- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2-3198-430/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42399-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Darius Gumbrevičius
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei D. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys atsakovei D. S. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2013-11-30 yra susidaręs 2633,97 Lt įsiskolinimas už suteiktas paslaugas. Atsakovei, laiku nesumokėjus už šilumos energiją, ieškovas paskaičiavo 5 proc. dydžio metines palūkas, už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-12-20, kas sudaro 87,86 Lt. Teismo prašo priteisti iš atsakovės 2633,97 Lt skolos už šilumos energiją, 87,86 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė bute gyvena viena, sūnus yra išvykęs, o ieškovas skaičiuoja už suvartotą karštą vandenį dviem asmenims, nors atsakovė yra pristačiusi pažymą, kad sūnus nuo 2009 metų gyvena užsienyje. Ieškovas atsisako perskaičiuoti susidariusią sumą. Nurodė, kad butas apšildomas prastai ir apie tai ieškovo atsakingas asmuo yra informuotas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, jokių įrodymų atsakovė nepateikė, prašo teismo ieškinį tekinti, sutinka sprendimo vykdymą išdėstyti 4 mėnesiams. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė sumokėjo: 2012 m. lapkričio mėn. - 200,00 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 200,00 Lt, 2013 m. vasario mėn. – 250,00 Lt, 2013 m. kovo mėn. – 200,00 Lt, 2013 m. balandžio mėn. – 200,00 Lt, 2013 m. gegužės mėn. – 100,00 Lt. Šios sumos buvo sumokėtos skolos dengimui. Ginčo laikotarpiui skola yra 2633,97 Lt. Skola nuo bylos iškėlimo teisme nėra sumažėjusi. Atsakovė yra sumokėjusi 1650,00 Lt už einamuosius mokesčius ir tai nėra susiję su reiškiamu reikalavimu.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko dėl skolos dydžio, paties įsiskolinimo fakto neginčijo. Nurodė, kad atsakovei mokesčius skaičiuoju už du asmenys, nors atsakovės sūnus yra išvykęs, tačiau neišsiregistravęs iš buto. Apie tai atsakovė yra informavusi ieškovą. Skaičiuojant pagal normatyvus, tokia suma negali susidaryti. Paslaugas atsakovė vartoja viena. Prašė sumažinti skolos dydį ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, centralizuotą šilumos energiją (b.l. 6). Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 1993-12-27 (b.l. 6). Laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-11-30 yra susidaręs 2633,97 Lt įsiskolinimas už buto šildymą, karštą vandenį ir šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (b.l. 3-5). Ieškovas atsakovei paskaičiavo 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-12-20, kas sudaro 87,86 Lt (b.l. 3-5).
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti, kiekvienas bendraturtis mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas butui išlaikyti, privalo mokėti proporcingai savo daliai (CK 4.76 straipsnis). Remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais su atsakove buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Kadangi nurodytų namų šilumos vartotojai nėra pasirinkę metodo, pagal kurį būtų nustatoma, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka konkrečiam vartotojui, ieškovas, pastato adresu Kalvarijų g. 282, Vilniuje, šilumos vartotojui tenkančiam šilumos kiekiui apskaičiuoti pagrįstai taiko Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 – per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, butuose ar patalpose suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba normas, pastato vartotojų butai ir patalpos šildomi centralizuotai, tiekiams šiluma be individualios apskaitos. Mokestis už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) yra skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad pagal metodo reikalavimus šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai priskiriamas visiems vartotojams, kurių buto ar patalpų karšto vandens sistema prijungta prie namo bendros karšto vandens sistemos, nepriklausomai nuo to, ar buvo vartojamas karštas vanduo bute (patalpose) ataskaitiniu laikotarpiu.
Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę du asmenys: D. S. ir Ž. S. (b.l. 42). Nagrinėjamu atveju, atsakovei mokesčiai už karštą vandenį buvo apskaičiuojami pagal aukščiau minėtą normą dviem asmenims, atsižvelgiant į deklaruotų bute asmenų skaičių. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė skolą sumažinti, tačiau jokių teisinių argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo, t.y. skolos dydžio nepagrįstumo, nepateikė. Taip pat jokių įrodymų, kad atsakovė skolą ar jos dalį sumokėjo, byloje nėra pateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), todėl konstatuotina, kad ieškovo ieškinys pagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2633,97 Lt įsiskolinimas už buto šildymą, karštą vandenį ir šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti.
CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo už tiektą šilumą, iš jos priteistinos įstatyminės 5 proc. dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-12-20, kas sudaro 87,86 Lt (b.l. 3-5).
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2721,83 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-12-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau naudojimasis šia teise negali pažeisti nei vienos iš šalių turtinių teisių ar interesų. Tai reiškia, kad nei vienai iš šalių civilinio proceso kodeksas nesuteikia daugiau teisių, todėl, nagrinėjant pateiktą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, būtina patikrinti, ar besikreipianti šalis ne tik pateikė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, bet ir sąžiningai naudojasi jai suteiktomis civilinėmis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą, bei pažymėjo, kad sunkią skolininko turtinę padėtį teismas turi konstatuoti, įvertinęs byloje esančius įrodymus. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu atsakovės prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neprieštaravo ir sutiko dėl sprendimo vykdymo išdėstymo 4 mėnesiams.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti atsakovės turtinę padėtį sunkia, kadangi atsakovės darbo užmokesčio vidurkis sudaro apie 800,00 Lt per mėnesį (pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, b.l. 54-56). Duomenų apie tai, kad atsakovė gauna kitas papildomas pajamas, byloje nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra susidariusios nepalankios aplinkybės, dėl kurių atsakovei būtų sunku iš karto įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo įsiteisėjimo dienai atsakovė neturi realių galimybių skolai grąžinti. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir neišdėsčius teismo sprendimo, ieškovui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, skola dar padidėtų dėl vykdymo išlaidų. Ieškovas skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, vien tik ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis nepažeis ieškovo teisėtų lūkesčių, kadangi teismo sprendimu yra priteistos įstatyminės palūkanos, t.y. ieškovui tokiu būdu kompensuojama už naudojimąsi pinigais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėn. laikotarpiui nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas ir nepažeis lygiateisiškumo pricipo. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiui šiuo atveju grindžiamas susiformavusia teismų praktika ir atsakovo, kaip vartotojų, silpnesniosios šalies interesais.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos patirtos 463,15 Lt bylinėjimosi išlaidos: 82,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8), 381,15 Lt už suteiktas teisines paslaugas (b.l. 9-12) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovės priteistina 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Vilniaus energija“, j.a.k. 111760831, naudai 2633,97 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris Lt 97 ct) skolos, 87,86 Lt (aštuoniasdešimt septynis Lt 86 ct ) palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2721,83 Lt) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 463,15 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt tris Lt 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui sprendimu priteistos skolos mokėjimą, mokant po 438,99 Lt (keturis šimtus trisdešimt aštuonis Lt 99 ct) kiekvieną mėnesį, kiekvieną mokėjimą sumokant iki mėnesio 30 dienos, pradedant mokėti pirmą mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šeštą mėnesį sumokama likusi skolos dalis ir priskaičiuotos palūkanos.
Priteisti iš atsakovės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,10 Lt (keturiolika Lt 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.