Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-993/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-12
Bylos Nr.
1A-207-993/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
A. P.
Civilinis ieškovas
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-993/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48885-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Odetos Gruodienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos, vykdant paskirtą bausmę.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. P. jai priteisti 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, A. P. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. P. nepriteistos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 15 d. nuo 12.00 val. iki 15 val. 45 min. iš (duomenys neskelbtini) esančio buto kambario spintos pavogė svetimą turtą – R. R. priklausančią dėžutę, kurios vertė 20 Eur, ir joje buvusius auksinius papuošalus – auskarus su natūraliais akmenukais, 300 Eur vertės, žiedo formos auskarus, 100 Eur vertės, avino formos pakabuką, 100 Eur vertės, ovalo formos pakabuką, 150 Eur vertės, 2 vnt. širdies formos pakabukus, 100 Eur vertės, vestuvinį žiedą, 600 Eur vertės, žiedą su trimis akutėmis, 200 Eur vertės, žiedą su raštu priekyje, 70 Eur vertės, grandinėlę su ovalo formos ametistu, 200 Eur vertės, grandinėlę su trikampio formos pakabuku, 200 Eur vertės, grandinėlę su tulpės formos pakabuku, 300 Eur vertės, geltono metalo dirbinius – grandinėlę ant rankos, 50 Eur vertės, žiedą, 20 Eur vertės, keturis natūralius akmenukus, 20 Eur vertės, po butelį alkoholinių gėrimų – „Šaltalankių devynerios“, 25 Eur vertės, viskio „Bandwagon“, 20 Eur vertės, „Imbierinės devynerios“, 15 Eur vertės, degtinės „Stumbras“, 25 Eur vertės, likerio „Volhalla“, 25 Eur vertės, kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, 150 Eur vertės, taip pat iš rankinės pavogė 150 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. R. bendrą 2 840 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nuosprendį, kuriuo paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jo nuomone paskirta per griežta bausmė.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo A. P. apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Prokurorės nuomone, paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytą nusikaltimą, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu jam už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, nurodoma, kad ši bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) pažeidimų, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

6. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

7. Vertinant A. P. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną nesunkų nusikaltimą asmens nuosavybei bei turtinėms teisėms, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesiogine tyčia, nustatyta ir įvertinta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

8. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir A. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jis nedirba (2 t., b. l. 30), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 177), vedęs, turi nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 173-176). Jis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (1 t., b. l 182; 186-187). Teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo ankstesnius teistumus bei administracinius baustumus. A. P. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 178; 2 t., b. l. 24-29). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. nuteistas septynioliktą kartą, nors ir paskutinę bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 1-23). Vertinant nuteistojo daromų nusikalstamų veikų pobūdį, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje dominuoja veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms, o tai leidžia teigti, jog jam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad A. P., jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, sprendė, kad jis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad A. P. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei vidurkis, tai yra 9 mėnesiai laisvės atėmimo, yra teisinga ir ne per griežta. Be to, įvertinus tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta trečdaliu, bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Dar labiau mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą. Su šiuo sprendimu teisėjų kolegija taip pat sutinka. Kaip jau buvo minėta A. P. teisiamas septynioliktą kartą, jam anksčiau buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau jo nesulaikė nuo tolesnio nusikalstamo elgesio, be to nuteistasis baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, vartojimą narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra nedirbantis, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ir vėl nusikalto, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo A. P., apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, tarp kurių pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimas lengvina asmens teisinę padėtį, nes pagal naująją BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją asmenys, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, savaime nepripažįstami recidyvistais, teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti sprendimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

11. Šioje byloje skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje A. P. pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 punktas), ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu, tačiau rezoliucinėje dalyje toks sprendimas neišdėstytas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. praeityje eilę kartų būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat būdamas nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 60 parų arešto bausme, kurią atlikęs 2024 m balandžio 5 d., šioje byloje nagrinėjamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 15 d., tai yra esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis A. P. laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., šiuo atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl A. P. pripažinimo recidyvistu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje plačiau nepasisako.

12. Apibendrinant, daroma išvada, kad bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji nėra per griežta ir padės užtikrinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo švelninti nuteistojo padėtį ir neskirti laisvės atėmimo bausmės ar mažinti jos dydį. Nenustačius BK 41, 50 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, A. P. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisOdeta Gruodienė