Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo E. D. M. prašymo dėl taikos sutarties, sudarytos ne bylos proceso metu, patvirtinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. D. M. pateikė teismui prašymą patvirtinti jo ir R. K. 2018 m. gruodžio 19 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta visų taikos sutarties šalių suderinta valia patvirtinti taikos sutartį teisme. Toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduotas ir pasirašytas tik E. D. M.. Prašyme nėra kitos taikos sutarties šalies – R. K. – parašo, tad teismas konstatuoja, kad toks prašymas neatitinka pirmiau paminėtų procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kas sudaro pagrindą prašymą atsisakyti priimti.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu, minėta, gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Šiuo atveju prašyme nėra nurodomos jokios faktinės aplinkybės dėl poreikio kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Be kita ko, teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atkreipia dėmesį, jog R. K. nėra taikos sutartimi dalinamo nekilnojamojo turto objektų bendraturtė. Darytina išvada, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai turi būti tvirtinamai pas notarą.

CPK 582 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Taigi įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

CPK XXXIX skyriuje nenumatyta galimybė prašymų dėl teismo leidimų išdavimo ir taikos sutarties patvirtinimo priėmimo stadijoje nustatyti šio dokumento trūkumus. Dėl to pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo E. D. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.