- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-13-537/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 28-3-02070-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nukentėjusysis
- I. D.
- Pažeidėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys sekretoriaujant I. G., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui R. B., nukentėjusiajam I. D., organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, ėgaliotam atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, turinčio 40 procentų darbingumą, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. G. 2014-11-19, 18 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda Accord“, (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ( abiejų automobilių galinių bamperių kairės pusės nežymiai apgadintos). Savo veiksmais pažeidė KET 5, 9p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d.
Taip pat, G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dar ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino pažeisdamas KET 5;9;221;222 p. reikalavimus. Be to, G. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes 2014 11 19, 20 val. 52 min., jam buvo nustatytas lengvas 0,77 promilės girtumo laipsnis. Savo veiksmais G. G. buvo dar kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str.2d., 130str.1d., 126 str.4d.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn G. G. nurodė, jog, važiuodamas atbuline eiga, kontakto su nukentėjusiojo automobiliu nejautė. Pamatęs, jog netelpa, pervažiavo į kitą vietą ir pastatė automobilį, po ko, išvyko pas pažįstamą, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Sužinojęs , jog ieško policija, atvyko prie savo automobilio ir kartu su nukentėjusiuoju bei policijos pareigūnais apžiūrėjo abu automobilius. Neneigia, kad galėjo būti kontaktai tarp automobilių, tačiau to nepajautė. Ar suveikė automobilio signalizacija, ar ne, į tai neatkreipė dėmesio, nes ten daug stovi automobilių. Jei taip ir buvo, tai galėjo būti kontaktas automobilių galiniais bamperiais. Nematė, kad jo automobilis būtų buvęs apgadintas, nes jis iš seniai iš visų pusių apgadintas, nes tai buvusi tarnybinė mašina. Teigė, jog nukentėjusiojo galinio bamperio kairė pusė buvo nežymiai nubraukta, tačiau galinio kairės pusės žibinto tikrai negalėjo apgadinti, nes skiriasi automobilių bamperių aukščiai. Jei būtų pripažintas kaltu, prašė neskirti jam papildomos specialiosios teisės atėmimo nuobaudos, nes yra iš dalies darbingas, turi 40 procentų darbingumą, be to, yra senatvės pensininkas, taip pat prižiūri savo neįgalų tėvą.
Nukentėjęs I. D. parodė, jog sūnus matė, kaip G. G. vairuojamas automobili, važiuodamas atbulas, atsirėmė į jam priklausantį automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suveikė jo automobilio signalizacija, tačiau asmuo nuvažiavo ir pastatė kitus automobilį. Bandė susisiekti su kalti ninku, tačiau nepavykus, iškvietė policiją. Buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis, tai yra jo kairys kampas, kairys galinis žibintas. Draudimo kompanija jam žalą preliminariai įvertino apie 450 litų. G. G. pretenzijų neturi.
Liudytojas nepilnametis I. D. parodė, jog pro 8-to aukšto buto langą matė, kaip atbulas G. G. vairuojamas automobilis atsirėmė į jo tėtės automobilį „WV Passat“, automobilis sujudėjo ir suveikė automobilio signalizacija. Negalėjo paaiškinti ar G. G. pastebėjo automobilių kontaktą, suveikusią signalizaciją, ar ne. Negalėjo nurodyti, kokiomis dalimis automobiliai kontaktavo, tik nurodė, kad galinėmis dalimis.
Liudytojai policijos pareigūnai R. L. bei A. K. parodė, jog apžiūrėjo vietoje abu automobilius. Matė apgadinimus ir ant G. G. automobilio, ir ant I. D. automobilio galinių bamperių kairių pusių. Nurodė, jog nukentėjusiojo sūnus matė, kaip G. G. automobilis galine dalimi atsirėmė į jo tėvo automobilio galinę dalį, net automobilis sujudėjo ir suveikė signalizacija. Abu nurodė, jog nukentėjusiojo automobilio kairės pusės galinis žibintas buvo apgadintas iš anksčiau. Abiejų automobilių galinių bamperių kairės pusės apgadinimai buvo švieži, nes apgadinimų ir nubraukimų vietos buvo šviežios, o aplinkui buvo purvinos detalės, nes tuo metu buvo šlapia, lijo. Teigė, jog G. G. aiškino, jog automobilių kontaktų nejautė. Pasak jų, nukentėjusiojo automobilio nežymiai buvo nubrauktas kairės pusės galinis bamperis.
Teismas įrodymų tyrimo metu apžiūrėjo foto nuotraukas, darytas tiek iš karto po eismo įvykio 2014 11 19, tiek ir papildomai 2014 12 22. Iš foto nuotraukų matyti, jog automobilių kontaktas buvęs galiniais bamperiais, nes ant abiejų automobilių galinių bamperių yra nežymių apgadinimų, t.y., dažų nubraukimų. Ant I. D. automobilio „WV Passat“ galinio bamperio kairės pusės matyti raudonų dažų nežymus nubraukimas ir įbrėžimai, padaryti galimai G. G. automobilio, kuris yra, būtent, raudonos spalvos, galiniu bamperiu. G. G. automobilio „Honda Accord“ yra apgadintas galinio bamperio kairys kraštas, matyti nubraukimas. Matyti, jog yra apgadintas ( įtrūkęs ) nukentėjusiojo automobilio „WV Passat“ galinis kairės pusės žibinto stikliukas kairėje pusėje bei apie vidurį. Tačiau teismui kelia abejonių ar G. G. automobilis galiniu bamperiu galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilio galinį žibintą, nes G. G. galinio bamperio į priekį labiausiai atsikišusi dalis yra apie 63-64 cm. aukštyje, o nukentėjusiojo galinis žibintas yra apgadintas 70-80 cm. aukštyje, kas leidžia abejoti, jog G. G. automobilio galiniu bamperiu ( jo kairiu kampu ) galėjo būti apgadintas I. D. automobilio galinis kairys žibintas.
