Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios L. P. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. laisves atemimu šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausme visiško bausmiu sudejimo budu subendrinta su Panevežio miesto apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta laisves atemimas ketveriems metams keturiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

L. P. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininku grupeje su ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „Vyga“, tikslu apgaule savo naudai igyti svetima turta, po to, kai ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytas asmuo 2006 m. birželio 16 d., 08.58 val., nukentejusiajai K. I., jai bunant namuose, adresu Pabares km., Pabares sen., Šalcininku r., i mobiliojo ryšio telefona Nr. 8 618 62706 atsiunte SMS pranešima (siuntejo Nr. 864442115) su tekstu: „Mama, paskambink greiciau i ši numeri, turiu nemalonumu“, o K. I. paskambino minetu numeriu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu nenustatytas asmuo pasake, kad jos sunus yra policijoje ir, siekiant išvengti nemalonumu, jai nurode pervesti 500,00 Lt i L. P. saskaita Nr. 428720524 AB banke „Snoras“, ko pasekoje K. I. 2006 m. birželio 16 d. pervede pinigus i mineta saskaita. Tokiu budu, L. P. ta pacia diena apgaule užvalde šiuos pinigus, nuemusi juos nuo savo saskaitos.

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. P. prašo švelninti jai paskirta bausme. Apeliante nurodo, kad teismas nepagristai bendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme su Panevežio miesto apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudejimo budu. Apeliante mano, kad tokiu budu teismas nepagristai pasunkino jos padeti. Nuteistoji taip pat pažymi, kad kuo greiciau ji išeis i laisve, tuo greiciau gales atlyginti padaryta žala.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gyneja prašo apeliacini skunda tenkinti ir paskirta bausme švelninti.

Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. P. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. L. P. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate, o atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistoji prisipažino del savo nusikalstamos veikos bei gailisi ja padarius.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad nuteistoji niekur nedirba, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, iki nusikalstamos veikos padarymo teista nebuvo, taciau šiuo metu yra teista net šešis kartus. Aptartos aplinkybes rodo, kad nuteistajai tikslinga skirti realia laisves atemimo bausme. Paskirtosios laisves atemimo bausmes dydis yra artimas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nustatytam šios bausmes minimumui.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatu nepažeide. Lietuvos Respublikos BK 63 str. itvirtinta, jog skirdamas galutine subendrinta bausme, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudeti. Taigi, minetas BK straipsnis palieka teismui teise spresti, koki bausmiu bendrinimo buda konkreciu atveju taikyti Nagrinejamu atveju teismas, ivertines visas bylos aplinkybes, pagristai nusprende taikyti visiška bausmiu sudejimo buda.

Aplinkybe, kad nuteistoji pasižada atlyginti nusikalstamais veiksmais padaryta žala, nera pagrindas švelninti jai paskirta bausme.

Vienok, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirdamas ir subendrindamas bausmes, netinkamai kvalifikavo nuteistosios veika. Pagal baudžiamaji istatyma bendrininkavimas – tai tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu istatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybe, asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika (BK 24 str. 1 d.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamaja atsakomybe už bendrininkavima darant konkrecios rušies nusikalstama veika, turi buti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, del kurios padarymo yra sujungiamos keliu asmenu pastangos, sudetis, numatyta konkreciame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma – bendrininkavimo sudetis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju, atitinkamu požymiu visumoje turi buti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka istatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dvieju asmenu susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kesinasi i ta pati objekta, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudeties požymius ir t. t.

Nagrinejamoje baudžiamojoje byloje apskritai nera duomenu apie L. P. bendrininka – ikiteisminio tyrimo nenustatyta asmeni. Todel nera realiu galimybiu išsiaiškinti šio asmens – subjekto požymius, jo kaltes turini ir t. t.

Teismui konstatavus, kad L. P. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, minetas ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, iš esmes pripažintas kaltu padares nusikaltima. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad šiam asmeniui nebuvo pareikšti itarimai, del jo nebuvo atlikti ir kiti procesiniai veiksmai. Vadinasi, byloje nera irodymu, pagrindžianciu mineto asmens dalyvavima padarant nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad L. P. padare jai inkriminuojama veika bendrininkaudama, pagrista prielaidomis. Taigi, L. P. nepagristai buvo kaltinama bendrininkavus su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu.

Nagrinejamoje byloje nera irodyta, kad L. P. nusikalstama veika padare veikdama bendrininku grupeje. Taigi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi buti pašalintos nuorodos i BK 25 str. 2 d., taip pat nuostatos, kad nusikalstama veika nuteistoji padare veikdama bendrininku grupe.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios L. P. apeliacini skunda atmesti.

Pakeisti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. sausio 29 d. nuosprendi:

Pašalinti iš nuosprendžio nuorodas i BK 25 str. 2 d. bei išvadas, kad L. P. veike bendrininku grupe.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.