Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-828-718/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
1-828-718/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00470-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
I. L.
Civilinis ieškovas
I. L.
Civilinis atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Irmantas Balčiūnas, Vitalijus Katėnas
Baudžiamoji byla Nr.1-828-718/2013Proceso Nr. 1-30-1-00470-2012-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.3.6.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Renatai Safinai,dalyvaujant prokurorams Kristinai Pralgauskienei, Juozui Sykui,kaltinamajam I. L., jo gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui,nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei I. L., jos atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Žemesnės instancijos teismas

I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustato:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis I. L. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2012-11-7 apie 09.50 val. Klaipėdos m., Taikos pr. – Dubysos g. šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį “Renault Laguna”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, sukdamas į kairę, nedavė kelio pėsčiajai I. L., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio I. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 p. (sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas) reikalavimus.

Kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-11-07 ryte vairavo automobilį „Renault Laguna“, važiavo Dubysos gatve link Taikos pr. Sukdamas į Taikos pr. degant žaliam šviesoforo signalui, t.y. į kairę, nepastebėjo einančios nukentėjusiosios. Nurodė, kad toje vietoje sukant mašiną į kairę automobilio neištiesino, todėl į perėją įvažiavo kampu. Kaip tik tuo metu nepastebėjęs partrenkė nukentėjusiąją. Sustabdęs automobilį pasodino nukentėjusiąją į mašiną, iškvietė policiją, greitosios medicinos pagalbą. Matė, kad nukentėjusiajai buvo nubrozdintas dešinysis kelis ir dešinės pusės antakis. Iš karto po eismo įvykio atvažiavo jo dukra I. U.. Dukra bendravo su nukentėjusiąja, domėjosi jos sveikatos būkle, nupirko jai vaistų, pėdkelnių. Dukra nukentėjusiąja siūlė 500 Lt žalos atlyginimą, tačiau nukentėjusioji nesutiko. Šis eismo įvykis pirmas jo gyvenime, todėl jis buvo sukrėstas. Dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio mano, kad nukentėjusiosios prašoma civilinio ieškinio suma per didelė, turėtų būti sumažinta. Teigia, kad šiuo metu sunki jo finansinė padėtis, nes yra pensininkas, gauna 980 Lt pensiją, turi 3 grupės neįgalumą, dirba ir gauna apie 1000 Lt atlyginimą. Moka paskolą bankui kas mėnesį po 1100 Lt. Jo žmonos gaunamos pajamos minimalios. Finansinių galimybių atlyginti nukentėjusiajai žalą šiuo metu neturi. Po įvykio nespėjo nukentėjusiosios atsiprašyti, nes pats buvo šoko būsenoje, o be to, jam dukra pasakė, kad nukentėjusioji su juo nenori bendrauti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. L. parodė, kad 2012-11-07 ryte, ėjo Taikos pr. per perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo pačiu metu iš Dubysos g. automobiliu atvažiavo I. L., kuris suko į Taikos prospektą, t.y. į kairę pusę ir ją einančią partrenkė. Automobilis trenkėsi į jos kairės kojos klubą, todėl po susidūrimo ji nukrito ant žemės. I. L. išlipęs iš automobilio padėjo jai atsisėsti į jo automobilį. Buvo nubrozdintas kelis, pajuto skausmą kaktoje. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, nerado telefono, todėl greitąją medicinos pagalbą iškvietė liudytojas. Ligoninėje ji išbuvo kelias valandas, buvo atlikti tyrimai ir išleido ją gydytis namo. Po avarijos jautėsi blogai, pykino, skaudėjo galvą, buvo smegenų sutrenkimas, gydytojai liepė nesijaudinti. Po akimis susidarė mėlynės dėl nubrozdinimų kaktos ir antakio srityse. Po mėnesio dėl pablogėjusios sveikatos ją paguldė į ligoninę, nes prasidėjo galvos skausmas, pradėjo silpti regėjimas. Eismo įvykis įvyko jai studijuojant, dėl sveikatos sutrikimų paskaitų ji nelankė, išėjo akademinių atostogų. Vėliau mokslus nutraukė, nes dėl sveikatos, t.y. nusilpusio regėjimo, negalėjo jų tęsti Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, todėl šiais metais buvo išbraukta iš studentų sąrašų. Šiuo metu jos regėjimas blogėja. Be to, viena akis neskiria atspalvių, dėl ko medikai nustatė, kad ji negali studijuoti jūreivystės mokykloje. Su akiniais mato blogiau nei iki eismo įvykio, jaučia didelį diskomfortą, negali laisvai bendrauti su žmonėmis. UAB DK „PZU Lietuva“ draudimas atlygino turtinę žalą 1809,74 Lt, t.y. už rūbus, telefoną, batus, vaistus, pleistrus, bei 7 000 Lt neturtinę žalą. Dėl turtinės žalos pretenzijų neturi. Neturtinę žalą įvertina 37000 Lt. Prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, nes 7000 litų atlygino draudimo bendrovė. Tokios sumos reikalauja todėl, kad yra našlaitė ir studijuodama gaudavo kas mėnesį našlaičio pašalpą 306 Lt. Metams išmokėta pašalpa susidarė 3672 Lt. Per likusius mokslo metus susidarytų 14688 Lt suma. Kadangi mokslai nutraukti, pašalpos nebegauna. Pašalpa yra mokama iki 24 metų. Buvo likę studijų dar 2 metai. Naudoja linzes, kurių priežiūrai skystis kainuoja 70 Lt mėnesiui, metams – 840 Lt, dešimčiai metų – 8400 Lt. Akinius nešioja tik laisvalaikiu. Šiuo metu dirba barmene naktiniame klube „Relax“. Kadangi negali toleruoti triukšmo, jos darbo vietoje nėra garsios muzikos. Domėsis dėl akių korekcijos operacijos, nes jos regėjimas silpnėja, yra tikimybė ateityje apakti. Gydymas nėra baigtas, ji tęs gydymą, gerins regėjimą ir sveikatą. Ketina studijuoti vaikystės pedagogiką. Pripažįsta, kad po avarijos kaltinamojo dukra nupirko jai vaistų, pėdkelnių, tačiau jai tiesiogiai neskambino ir nebendravo su ja, tik su jos mama bendravo telefonu. Šiuo metu pati vairuoja automobilį. Po įvykio jaučia baimę dėl greičio ir aukščio, galva skauda rečiau, nebepykina, bet yra koordinaciniai sutrikimai. Konsultuojasi pas neurologą, akių gydytoją.

