Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „RD International“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrimatco Vilnius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RD International“ dėl skolos priteisimo.

Šioje byloje priimtas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas už akių, kuriuo ieškinys tenkintas.

Atsakovas prašė panaikinti sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, nuomos sutartyje patalpų savininkas neteisingai nurodė nuomojamų patalpų plotą, kuris faktiškai buvo 20,53 kv. m mažesnis. Be to, ieškovas nepagrįstai prašė priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., nes šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus pradėtas mokėti nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., t. y. atsakovui pradėjus vykdyti veiklą. Anot atsakovo, skola turi būti sumažinta 700 Eur dydžio avanso suma, kuri sumokėta pasirašant nuomos sutartį, be to, neteisingai paskaičiuotas nuomos mokestis už 2015 m. liepos mėn., kuris sudarė 700 Eur, o ne 990 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutartis sudaryta trijų metų terminui, tačiau ieškovas nuomojamas patalpas pardavė, apie pardavimą atsakovo neinformavo, todėl atsakovas patyrė iš viso 18 560 Eur nuostolių.

Ieškovas prašė pareiškimą atmesti. Anot ieškovo, atsakovas sutarties niekada neginčijo, sąskaitas faktūras priimdavo, taip pat nereiškė reikalavimų dėl galimų nuostolių atlyginimo. Ieškovo teigimu, atsakovo pareiškimas vertintinas kaip siekis vilkinti procesą.

Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nurodytų CPK 288 straipsnio 4 dalies normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 287 straipsnio 3 dalį kartu su nagrinėjamu pareiškimu atsakovas privalo pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su byla. Atsakovas savo teiginiams, kad nuomojamų patalpų plotas faktiškai buvo 20,53 kv. m mažesnis, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, iš sutarties turinio matyti, kad šalys patalpų nuomos mokestį nustatė neatsižvelgdamos į patalpų vieno kv. m. ploto kainą, todėl ši ieškovo nurodoma aplinkybė, teismo vertinimu, neturėjo esminės reikšmės šalims sudarant tokio turinio sutartį (atsakovui nusprendžiant nuomotis šias konkrečias patalpas) ir, atitinkamai, neturėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat atmestini kaip neįrodyti atsakovo argumentai, kad šalys susitarė, jog nuomos mokestis bus mokamas tik nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., t. y. atsakovui faktiškai pradėjus vykdyti veiklą. Šia prasme pabrėžtina, kad šalių 6.2 punkte nurodyta, jog bet kokie šios sutarties pakeitimai turi būti daromi raštu ir neturi jokios galios, kol nėra pasirašyti abiejų šalių tinkamai įgaliotų atstovų – taigi, teigdamas apie šalių sutartį pakeitusius susitarimus, atsakovas turėjo procesinę pareigą tokius susitarimus įrodyti (tik) rašytinėmis priemonėmis (CPK 12, 178 straipsniai, Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 3 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Iš atsiskaitymų suvestinės už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 19 d. matyti, kad ieškovas sumažino atsakovo skolą 700 Eur avanso suma, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovo prašoma priteisti suma mažintina (dar kartą) 700 Eur. Iš šalių sutarties 3.1 punkto matyti, kad nuomininkas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. įsipareigojo mokėti 700 Eur, o laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 iki 2018 m. gegužės 1 d. 990 Eur nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis už 2015 m. liepos mėn. įsipareigojo mokėti tik 700 Eur (o ne sutartyje nurodytą 990 Eur) mokestį. Pažymėtina, kad iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas patalpas pardavė 2016 m. kovo 31 d. o skola už nuomos ir kitas paslaugas atsakovui skaičiuojama už laikotarpį iki 2016 m. vasario 29 d., todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kuriais apeliuojama į atsakovo tikėjimąsi gauti iš ieškovo kompensaciją už nuostolius dėl sutarties nutraukimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas šioje byloje nereiškė priešieškinio (dėl nuostolių atlyginimo), taip pat neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl teismas vertina kaip nesusijusius su šia byla tuos atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į ieškovui priteistinos skolos mažinimą atsakovui atlygintinų nuostolių suma – šie atsakovo interesai (esant tokiai procesinei situacijai) išeina už bylos nagrinėjimo ribų, todėl gali būti nagrinėjami kitoje civilinėje byloje bendra ginčo teisenos tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo pareiškimas netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimo netenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.