Tačiau tai nekeičia veikos kvalifikacijos, nes, teismo manymu, neabejotinai nustatyta ir įrodyta, jog G. G., važiuodamas atbuline eiga, savo automobilio „Honda Accord“ galiniu bamperiu ( galimai kairiu kraštu ) nežymiai kontaktavo ar atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio „WV Passat“ galinio bamperio kairį kraštą bei jį nežymiai apgadino.
Motyvuojamoji dalis
G. G. kaltę ir faktines aplinkybes padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2d., įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 07-14-8919106 (b.l.1-2), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.5), tarnybinis pranešimas (b.l.6), I. D.. G. G. paaiškinimai (b.l.7-9), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (b.l.10-11), eismo įvykio vietos schema (b.l.13).
Teismas nustatė, jog įrodyta, jog G. G. sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo nežymiai apgadintos dvi transporto priemonės, t.y,. jam priklausantis automobilis „Honda Accord“, (duomenys neskelbtini) ir I. D. priklausantis automobilis „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2d., požymius.
Be to, G. G. buvo kaltinamas dar ir tuo, jog jis iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino pažeisdamas KET 5;9;221;222 p. reikalavimus. Be to, G. G. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nes 2014 11 19, 20 val. 52 min., jam buvo nustatytas lengvas 0,77 promilės girtumo laipsnis. Savo veiksmais G. G. buvo dar kaltinamas padaręs pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str.2d., 130str.1d., 126 str.4d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y., asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; Nr. 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y., nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos, paprastai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais ar kito turto sužalojimu. Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju, remiantis G. G. paaiškinimu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukomis, esančiomis CD laikmenose, liudytojų, tame skaičiuje ir policijos pareigūnų, paaiškinimais, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G., važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė ir nežymiai apgadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį „WV Passat‘. Iš konstatuotų nežymių automobilių apgadinimų, teismas daro išvadą, jog kaltininkas galėjo ir nepajausti automobilių kontaktų bei nepastebėti suveikusios nukentėjusiojo automobilio signalizacijos, nes buvo vakaro metas, buvo tamsu, lijo. Iš pačios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo policijos pareigūnams, teismo posėdyje duotų parodymų, teismas nustatė, jog jis nuo pat pradžių teigė, kad nepajuto, kad kliudė nukentėjusiojo, kuris, beje yra jo pažįstamas ir kaimynas, automobilio. Iš byloje esančių CD laikmenose foto nuotraukų matyti, jog nukentėjusiojo galinio bamperio kairės pusės apgadinimas yra nežymus. Ant kaltininko automobilio galinio bamperio taip pat apgadinimai nėra žymūs, dėl ko asmuo galėjo nepajusti, kad įvyko automobilių susidūrimas ( pasak kaltininko, kontaktas galėjo būti beveik lygiagrečiai bamperių šonais ). Taip pat, teismas atsižvelgia ir į tai, jog asmuo nesiekė išvengti atsakomybės, nes po to, kai jam paskambino žmona ir pranešė, jog jo ieško policija, iš karto atvyko į tariamą eismo įvykio vietą ir stengėsi padėti išsiaiškinti visas su tariame eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Jei jis būtų pastebėjęs, kad kliudė nukentėjusiojo automobilį, būtų į jį kreipęsis ir asmenys būtų įforminę deklaraciją. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. galėjo nesuvokti sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio nepasišalino tyčia, taip nesiekdamas išvengti atsakomybės. Todėl administracinio teisės pažeidimo teisena R. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. bei ATPK 126 str. 4d. ( alkoholinių gėrimų vartojimas iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo ) nutrauktina, nesant nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, t.y., tyčios. Teismas nustatė, kad asmuo nesuprato, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos ir to nežinojo, dėl ko ir vartojo po to alkoholinius gėrimus, nes vėliau jam apie 20 val. 55 buvo nustatytas 0 ,77 promilės girtumas, kai tuo tarpu įvykis buvo apie 18 val. 05 min., kas leidžia manyti, jog tariamo eismo įvykio metu asmuo buvo blaivus ir jam nebuvo jokios priežasties siekti išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad G. G. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d. Tai pripažino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjas. Įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta ir gailisi nusižengęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ( galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nėra, yra iš dalies darbingas, prižiūri neįgalų tėvą ), atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaudamasis LR ATPK 30str., teismas sprendžia, jog G. G. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str.2d., padarymą skirtina artima minimaliai sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas
NUTARĖ:
G. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str.2d. ir už tai jam paskirti 35 Eurų ( trisdešimt penkių ) dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. G. atžvilgiu pagal LR ATPK 130 str. 1 d. bei ATPK 126 str. 4d. nutraukti, nesant nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, pasirinktame iš bankų, įplaukos kodas – 6030, kvitas pateiktas Marijampolės apskrities VPK. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos..
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.