Liudytoja I. L. parodė, kad yra I. L. mama, ji viena augina du vaikus. Dukra I. apie įvykį iš karto jai nepranešė, nes nebuvo didelių išorinių pažeidimų. Tik vakare jai pasidarė silpna. Nuvykus į ligoninę, padarė tyrimus ir išleido gydytis namuose. Po savaitės paguldė į ligoninę stacionariam gydymui. Prieš eismo įvykį dukros regėjimas buvo 100 proc., o po jo liko 60 proc., akiplotis susiaurėjo, viena akimi ji mato rudas spalvas. Po 2 savaičių atstatė iki -0,8 regėjimą. Vėliau jis vėl nukrito iki -0,6. Dukra tapo irzli, nervinga, neturi kantrybės, atsirado baimės jausmas, ko anksčiau nebuvo, negali iš lovos iš karto išlipti, sakė, kad pastoviai cypia galvoje. Dukra mokėsi dailės mokykloje, buvo didelės perspektyvos, tačiau mokslai dabar nutrūko. Akių specialistai nurodė, kad dukros akys į pradinę būseną nebeatsistatys. Dėl patirtos galvos traumos įvyko smegenų suspaudimas, kraujagyslės susiaurėjo, jas galima tik chemiškai išplėsti. Dukra dirba bare ir naktį, nes darbas neaktyvus. Kaltinamasis dukros neatsiprašė. Jis su kaltinamojo dukra I. U. bendravo apie mėnesį. Į ligoninę I. U. atvežė 5 rožes, pėdkelnes. Telefonu ji tarėsi su I. U. dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau kai paprašė už rūbus atlyginti, jai buvo pasakyta, kad rūbams nieko neatsitiko. Nuo tada viskas nutrūko, o po pusės metų sulaukė skambučio iš I. U., bet ji tik priekaištavo. Nei kaltinamasis, nei jo dukra nė karto nesiūlė susitikti, nemėgino tartis, nerodė noro ar iniciatyvos atlyginti žalos. Ji pati taip pat nemėgino susisiekti su kaltinamojo dukra, nes paskutinis jų pokalbis baigėsi konfliktiškai. Draudimo bendrovė dalį žalos atlygino.

