- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- I-347-406/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas (pirm.), Asta Urbonienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Gintaro Čekanausko, kolegijos teisėjų Algio Markevičiaus ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jos atstovė nurodo, kad 1995 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 514 buvo nuspręsta atstatyti nuosavybės teises R. P. G. į 4/10 dalis 297,37 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamojo namo, 4/10 dalis ūkio pastato, esančių (Duomenys neskelbtini) , grąžinant šias patalpas natūra, kai patalpos bus patuštintos, arba už jas kompensuoti Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. I-986 nustatyta tvarka. R. P. G. mirė 1996 m. birželio 6 d., po jo mirties palikimą priėmė R. G. . Po R. G. mirties 1997 m. rugsėjo 2 d. palikimą per įstatyminę atstovę D. G. , priėmė M. G. . 2008 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo pakeitė ankstesnį sprendimą ir nustatė, jog už natūra negrąžinamą turtą R. G. įpėdiniams išmokama 255000 Lt kompensacija. Teigia, kad šis įstatymas nepagrįstas ir naikintinas. 2001 m. lapkričio mėnesio pareiškimu D. G. , atstovaudama nepilnamečio M. G. interesus, išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra. Atstovės nuomone, M. G. paveldėjo mirusiojo turtines teises, todėl atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į šį prašymą, paduotą įstatyme nustatytais terminais, tokiu būdu neteisėtai nuspręsdamas išmokėti piniginę kompensaciją. Kadangi ginčijamas įsakymas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus, prašo skundą tenkinti.
Atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu dėl įsakymo panaikinimo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad valią dėl būdo gali išreikšti ar ją pakeisti tik asmuo, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, o ne jo įpėdiniai. Pareiškėjas nebuvo tas subjektas, kuris galėtų keisti prašymą padavusio asmens valią. Atstovė nurodo, jog į ginčo turtą, kuris yra ne pareiškėjo senelio, o senelio tėvo, jau buvo paduotas prašymas ir šis prašymas netgi buvo dalinai išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 1991 m. spalio 24 d. R. P. G. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į tėvų iki nacionalizacijos turėtą turtą, esantį (Duomenys neskelbtini) , prašydamas jį grąžinti natūra. Šis prašymas buvo nagrinėjamas ir priimtas sprendimas - 1995 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 514 buvo nuspręsta atstatyti nuosavybės teises R. P. G. į 4/10 dalis 297,37 kv.
m. bendro naudingo ploto gyvenamojo namo, 4/10 dalis ūkio pastato, esančių Žemaičių g. 83 Kaune, grąžinant šias patalpas natūra, kai patalpos bus patuštintos, arba už jas kompensuoti Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. I-986 nustatyta tvarka.
1996 m. birželio 6 d. R. P. G. mirė, po jo mirties palikimą priėmė R. G. . 1997 m. rugsėjo 2 d. mirė ir R. G. , po kurio mirties palikimą per įstatyminę atstovę priėmė pareiškėjas M. G. .
2008 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo, pakeisdamas ankstesnį sprendimą, už natūra negrąžinamą turtą nusprendė išmokėti R. P. G. įpėdiniams 255000 Lt piniginę kompensaciją.
Byloje iš esmės ginčas keliamas dėl teisių perėmėjo (paveldėtojo) teisės keisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, todėl ginčo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas M. G. , kaip įstatyminis įpėdinis, paveldėjo iš mirusiųjų asmenų teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ar ši teisė tapo jo palikimo dalimi, taikant paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas ir ar jis įgijo teisę išreikšti bei keisti valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, kuris jo netenkina.
Byloje nėra ginčo, kad mirus teisės į nekilnojamąjį turtą turėtojams, jų turtą paveldėjo pareiškėjas M. G. , šios aplinkybės įrodytos bylos medžiaga ir pripažintinos nustatytomis.
Nuosavybės atkūrimo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nėra tiesiogiai nustatyta, ar mirusio fizinio asmens, kurio vardu yra atkurtos nuosavybės teisės, įpėdiniai gali kreiptis į institucijas, nagrinėjančias prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, su prašymais pakeisti valią dėl būdo, todėl sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į paveldėjimo sampratą ir teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinę prigimtį.
Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės ir perduodamos, ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J. , bylos Nr. 3K-3-30/1999; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinio pobūdžio teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, įvertinęs tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė ir mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi bei gali būti paveldima, yra taip pat ne vieną kartą nurodęs, kad pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, gali ne tik tas asmuo, kuris buvo išreiškęs tokią valią, bet ir tas asmuo, kuriam teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo vėliau perduota paveldėjimo ar kitu įstatymo numatytu teisių perdavimo būdu (pvz., administracinės bylos Nr. A-6-452-2001, Nr. A-6-488-2001, Nr. A-6-530-2001, Nr. A-2-907- 2003 ).
Taigi mirus piliečiui, kurio vardu pagal atitinkamos institucijos priimtą sprendimą yra atkurtos nuosavybės teisės, jo įpėdiniams, turintiems išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, pereina ne tik turtinė reikalavimo teisė, bet kartu su tuo įpėdiniai įgyja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Minėta, kad pareiškėjas teisę į nekilnojamąjį turtą yra įgijęs paveldėjimo būdu. 2001 m. lapkričio mėnesį D. G. , veikdama kaip įstatyminė atstovė savo sūnaus M. G. interesais įstatyme nustatytais terminais padavė prašymą Kauno miesto valdybai, kuriame prašė atstatyti nuosavybės teises į R. G. nuosavybę, grąžinant ją natūra. Atsakovo atstovė teigia, kad šis prašymas ydingas, jame netinkamai išreikšta valia dėl būdo. Nors šis prašymas savo forma bei turiniu nevisiškai atitiko tokiems prašymams keliamų reikalavimų, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad prašančiojo valia yra aiški, išreikšta tinkamai, konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtam turtui, nurodant atkūrimo būdą, todėl konstatuotina, kad tokiu atveju šis prašymas vertintinas kaip tinkamas bei suprantamas valios išreiškimas.
Įvertinus bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas, nuspręsdamas už natūra negrąžinamą turtą išmokėti R. P. G. įpėdiniams kompensaciją, nepagrįstai neatsižvelgė į R. P. G. įstatyminio įpėdinio M. G. , perėmusio
visas materialiąsias subjektines teises, pakeistą valią dėl būdo, prašant nuosavybės teises atkurti natūra, ir todėl šiuo aspektu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2008 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-4342 „Dėl Kauno miesto valdybos 1995 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 514 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ pakeitimo“
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.