- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2YT-1054-1105/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00121-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Pareiškėjas
- V. F.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. F. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo J. F. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Savo pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. F. Jis yra vienintelis tėvo sūnus, mama mirė (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metais tėvas jam padovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jis sutvarkė butą, jame buvo likę baldai, asmeniniai tėvo daiktai, fotonuotraukos, o bute apsigyveno jo paties sūnus. Kadangi priėmė tėvo asmeninius daiktus, į notarą dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu nesikreipė. Šiais metais jam paskambino iš AB „(duomenys neskelbtini) ir pranešė, jog jo tėvas J. F. turėjo akcijų, už kurias yra mokami dividendai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ yra atidaryta tėvo sąskaita. Po tėvo mirties pareiškėjas priėmė tėvo asmeninius daiktus, pradėjo valdyti po jo mirties likusį turtą, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. F. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų, paveldėjimo byla neužvesta. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėjas negali gauti palikimo priėmimo fakto pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes jis galės paveldėti po J. F. mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi duomenų apie J. F. turto perėjimą valstybei.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
4. Pareiškimas tenkinamas.
5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo J. F. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą po tėvo mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėjas J. F., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė mirusi. Bylos duomenimis, palikėjas turėjo vieną sūnų – pareiškėją V. F. (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis patvirtina, jog palikėjas J. F. prieš pat mirtį padovanojo sūnui (pareiškėjui) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, po tėvo mirties jis priėmė bute likusius asmeninius tėvo daiktus. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, jog po palikėjo J. F. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo vardu nėra įregistruotų testamentų.
8. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas rūpinosi po tėvo J. F. mirties likusiu turtu, priėmė jo asmeninius daiktus, kurie buvo likę bute, kurį jam tėvas padovanojo prieš pat mirtį. Palikėjas ėmė valdyti po tėvo mirties likusį turtą. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. F. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo tėvo J. F. mirties atsiradusį palikimą.
10. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo J. F. palikimo sudėties.
11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė po savo tėvo, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.