Liudytoja I. U. parodė, kad yra kaltinamojo dukra. Jai įvykio dieną telefonu paskambino tėvas ir pranešė, kad partrenkė mergaitę perėjoje. Ji nuvažiavo į ligoninę nukentėjusiosios aplankyti. Ligoninėje nukentėjusioji buvo sutrikusi, matė nubrozdintą jos antakį, suplėšytas pėdkelnes. Ji nupirko nukentėjusiajai vaistų, pėdkelnes. Ligoninėje jos draugiškai bendravo. Susitarė kartu, kad vakare susiskambins, kadangi per avariją nukentėjusiajai dingo telefonas, todėl davė savo telefoną. Kitos dienos vakare sulaukė nukentėjusiosios mamos I. L. telefono skambučio. Pokalbio metu nukentėjusiosios mama pasakė, kad nukentėjusiajai pasidarė bloga, todėl išvažiavo į ligoninę. Ji palaikė pastovų kontaktą su nukentėjusiosios mama, norėjo nukentėjusiajai padėti. Mano, kad nėra skirtumo kas iš jos šeimos bendravo su nukentėjusiosios šeima. Kadangi abiejų jos tėvų sveikata bloga, tai ji bendravo su nukentėjusiąja ir jos mama. Bendravimas vyko sunkiai. Tiesioginio kontakto su nukentėjusiąja neturėjo, nes bendravo tik su jos mama telefonu. I. L. bendraudama telefonu išvesdavo ją iš pusiausvyros. Pokalbio metu ji nesuprato ko nori I. L.. Ji buvo atvira pasiūlymams. Žalos atlyginimo nukentėjusiosios mama neprašė, sakė, kad negali paskaičiuoti, nes jai pačiai didelė trauma. Ji ėmėsi iniciatyvos dėl bendravimo su nukentėjusiąja. Šiuo metu ji padeda savo tėvams finansiškai, duoda pinigų maistui, sumoka mokesčius už butą.

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė S. M. paaiškino, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi du kartus į draudimo bendrovę. Pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad turi būti išmokėta neturtinė žala – 5000 Lt, o turtinė žala – 1809 Lt, kurią sudarė: 445 Lt už prarastą telefoną ir 665 Lt už sugadintus rūbus. 2013 m. liepos mėnesį nukentėjusioji pateikė papildomus dokumentus, kurių pagrindu papildomai bendrovė išmokėjo neturtinę žalą 2000 Lt. Iš viso bendra suma dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai išmokėta 7000 Lt. Draudimo bendrovės nuomone minėta suma yra pakankama tokio pobūdžio sužalojimams. Bendrą sumą draudimas nukentėjusiajai šiai dienai sumokėjo 8809,00 Lt. Nukentėjusiosios prašymas dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pagal Draudimo bendrovės įstatymą neturtinei žalai nustatyta 5000 eurų maksimali suma. Kiekvieną kartą draudimo bendrovė išmokos dydį vertina pagal gautus dokumentus. Nesutinka su nukentėjusiosios prašoma civilio ieškinio 30000 Lt suma dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jei teismas priteistų, draudimo bendrovė papildomai išmokėtų nukentėjusiajai neturtinę žalą. Mokslo ir studijų įstatymas numato, jog asmuo, kurio studijos valstybės finansuojamos, turi teisę keisti studijas ir gauti finansavimą. Jeigu sritis lieka ta pati, neprarasdama studijų finansavimo, nukentėjusioji toje pačioje srityje gali rinktis kitą studijų programą.

