Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. 2-6836-1070/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
2-6836-1070/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Ieškovas
A. U.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei,dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei E. N.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei 112-ajai butų savininkų bendrijai dėl pakartotinio visuotinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. U. pateiktu teismui ieškiniu prašo pripažinti 2018 m. lapkričio 6 d. pakartotinį visuotinį susirinkimą neteisėtu (4-6, 17-19 b. l.).

Atsakovė 112-oji butų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (30-32 b. l.).

Teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį, siekdamas išsiaiškinti galutinius ieškinio reikalavimus.

Ieškovas neatvyko į du parengiamuosius posėdžius, teismo šaukimai, siųsti jam ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui buvo įteikta nutartis dėl trūkumų šalinimo (25 b. l.) grįžo neįteitki (44, 52, 53 b. l.).

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė E. N. prašė teismo priimti sprendimą už akių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 1, 2 dalimis, laikė, kad ieškovui apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, bei CPK 230 straipsnio 2 dalies pagrindu nutarė priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byla nutraukiama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

CK 1.138 straipsnyje civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui. Kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Jeigu ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo šią procesinę pareigą, teismas taiko CPK 115 straipsnyje nustatytas procesines priemones. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu byloje ieškiniu prašo pripažinti atsakovės 2018 m. lapkričio 6 d. pakartotinį susirinkimą neteisėtu dėl to, kad jis įvyko, nesant kvorumo.

2019 m. vasario 18 d. teismo nutartimi ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant jį suformuluoti ieškinio reikalavimus ir jo faktinį pagrindą, nurodant, kokios konkrečios ieškovo teisės yra pažeistos įvykus nurodytam pakartotiniam susirinkimui, ir kaip tos teisės bus apgintos, patenkinus ieškovo ieškinį (kokias teisines pasekmes sukels jo ieškinio patenkinimas, t. y. susirinkimo pripažinimas neteisėtu).

2019 m. kovo 13 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame ieškovas nurodo, kad atsakovės 2018 m. lapkričio 6 d. susirinkimo metu buvo pažeista jo teisė į informaciją, ir jis buvo priverstas dalyvauti neteisėtame susirinkime. Ieškovo teigimu, pripažinus jo nurodytą susirinkimą neteisėtu bus atkurta jo pažeista teisė į informacijos gavimą ateityje ir jis nebus priverstas dalyvauti neteisėtuose susirinkimuose, o atsakovė pradės atsakingai vadovautis teisės aktų nuostatomis.

Teismas 2019 m. kovo 19 d. rezoliucija priėmė ieškovo ieškinį ir jo patikslinimą ir išsiuntė jų kopijas atsakovei. Atsakovė, gavusi ieškinio kopiją, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį.

Teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, nutarė paskirti byloje parengiamąjį teismo posėdį, kviesti šalis į paskirtą posėdį, siekdamas patikslinti ieškovo ieškinio reikalavimus bei atsakovės atsikirtimus į ieškinį. Ieškovas į teismo surengtus parengiamuosius posėdžius neatvyko, todėl esant atsakovės atstovės prašymui teismas nutarė priimti sprendimą už akių.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, įvertinus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys negali būti nagrinėjamas iš esmės civilinio proceso tvarka. Teismas daro tokią išvadą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai suformuluoti tokiu būdu, kad jie nesukels teisinių pasekmių. Būtent dėl nurodytų aplinkybių ieškovui 2019 m. vasario 18 d. nutartimi buvo nustatyti ieškinio trūkumai. Ieškovas, pateikdamas pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, iš esmės nepašalino minėtų trūkumų, t. y. nenurodė ieškinyje materialinių pasekmių, kurias sukeltų ieškinio tenkinimas. Tačiau teismas priėmė ieškovo ieškinį ir jo patikslinimą, siekdamas neriboti ieškovo teisės į savo teisių ir interesų gynimą bei išsiaiškinti jo galutinius reikalavimus parengiamojo teismo posėdžio metu. Ieškovui neatvykus į du parengiamuosius posėdžius bei atsakovės atstovei prašant priimti sprendimą už akių, teismas nutarė priimti sprendimą už akių.

Teismui išėjus į procesinio sprendimo priėmimo kambarį, paaiškėjo, kad ieškovo ieškinys negali būti išnagrinėtas iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus, kadangi ieškinio reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti. Ieškovui neatvykus į parengiamuosius posėdžius byloje nepavyko išsiaiškinti, kokių materialinių pasekmių siekia ieškovas ieškinio patenkinimu. Ieškinio patikslinime ieškovo nurodytos pasekmės (teisės į informaciją suteikimas, atleidimas nuo dalyvavimo neteisėtuose susirinkimuose) galimu ieškinio patenkinimu nebus sukeltos, nes ieškiniu nebuvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę suteikti ieškovui informaciją arba atleisti ieškovą nuo dalyvavimo bendrijos susirinkimuose.

Byloje pareikšto ieškinio ir jo patikslinimo prašymas neatitinka reikalavimų, kuriuose nurodomas materialinis teisinis rezultatas, siekiamas iškeliant bylą. Todėl ieškovui neatvykus į parengiamuosius posėdžius bei neišsiaiškinus, kokių materialinių rezultatų siekė ieškovas pareikštu ieškiniu, jo ieškinys po ieškinio trūkumų taisymo negalėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nutraukta (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, jos atstovė atvyko į du parengiamuosius posėdžius. Dėl to atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį su trūkumais, t. y. padavė ieškinį su netinkamai suformuluotais reikalavimais, nurodė adresą, kuriuo siųsti teismo šaukimai grįždavo neįteikti, neatsiimdavo teismo šaukimų ir savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuriuo procesiniai dokumentai vieną kartą jam buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nesidomėjo bylos eiga, dėl to neatvyko į du parengiamuosius teismo posėdžius, nutaria priteisti iš ieškovo atsakovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas byloje turėjo 10,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių atlyginimas priteisiamas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290-292 straipsniais, 94 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei 112-ajai butų savininkų bendrijai.

Priteisti iš ieškovo A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei 112-ajai butų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 135316863, 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. U., gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,22 Eur (dešimt Eur 22 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina