Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Svetlanai Kašlevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 20000 litų neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. V. Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo 2008-09-19 dienos nutarimu Nr. 116 buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹ str. 5 d., skiriant minimalią piniginę baudą – 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų), kuri Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-11-19 nutarimu panaikinta, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylą.

2008-09-29 Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiškėjo S. V. skunde nurodytas reikalavimas priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas susipažinęs su pareiškėjo skundu nustatė, jog pagrindinis pareiškėjo skundo motyvas, jo nuomone, kad po baudžiamosios bylos nutraukimo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neatliko jokio atskiro tyrimo, todėl nebuvo jokios vados jį nubausti už tuos pačius pažeidimus, kuriuose išskirtinai nustatyti baudžiamosios teisės pažeidimai. Mokesčių administratoriaus priimtas nutarimas grubiai pažeidė jo kaip LR piliečio teises. Jo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelių emocinių išgyvenimų, todėl turi teisinį pagrindą reikalauti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

1999-01-14 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 13 str. „Vienodos teismų praktikos formavimas“ nurodo, kad :

1.Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. 3.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuoja administracinių teismų praktiką įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius išaiškinimus. 4.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažindamas su administracinių teismų praktika bei kitomis formomis gali konsultuoti šių teismų teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimo bei taikymo klausimais. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu, vadovaujasi LR ABTĮ 13 str. ir konkrečiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2003-12-15 dienos nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03, kuria nustatyta, jog:

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Šiuo atveju pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-604/2005, kurioje konstatuota, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Teismas dėl to sutinka, tačiau nagrinėjamu atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir nurodo, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir panašiai. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą nustato Viešojo administravimo įstatymas (toliau tekste –VAĮ) (39 str.). Todėl sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui S. V. klausimą būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju taikytinos VAĮ normos.

VAĮ viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti (3 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – ATPK.

Pažymėtina, kad iš esmės skiriasi administracinių pažeidimų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai:

1) subjektai – viešojo administravimo sistemoje dalyvauja visos valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo institucijos, įstaigos, tarnautojai; nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai; taip pat asmenys (fiziniai ar fizinių asmenų grupė, juridiniai asmenys, asmenys, neturintys juridinio asmens teisių), kurių interesus liečia viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai, aktai, veiksmai (VAĮ 3 straipsnio 8, 9, 12, 13, 19 dalys). Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t.y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, o kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn;

2) uždaviniai – viešojo administravimo uždaviniai sietini su veikla, kuria įgyvendinami įstatymai, priimant administracinius aktus, sprendimus, nagrinėjant asmenų prašymus, skundus. Administracinių teisės pažeidimų teisena siekiama nutraukti asmenų neteisėtą veiklą, patraukti asmenis, padariusius pažeidimus, atsakomybėn, taip užtikrinant viešąją tvarką, saugant ir ginant kitų asmenų teises, užkertant kelią teisės pažeidimams ir pan. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles;

3) principai – VAĮ nurodyti tokie viešojo administravimo principai: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo (4 straipsnis). Administracinių pažeidimų teisenai taikytini ne tik bendrieji administracinės teisės principai (įskaitant ir VAĮ nurodytus teisėtumo, objektyvumo, proporcionalumo principus), bet ir specialieji principai: įstatymo, švelninančio atsakomybę, galiojimo atgal; procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančių procesinių teisės normų taikymo ir kt.;

4) reglamentavimas – kaip minėta, viešojo administravimo veikla yra reglamentuojama VAĮ normomis, kurios nustato subjektus, principus, administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą;

5) atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos specifinius viešojo administravimo sistemos institutus, kurie akivaizdžiai negali būti taikomi administracinių teisės pažeidimų teisenos ir jos subjektų atžvilgiu, pvz., viešojo administravimo monitoringas (VAĮ 10 straipsnis). Viešojo administravimo monitoringas įstatyme apibrėžiamas kaip teisės aktais nustatyta viešojo administravimo sistemos funkcionavimo stebėjimo sistema, kuria siekiama laiku pastebėti pokyčius, juos įvertinti, nustatyti priemones, kurios neleistų susiformuoti neigiamai praktikai. VAĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo administravimo monitoringas vykdomas visose viešojo administravimo institucijose, neatsižvelgiant į jų pavaldumą bei jų juridinį statusą. Taip pat įstatyme numatyta, kad viešojo administravimo monitoringą organizuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip matyti iš šių VAĮ nuostatų, viešojo administravimo sistemos monitoringas apima visą viešojo administravimo sistemą, jos subjektus ir jų veiklą. Tuo tarpu toks monitoringas negali būti taikomas administracinių pažeidimų teisenos atžvilgiu jau vien dėl įstatymu įgaliotų organizuoti monitoringą subjektų statuso – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija negali atlikti stebėjimų ir apibendrinti institucijų (pareigūnų), traukiančių administracinėn atsakomybėn padariusius administracinius teisės pažeidimus asmenis bei nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, procesinės veiklos, nes tokios veiklos teisėtumo kontrolė yra griežtai reglamentuojama ATPK normomis ir ją gali vykdyti tik ATPK įvardyti subjektai.

Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl šioje byloje VAĮ nuostatos netaikytinos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad nesant specialiųjų teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo (išskyrus administracinį areštą, kadangi tokiu atveju, kaip minėta, taikomas Žalos atlyginimo įstatymas) atveju, priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad savo materialiniu teisiniu reikalavimu neturtinės žalos atlyginimą jis prašo priteisti iš atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos .

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23; 52 ir 54 straipsnius teisė suformuluoti skundo ( prašymo ) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, taip pat teisė pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą konkrečiam atsakovui priklauso pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis).

Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. O pareiškėjo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas konkrečiam atsakovui apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas tarp subjektų, tarp kurių turi būti sprendžiamas pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Kaip aukščiau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsako valstybė nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Dėl to pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, o ne iš valstybės, remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsniu, negali būti patenkintas.

Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo S. V. skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą 20000 Lt negali būti patenkintas dėl kelių priežasčių, t. y. nesant specialiųjų teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo atveju, bei dėl pareiškėjo nurodyto atsakovo, iš kurio negali būti priteistina neturtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nuspren d ė:

Pareiškėjo S. V. skundą dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.