2012-11-07 protokolo, autoavarijos vietos plane ir pažymoje apie eismo įvykį užfiksuotas objektų išsidėstymas, kad automobilis Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini), sustojęs Dubysos g. - Taikos prospekto sankryžos ribose, ant pėsčiųjų perėjos, priekiniu kairiuoju ratu- 3,30 m., galiniu kairiuoju- 2,45 m. atstumu nuo bortelio. Autoavarijos vietos plane, kurį pasirašė I. L., nurodyta pėsčiosios ėjimo kryptis- per Taikos pr. esančią pėsčiųjų perėją, kryptimi link Šilutės plento (b.l. 5-9).

Iš 2012-12-05 specialisto išvados Nr. G2432/12 (03) matyti, kad I. L. nustatyta galvos sumušimas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimu kaktos srityje, dešinės akies obuolio sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio išoriniame paviršiuje bei odos nubrozdinimas virš girnelės. Sužalojimus L. L. galėjo patirti 2012-11-07 eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis. Dėl dešinės akies obuolio sumušimo I. L. sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 22-23).

Iš 2012-11-13 specialisto išvados Nr. T-A 10575/12(01) matyti, kad I. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 24).

Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ rašto matyti, kad informavo I. L. dėl išmokės 5000 litų neturtinės žalos ir 249, 93 Lt turtinės žalos – gydymo išlaidoms atlyginti (t. 1, b.l. 47).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ nuo 2012-10-18 iki 2013-10-17 (t. 1, b.l. 49)

Iš 2012-11-07 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad nustatyta, jog I. L. eismo įvykio metu buvo blaivus (t.1, b.l. 60).

Iš 2012-11-13 specialisto išvados Nr. T-A 10573/12(01) matyti, kad I. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 61).

Iš 2013-06-04 papildomos specialisto išvados Nr. pG1119/13(03) matyti, kad nustatytas I. L. dešinės akies obuolio sumušimas, lydimas dešinės akies potrauminio nervo uždegimo yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2012-11-07 eismo įvykio metu patirtu sužalojimu. Dėl šio sužalojimo I. L. sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Papildomai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose iki nagrinėjamo 2012-11-07 eismo įvykio regos sutrikimų I. L. nenustatyta (t. 1, b.l. 91-93).

Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-07-09 paaiškinimų Nr. 04-11B-105784 ir jo priedų matyti, kad I. L. priklausantis automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ privalomuoju draudimu sutarties Nr. AYAS 01 8500262. I. L. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškinime nurodė, kad I. L. yra atlyginta 5000 Lt neturtinės žalos bei 1370,75 Lt turtinės žalos, kurią sudaro: 445,82 Lt už telefoną, už SD kortelę 30 Lt; už SIM kortelę 16 Lt; 675 Lt už sugadintus drabužius bei kitus daiktus (skėtį, rankinę), o taip pat 249,93 Lt gydymo išlaidoms atlyginti. Dėl neturtinės 5000 Lt žalos UAB DK „PZU Lietuva“ rašte nurodė, jog draudikas, tretiesiems nukentėjusiems asmenims atlygindamas žalą pagal sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, vadovaujasi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. numatytomis maksimaliomis mokėtinomis draudimo išmokų sumomis, t. y. atlygintinos žalos dydis dėl eismo įvykio, kuris įvyko nuo 2012-11-07 yra 5000 EUR (17.264 Lt). Be to paaiškinime nurodyta, kad šiuo atveju I. L. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl 5000 Lt išmokėta suma yra pakankama ir pagrįsta nukentėjusiosios atžvilgiu (t.1, b.l. 111-142).

Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2013-09-04 paaiškinimų Nr. 04-11B-106898 ir jo priedų matyti, kad draudimo bendrovė papildomai nurodė, jog po civilinio atsakovo sprendimo išmokėti 6370,75 Lt nukentėjusiajai draudimo išmokų, buvo gauti nukentėjusiosios atstovo papildomi dokumentai dėl neturtinės žalos, ir dėl papildomai patirtos turtinės žalos. Įvertinus papildomai pateiktus medicininius bei papildomų išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus, 2013-09-03 UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai paskaičiuota ir išmokėta papildomai 2438 99 Lt draudimo išmoka, kurią sudarė: 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 116 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, 322,99 Lt suma už nukentėjusiosios įsigytus akinius ir kontaktinius lęšius. Iš viso nukentėjusiajai išmokėta 7000 Lt neturtinės žalos ir 1809,74 Lt turtinės žalos (t.1, b.l.152-156, 183-187).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis I. L. pripažino savo kaltę visiškai. Iš nukentėjusiosios I. L., įvykio vietos apžiūros ir plano, pažymos apie eismo įvykį matyti, kad kaltinamasis 2012-11-07 apie 09.50 val. Klaipėdos m., Taikos pr. – Dubysos g., šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį “Renault Laguna”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, sukdamas į kairę, nedavė kelio pėsčiajai I. L., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio I. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata. I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 p. reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo I. L. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 162 punkto reikalavimams. Minėtas Kelių eismo taisyklių punktas įpareigoja: sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui keliami didesni reikalavimai nei pėsčiajam, kuris taip turi laikytis saugaus eismo taisyklių. Remiantis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, autoavarijos vietos planu, specialisto išvadomis) nustatyta, kad I. L., vairuodamas automobilį, važiuodamas esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, nebuvo pakankamai atidus bei atsargus, todėl sukdamas į kairę, nedavė kelio pėsčiajai I. L., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir tokiu būdu ją sužalojo. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis I. L..

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to, atsiprašė nukentėjusiosios. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltininko asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama į tai, kad po šio neatsargaus nusikaltimo jokių teisės pažeidimų kaltinamasis nepadarė, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Teismo nuomone kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš švelnesnių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių –bauda. Ši bausmės rūšis yra reali ir atitinka bausmės paskirtį. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo turtinę padėtį – turi įsipareigojimų bankui, į tai, jog kaltinamais yra pensijinio amžiaus, yra neįgalus, tačiau dirba. Teismas laiko galimu kaltinamajam skirti mažesnę už sankcijos vidurkį, artimesnę minimaliam sankcijos dydžiui bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 5 p.). Nustatomas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – yra neteistas, į materialinę padėtį–turi nuolatines pajamas, tačiau nurodė, kad moka bankui kreditą, be to nusikalstamą veiką I. L. padarė neapsvaigęs nuo alkoholio naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę.

Kaltinamajam I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 40 000 Lt civilinį ieškinį I. L. neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino turtinę žalą už sugadintus rūbus ir daiktus eismo įvykio metu, gydymo išlaidas – 249, 93 Lt bei 5000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b.l. 27-28). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo jį sumažino ir prašo iš kaltinamojo priteisti 38 000 Lt (t 1., b.l. 164-166). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 38 000 Lt dar kartą sumažino iki 30 000 Lt, nurodė, jog UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino jai patirtą turtinę žalą 1809,74 Lt bei 7000 Lt neturtinės žalos, todėl iš kaltinamojo I. L. prašo priteisti likusią dalį neturtinės žalos – 30 000 Lt. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad jos gydymas dar nėra baigtas ir jis bus tęsiamas. Taip pat, kad po įvykio dalinai praradusi regėjimą neturi galimybės tęsti studijų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje ir įgyti laivavedžio specialybę. Iš UAB DK „PZU Lietuva“ atstovės teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir byloje pateiktų duomenų matyti, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai I. L. turtinę žalą –1809,74 Lt, kurią sudaro 445,82 Lt už telefoną, 30 Lt už SD kortelę, 16 Lt už SIM kortelę, 675 Lt už sugadintus drabužius bei kitus daiktus (skėtį, rankinę), 249,93 Lt ir 116 Lt už gydymo išlaidas, 322,99 Lt už nukentėjusiosios akinius ir kontaktinius lęšius, o taip pat atlygino dalį neturtinės žalos – 7000 Lt (t.1, b.l. 111-142, 152-156, 183-187).

