo proceso kodekso 327 str. 1p.): iš nuosprendžio matyti, kad nuteistasis T. K. yra gimęs (duomenys neskelbtini), veiką, turinčią nusikaltimo požymių, padarė 2006 m. gegužės 16 d., t.y. neturėdamas šešiolikos metų. Baudžiamojo kodekso 13 str., nustatančio amžių, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 1d. teigiama, jog pagal Kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o Kodekso 13 str. 2d. numatytais atvejais – keturiolika metų. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal 187 str. 1d., Kodekso 13 str. 2d. nėra numatyta. Tai rodo, jog nuteistasis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą ir už tai negalėjo būti paskirta bausmė. Ši bausmė, kuri subendrinant kitas bausmes buvo apimta, negalioja, todėl kitos bausmės turi būti bendrinamos iš naujo remiantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4, 9 d. nuostatomis, tai lemia nuosprendžio pakeitimą remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1d. nuostatomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas pirmosios instancijos nuosprendžio pakeitimo klausimus, priima nuosprendį.

Remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 2 d. kaip esmę apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo T. K. skundą ir tikrindamas pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nustato esminį Kodekso pažeidimą, pripažįstant kaltu ir paskiriant bausmę kitam asmeniui, kuris apeliacinio skundo nėra padavęs: V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 8-10 d. laikotarpiu įgijo ir realizavo nusikalstamu būdu gautą svetimą turtą – name (duomenys neskelbtini), iš kito nuteistojo L. Š. įgijo 80 Lt vertės grotuvą, žinodamas, kad jis pagrobtas, o po to balandžio 10 d. jį pardavė kitam asmeniui.

Kaip minėta, Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 d. 4 p. nurodo, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Minėta Baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalis nurodo, jog baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų Baudžiamojo kodekso 189 str. 1d., pagal kurį V. K. pripažintas kaltu ir paskirta bausmė, Kodekso 13 straipsnio 2 dalyje nenurodyta. Todėl V. K., kuris veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo metu neturėjo tokio amžiaus, kad jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Klaidingas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos vertinimas lėmė neteisingo sprendimo – baudžiamojo įstatymo taikymo be pagrindo – priėmimą. Nors, kaip minėta, pats V. K. ar jo gynėjas skundo nepadavė, tačiau apeliacinės instancijos teisme dalyvaujanti prokurorė prašo dėl to naikinti nuosprendį. Tokia prokurorės nuostata yra pagrįsta, nes baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, tinkamai taikyti įstatymus (Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendį ir nutraukti baudžiamąjį bylą dėl T. K. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d. ir bausmės paskyrimo;

panaikinti nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl V. K. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1d. ir bausmės paskyrimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4, 9 d. subendrinti kitas šiuo nuosprendžiu T. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir laisvės apribojimo bausmę, paskirtą to paties teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (taikant BK 65 str. 1d. 1 p. b pap. ) – prie dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti kitas bausmes ir nustatyti galutinę vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę Nepilnamečių pataisos namuose.

Kitus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytus sprendimus palikti nepakeistus.