Kaip matyti, šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo I. L. civilinis ieškinys dėl 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Automobilis, kurį vairuodamas I. L. padarė eismo įvykį, 2012-11-07 apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo sutartis galiojo nuo 2012-10-18 iki 2013-10-17, tai yra ir eismo įvykio metu. Šioje draudimo sutartyje nurodyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Pagal 2001-06-14 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1dalį, šio įstatymo pataisa, įsigaliojusi po 2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 įsigaliojimo (Žin., 2007, Nr. 61-2340), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2012-06-11 yra 5000 000 eurų dėl žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o draudiko– UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga atlyginti žalą kyla iš 2012-10-18 draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo išmokos dydžiu.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos neatsargios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai I. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, regos sutrikimus, dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų – po įvykio patirtų sužalojimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo, tai yra nuolatinių stiprių galvos skausmų, regos pablogėjimo, koordinacijos sutrikimų nuo 2012-12-10 iki 2012-12-21 buvo stacionariai gydoma į VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, būklei negerėjant nukentėjusioji buvo priversta nuo 2013-02-01 išeiti akademinių atostogų iki 2013-09-02. 2013-07-11 atlikus medicininės komisijos apžiūrą, nukentėjusioji dėl pablogėjusio regėjimo negalėjo kaip studentė tęsti mokslų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, todėl nuo 2013-08-30 dėl sveikatos būklės nutraukė šias studijas. Iš 2013-07-11 medicininės komisijos išvadų matyti, kad ji negali dirbti laivyne. Iš išrašo iš gydymo stacionare istorijos kopijos matyti, kad I. L. sutrikę spalvų atspalviai. Iš 2013-09-05 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad I. L. diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, potrauminis regos nervo uždegimas, spalvų jutimo sutrikimas ( t.1, b.l.l67-178). Be to, dėl pablogėjusios regos iki šiol nėra žinoma, ar nukentėjusiajai ateityje nebus reikalinga akių operacija, nes šiuo metu yra negrįžtamai nusilpęs regėjimas, susiaurėjęs akiplotis, neskiriamos spalvos, todėl atsirado poreikis akiniams arba kontaktiniams lęšiams. Po įvykio atsiradę negalavimai iki šiol nukentėjusiajai sukelia galvos skausmus, ją pykina, koordinacija sutrikusi, atsirado aukščio ir greičio baimė, pastovus nerimas ir nemiga. Dėl patirto veido sužalojimo nukentėjusiosios kaktoje ir antakyje išlikęs randas, dėl to nuolat patiriamas stresas bendraujant su žmonėmis, ko pasekmėje sumažėjo bendravimo galimybės. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra pensininkas, neįgalus, nurodė, kad moka bankui kreditą, dirba.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji I. L. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai I. L., teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, kuri sudaro 1809,74 Lt, į tai, kad nukentėjusioji dirba naktiniame klube „Relax“, ketina studijuoti vaikystės pedagogiką, taip pat į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, pasekmės yra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiosios gyvenime įvyko pokyčiai, dėl patirto sužalojimo ji negali studijuoti pasirinktos specialybės, šiuo metu nėra žinoma ir dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje. Draudimo bendrovė atlygino 7000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai. Nukentėjusioji tikslindama civilinį ieškinį prašo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Draudiko – UAB DK „PZU Lietuva“, pareiga atlyginti žalą kyla iš 2012-10-18 draudimo sutarties, kuri ribojama draudimo išmokos dydžiu. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 15000 litų neturtinės žalos atlyginimui, kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Kadangi UAB DK „ PZU Lietuva“ 7000 litų I. L. atlygino, o draudiko atsakomybė ribojama draudimo išmokos dydžiu, tai yra 5000 eurų, kas sudaro 17 264 Lt ( vienas euras atitinka 3,4528 Lt), iš UAB DK „ PZU Lietuva“ priteistina 10264 litai neturtinės žalos atlyginimui. Iš kaltinamojo I. L. priteistina 4736 litų nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Taigi, teismo pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, tačiau priteisiant neturtinę žalą iš kaltojo asmens, yra būtina įvertinti jo galimybes tą žalą atlyginti.

Nukentėjusiosios prašymas priteisti iš kaltinamojo 1000 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t.1, b. l. 176-177) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jos atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1000 litų. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos ir atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti 8 MGL (1040 Lt) baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos m. apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 10 264 Lt neturtinę žalą I. L.. Priteisti iš I. L. 4736 litų neturtinės žalos atlyginimą I. L.. Kitą I. L. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš I. L. nukentėjusiajai I. L. 1000 litų jos išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė